Enoterapija: ar taurė vyno iš tiesų naudinga sveikatai?

Enoterapeutai, arba gydymo vynu specialistai, tikina, kad saikingas vyno vartojimas gali būti naudingas sveikatai ir net atitolinti senatvę. Enoterapija, arba gydymas vynu, yra praktika, gyvuojanti tūkstantmečius, tačiau šiuolaikinis mokslas vis dar bando atskirti mitus nuo realios naudos. Tad kas slypi taurėje raudonojo vyno?

„Prancūziškasis paradoksas“ ir antioksidantų galia

Seniai pastebėta, kad prancūzai, kurių mityboje gausu riebaus sūrio ir kitų sočiųjų riebalų, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis reiškinys, vadinamas „prancūziškuoju paradoksu“, dažnai siejamas su reguliariu raudonojo vyno vartojimu.

• Antioksidantai: Raudonajame vyne, ypač jo žievelėse ir sėklose, gausu polifenolių, tokių kaip resveratrolis. Šie antioksidantai veikia panašiai kaip vitaminas E – mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje ir lėtina kraujagyslių kalkėjimą.
• Kraujotakos gerinimas: Raudonasis vynas veikia kaip švelnus antikoaguliantas, t. y. panašiai kaip aspirinas – „skystina“ kraują ir gali padėti užkirsti kelią trombų susidarymui.

Svarbiausia taisyklė: saikas

Specialistai griežtai įspėja: teigiamą poveikį turi tik terapinės vyno dozės.

• Kiek yra saikinga? Moterims iki 65 metų rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip vieną standartinę taurę (apie 90- 120 ml) vyno per dieną. Vyrams leidžiama dvigubai daugiau (apie 180 ml).
• Perdozavimo žala: Viršijus šias dozes, teigiamas poveikis išnyksta. Didelis alkoholio kiekis nebe kovoja su laisvaisiais radikalais, o pats skatina jų susidarymą, didina kraujospūdį ir kenkia kepenims.

Vynas ir antsvoris: ar kalorijos „neina į kūną“?

Enoterapeutai dažnai guodžia svoriu besirūpinančius pacientus, teigdami, kad vyne esančios kalorijos „į kūną neina“. Tiesa yra sudėtingesnė. Nors manoma, kad vyne esantys enzimai gali lėtinti riebalų pasisavinimą, pats alkoholis yra kaloringas. Vis dėlto, sausa raudonojo vyno taurė per pietus yra kur kas geresnis pasirinkimas nei saldus limonadas ar desertas.

Gydomosios vyno savybės: ką žinojo senoliai?

• Antiseptinis poveikis: Vynas naikina bakterijas. Ne veltui XVII–XVIII a. Europoje vynas buvo vartojamas per dizenterijos epidemijas, siekiant dezinfekuoti vandenį.
• Virškinimo gerinimas: Truputis balto vyno, išgerto prieš valgį, gali pagerinti kepenų bei tulžies pūslės veiklą ir apetitą. Raudonasis vynas su taninais tinka esant viduriavimui, o lengvas baltas – užkietėjus viduriams.
• Širdies sveikata: Kaip teigiama autoritetingame Mayo Clinic sveikatos portale, saikingas raudonojo vyno vartojimas ilgą laiką buvo siejamas su gera širdies sveikata, nors pabrėžiama, kad gydytojai nerekomenduoja pradėti gerti alkoholio vien dėl šios priežasties.

Kam vyno terapija griežtai draudžiama?

Net ir mažos vyno dozės yra draudžiamos:

• Sergantiems kepenų, kasos ligomis ar turintiems priklausomybę nuo alkoholio.
• Nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims.
• Vaikams ir paaugliams.
• Vairuojantiems asmenims.
• Vartojantiems vaistus, kurie gali sąveikauti su alkoholiu (ypač antidepresantus, raminamuosius).

Ką rinktis, jei negeriate vyno?

Žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių nenori ar negali gerti vyno, enoterapeutai rekomenduoja raudonųjų vynuogių sultis. Tiesa, antioksidantų koncentracija jose mažesnė, todėl sulčių reikėtų gerti triskart daugiau nei vyno. Puikus ir galbūt net geresnis pakaitalas – žalioji arbata. Viename puodelyje žaliosios arbatos antioksidantų katechinų gali būti net daugiau nei taurėje raudonojo vyno.

Svarbu: Šios rekomendacijos nėra receptai. Kaip gydytis vynu ir kokios dozės yra saugios būtent jums, gali patarti tik gydytojas, įvertinęs jūsų sveikatos būklę.