Alavijo sultys: natūrali pagalba imunitetui ir odai

Medėjantis alavijas (Aloe arborescens) nuo seno garsėja savo gydomosiomis savybėmis. Mūsų protėviai jį laikė kone panacėja nuo daugelio ligų. Bet ar tai tik liaudies išmintis, ar alavijo sultys iš tiesų gali padėti stiprinti imunitetą ir gerinti sveikatą? Panagrinėkime, ką apie tai sako istorija ir šiuolaikinis mokslas.

Istorija: nuo „kantrybės simbolio“ iki šiandienos

Alavijo gydomosios galios žinomos jau daugiau nei 3 tūkstančius metų. Šis augalas natūraliai auga Pietų ir Rytų Afrikos pusdykumėse, o jo savybės buvo atrastos Egipte, vėliau – Indijoje, Graikijoje ir Italijoje. Arabai alaviją laikė kantrybės simboliu ir vadino „sabr“ (kantrybe), iš kurio kilo ir kietai džiovintų alavijo lapų sulčių pavadinimas – sabūras. Rytų šalyse alavijo sultys šimtmečius buvo laikomos „ilgo gyvenimo eliksyru“.

Kuo vertingas alavijas?

Alavijas yra daugiametis visžalis augalas. Jo mėsingi lapai su pjūkliškais spygliais gali užaugti iki 60 cm ilgio. Vaistinė vertė slypi jo lapų sultyse, kuriose gausu įvairių fermentų, vitaminų, taip pat yra emodino, dervų ir eterinių aliejų.

Nors liaudies medicinoje dažnai minimas būtent medėjantis alavijas (Aloe arborescens), svarbu žinoti, kad daugiausia mokslinių tyrimų atlikta su jo „pusbroliu“ – tikruoju alaviju (Aloe barbadensis miller, arba Aloe vera).

Alavijo nauda: ką sako mokslas?

Nors alavijas liaudies medicinoje naudojamas pačioms įvairiausioms ligoms gydyti, šiuolaikinis mokslas yra patvirtinęs kelias pagrindines jo naudos sritis. Kaip teigiama JAV Nacionalinio papildomos ir integruotos sveikatos centro (NCCIH) apžvalgose anglų kalba:

• Pagalba odai: Išoriškai naudojamas alavijo gelis (minkštimas) yra plačiai pripažintas kaip priemonė, padedanti nudegus saulėje, taip pat gali padėti esant egzemai ar psoriazei (žvynelinei).
• Virškinimo sistemos palaikymas: Alavijo sultyse esančios medžiagos, ypač aloinas, pasižymi stipriu vidurius laisvinančiu poveikiu, todėl jos gali būti veiksmingos esant vidurių užkietėjimui.
• Imuniteto stiprinimas: Alavijo sultys, ypač paruoštos specialiu būdu (laikant lapus tamsoje ir vėsiai), kaupia biologiškai aktyvias medžiagas (biostimuliatorius), kurios, manoma, stiprina imunitetą ir stimuliuoja medžiagų apykaitą.

Liaudies medicinos receptai

Kaip paruošti alavijo sultis namuose?

Nuo 3–5 metų augalo nuskinkite apatinius arba vidurinius ne trumpesnius kaip 15 cm ilgio lapus. Siekiant suaktyvinti biologiškai aktyvias medžiagas, lapus rekomenduojama nuplauti, nusausinti ir 12–25 dienas palaikyti tamsioje vietoje, kur temperatūra būtų tarp 3–7 °C. Vėliau lapus sumalkite mėsmale, išspauskite sultis ir filtruokite per 3–4 sluoksnių marlę.

„Auksinis“ receptas imunitetui stiprinti

Nuo seno žinomas mišinys, liaudies medicinoje vartojamas bendram organizmo stiprinimui ir gyvybingumui palaikyti.

• Jums reikės: 750 g paruoštų alavijo sulčių, 1,2 kg gegužės mėnesio medaus ir 2,5 litro kokybiško raudonojo vyno (apie 18 laipsnių stiprumo).
• Paruošimas: Viską sumaišykite ir laikykite sandariame tamsaus stiklo inde 5 dienas.
• Vartojimas: Pirmąsias 5 dienas vartokite po šaukštelį 2 kartus per dieną prieš valgį, vėliau – po šaukštą 3 kartus per dieną. Gydymo kursas trunka 2–6 savaites.

Svarbu žinoti: atsargumo priemonės ir kontraindikacijos

Nors alavijas turi daug naudingų savybių, jo preparatai ne visiems tinka. Medikai nerekomenduoja alavijo vartoti:

• sergant hipertonija;
• esant kepenų, tulžies pūslės, inkstų ar šlapimo pūslės ligoms;
• sergant sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis;
• esant ūmioms skrandžio ligoms ar viduriuojant;
• kraujuojant (hemorojus, gausios menstruacijos);
• nėščioms moterims (ypač vėlesniuose etapuose);
• vyresnėms nei 40 metų moterims (dėl stimuliuojančio poveikio).

Perdozavus alavijo preparatų, gali atsirasti inkstų skausmai ar prasidėti kraujavimas. Svarbiausia taisyklė: Prieš pradedant vartoti alavijo sultis ar kitus preparatus gydymo tikslais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.