Antibakterinis muilas – ne kasdienai: kodėl sterilumas gali tapti pavojingu?

Straipsnio audio versija

Pasaulyje, kuriame žodis „bakterija“ dažnai suvokiamas tik kaip grėsmė, higienos pramonė sukūrė milžinišką rinką, siūlydama produktus, žadančius sunaikinti „99,9 % mikrobų“. Tačiau vis daugiau pasaulinio lygio imunologų ir dermatologų skambina pavojaus varpais: mūsų liguistas noras gyventi sterilioje aplinkoje atsisuka prieš mus pačius.

Perdėta higiena, o ypač kasdienis, nekontroliuojamas antibakterinio muilo naudojimas buityje, specialistams kelia pagrįstą nerimą. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) dar 2016 metais priėmė istorinį sprendimą, uždraudžiantį tam tikrų antibakterinių medžiagų naudojimą buitiniuose muiluose.

Šiame straipsnyje, remdamiesi mikrobiologijos mokslo faktais, konkrečiais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis, panagrinėsime, kas iš tikrųjų vyksta ant jūsų odos ir kodėl paprastas vanduo su muilu dažniausiai yra pranašesnis ginklas.

1. Jūsų oda – ne siena, o ekosistema

Norint suprasti antibakterinio muilo žalą, pirmiausia reikia pakeisti požiūrį į savo odą. Tai nėra tiesiog apsauginis apvalkalas. Tai – gyva, kvėpuojanti ekosistema. Moksliškai tai vadinama odos mikrobioma.

Kaip ir žarnyne, taip ir ant odos paviršiaus „gyvena“ milijardai mikroorganizmų. Prestižiniame žurnale Nature Reviews Microbiology publikuota išsami Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų instituto (JAV) apžvalga patvirtina, kad ant sveiko žmogaus odos gyvuoja daugiau kaip 1000 skirtingų bakterijų rūšių.

Garsus dermatologas ir mikrobiomos tyrinėtojas dr. Richardas Gallo (Kalifornijos universitetas, San Diegas) pabrėžia, kad tokios bakterijos kaip Staphylococcus epidermidis nėra priešai. Jos išskiria natūralius antimikrobinius peptidus, kurie veikia kaip mūsų asmeninis skydas prieš tikrus patogenus.

Naudodami stiprų antibakterinį muilą, jūs veikiate tarsi napalmas džiunglėse – sunaikinate viską: ir piktžoles, ir vertingus medžius. Ilgainiui tai sukelia odos disbakteriozę. Oda tampa sausa, sudirgusi, pažeidžiamas jos apsauginis barjeras, todėl paradoksaliai ji tampa labiau imli infekcijoms, egzemai ir alergijoms.

2. Triklozanas ir FDA sprendimas

Pagrindinė veiklioji medžiaga, esanti daugelyje antibakterinių produktų (nuo muilų iki dantų pastų), ilgą laiką buvo triklozanas (skystuose produktuose) ir triklokarbanas (kietuose muiluose). Nors šios medžiagos buvo sukurtos chirurginei dezinfekcijai, patekusios į kasdienę buitį jos sukėlė netikėtų problemų.

2016 m. JAV FDA išleido galutinį reglamentą, draudžiantį prekiauti nereceptiniais antiseptiniais prausikliais, kurių sudėtyje yra triklozano ir 18 kitų cheminių medžiagų. Kodėl buvo imtasi tokių drastiškų priemonių?

Oficialiame pranešime spaudai FDA vaistų vertinimo ir tyrimų centro direktorė dr. Janet Woodcock teigė:

„Tiesą sakant, mes neturime jokių mokslinių duomenų, kad antibakterinis muilas būtų geresnis už paprastą muilą ir vandenį. Be to, turime duomenų, rodančių, kad ilgalaikis šių produktų naudojimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.“

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad triklozanas gali veikti kaip endokrininę sistemą ardanti medžiaga (angl. endocrine disruptor). Jis gali imituoti hormonus arba blokuoti jų veikimą, taip potencialiai sutrikdydamas skydliaukės veiklą ir reprodukcinę sistemą.

3. Ar antibakterinis muilas plauna geriau? Mokslo atsakymas

Daugelis vartotojų vis dar tiki, kad antibakterinis muilas geriau apsaugo nuo ligų. Tačiau šį mitą moksliškai paneigė Pietų Korėjos universiteto mokslininkas dr. Min-Suk Rhee.

Jo vadovaujama komanda atliko išsamų tyrimą, publikuotą „Journal of Antimicrobial Chemotherapy“ (2015 m.). Tyrimo metu buvo lyginamas paprasto ir antibakterinio muilo (su triklozanu) poveikis 20-iai skirtingų bakterijų rūšių realiomis sąlygomis.

Tyrimo išvada: Plaunant rankas buitinėmis sąlygomis (apie 20 sekundžių kambario temperatūros vandeniu), nebuvo jokio reikšmingo skirtumo tarp antibakterinio ir paprasto muilo efektyvumo. Tyrimas parodė, kad antibakterinis poveikis pasireiškia tik mirkanti bakterijas muile ilgiau nei 9 valandas – kas realybėje, plaunant rankas, yra neįmanoma.

Taigi, naudodami antibakterinį muilą, jūs gaunate tą patį švaros rezultatą, bet prisiimate papildomą cheminę riziką.

4. Didžiausia grėsmė: mikrobai- mutantai (Superbakterijos)

Bene rimčiausia priežastis vengti antibakterinio muilo yra globali atsparumo antibiotikams (angl. Antimicrobial Resistance – AMR) krizė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tai įvardija kaip vieną iš 10 didžiausių grėsmių žmonijos sveikatai.

Tai nėra tik teorinė grėsmė. Dr. Stuartas Levy, Tuftso universiteto (JAV) medicinos profesorius ir knygos „The Antibiotic Paradox“ autorius, vienas pirmųjų įspėjo apie šį pavojų. Jo atlikti tyrimai parodė, kad E. coli bakterijos, veikiamos nedidelių triklozano kiekių, mutuoja ir tampa atsparios ne tik šiai medžiagai, bet ir vaistams.

Dr. Levy atradimai atskleidė nerimą keliantį kryžminio atsparumo (angl. cross-resistance) mechanizmą. Pavyzdžiui, bakterijos, tapusios atsparios triklozanui, gali tapti atsparios ir izoniazidui – gyvybiškai svarbiam antibiotikui, naudojamam tuberkuliozei gydyti. Naudodami antibakterinį muilą „dėl viso pikto“, mes, patys to nenorėdami, savo vonios kambariuose auginame superbakterijas, kurių vėliau gali neįveikti standartiniai vaistai.

5. Paprastas muilas: mechanika prieš chemiją

Kodėl paprastas muilas yra toks efektyvus?

Paprastas muilas veikia mechaniniu principu. Muilo molekulės yra amfifilinės: viena jų pusė „mėgsta“ vandenį, kita – riebalus.

1. Virusai ir bakterijos dažnai būna prilipę prie odos riebalų sluoksnio.
2. Muilas „suima“ šiuos riebalus kartu su visais mikrobais.
3. Tekantis vanduo viską tiesiog nuplauna į kanalizaciją.

Tai efektyviausias būdas pašalinti 99 % patogenų, nepažeidžiant odos ekosistemos ir neskatinant bakterijų mutacijų.

6. Kada antibakterinis muilas visgi būtinas?

Nors kasdieniam naudojimui jis nerekomenduojamas, yra specifinių situacijų, kai sterilumas yra svarbesnis už natūralią florą. Skeptikai ir ekspertai sutaria dėl šių išimčių:

1. Medicinos įstaigos: Ligoninėse, kur koncentruojasi nusilpusio imuniteto pacientai ir pavojingos infekcijos, antibakterinės priemonės yra būtinos.
2. Prieš operacijas: Kai pažeidžiamas odos vientisumas.
3. Slaugant ligonį namuose: Jei namuose yra žmogus, sergantis užkrečiama infekcine liga (pvz., salmonelioze) arba turintis atvirų pūliuojančių žaizdų.
4. Viešieji tualetai: Dėl itin didelio žmonių srauto ir nežinomos higienos būklės.

7. Praktiniai patarimai sveikai higienai

Kaip palaikyti švarą nepakenkiant sveikatai?

• Grįžkite prie klasikos: Namuose naudokite paprastą skystą arba kietą muilą.
• Technika yra viskas: Svarbu ne kuo plaunate, o kaip. Plovimas turi trukti ne trumpiau kaip 20 sekundžių (tiek, kiek trunka du kartus sudainuoti „Su gimimo diena“).
• Rankų dezinfekantai (Sanitaizeriai): Jei nėra vandens ir muilo, naudokite dezinfekcinį skystį, kurio pagrindą sudaro ne mažiau kaip 60 % alkoholio. Alkoholis veikia kitaip nei triklozanas – jis fiziškai suardo bakterijos apvalkalą ir greitai išgaruoja, todėl bakterijos negali tapti jam atsparios.

Išvada

Švara yra sveikatos garantas, tačiau sterilumas – spąstai. Mūsų kūnui reikia subalansuoto santykio su mikroskopiniu pasauliu. Kasdienis antibakterinio muilo naudojimas yra tarsi antibiotikų vartojimas profilaktiškai – tai ne tik nenaudinga, bet ir pavojinga ilgalaikėje perspektyvoje. Pasitikėkite paprastu muilu, vandeniu ir savo paties imunine sistema – ji evoliucionavo milijonus metų, kad jus apsaugotų.