Toksiška seserystės iliuzija: kodėl atėjo laikas atleisti savo „geriausią draugę“
Visuomenė mus moko romantizuoti besąlygišką bičiulystę ir toleruoti nuolatinę dramą. Tačiau atėjo laikas nustoti būti nemokama terapeute ir atlikti griežtą savo socialinio kapitalo auditą.
- Besąlygiškas susiliejimas su drauge nėra artumas. Tai psichologinė patologija ir asmeninių ribų praradimas, po kurio seka reikalavimas atsiskaityti už savo laiką ir sprendimus.
- Nuolatinis draugės „gelbėjimas“ maskuoja egoizmą. Karpmano dramos trikampyje nuolatinė pagalba išlaiko draugės nekompetenciją ir maitina jūsų pačios pranašumo jausmą.
- Tyli moteriška konkurencija yra pasyviai agresyvi. Pavydi draugė jūsų profesinę ar asmeninę sėkmę priima kaip asmeninį įžeidimą ir bando ją sumenkinti manipuliacijomis.
- Praeitis neįpareigoja ateičiai. Vadovautis „nuskendusių kaštų klaida“ ir tęsti destruktyvius santykius vien todėl, kad jie trunka dešimtmetį, yra emocinis bankrotas.
Straipsnio audio versija
Visuomenė ir Holivudo filmai mums dešimtmečius agresyviai pardavinėja vieną ir tą patį mitą – idėją apie „ride or die“ geriausią draugę. Tą mitologinę būtybę, kuriai galite skambinti trečią valandą nakties, kuri besąlygiškai palaikys kiekvieną Jūsų sprendimą, niekada Jūsų neteis ir, svarbiausia, su kuria Jūs dalinsitės viena siela, vienu protu ir viena spinta. Populiarioji kultūra mus moko, kad jei neturite tokio „Seksas ir miestas“ lygio ryšio, Jūsų gyvenimas yra nepilnavertis. Tačiau realybė yra kur kas ciniškesnė: šis romantizuotas, ribų neturintis susiliejimas su kitu žmogumi yra tiesiausias kelias į emocinį bankrotą.
Apie ką kalbėsime:
Vakar stovėjau dideliame knygyne, laukdama vėluojančio verslo partnerio, ir iš inercijos varčiau sveikinimo atvirukus. Vieno iš jų užrašas skelbė: „Geriausia draugė – tai žmogus, kuris žino visas tavo baisiausias paslaptis, tavo gėdas, bet vis tiek tave myli“. Pajutau, kaip man iš nuostabos pakilo antakis. Kodėl mes normalizuojame santykius, kurių pagrindinis vertės matas (angl. ROI – Return on Investment) yra bendros traumos, išlietos ašaros ir nuolatinė krizė? Suaugusios moters gyvenime „viena siela dviejuose kūnuose“ yra ne ideali draugystė, o klinikinė patologija ir psichologinis susiliejimas.
Aš pati kažkada buvau investavusi į tokią draugystę – tokią, kurioje mano laikas, finansiniai sprendimai ir net karjeros pergalės turėjo būti nuolat „audituojamos“ draugės, kad tik ji nesijaustų palikta nuošalyje. Kai galiausiai nubrėžiau ribas ir atsisakiau būti jos kasdiene nemokama terapeute, buvau apšaukta išdavike. Tą akimirką supratau: kai kurios draugystės yra tiesiog blogai valdomi verslo projektai, kuriuos būtina likviduoti.
Atėjo laikas atlikti griežtą savo socialinio kapitalo auditą. Nustokite romantizuoti toksiškus santykius vien todėl, kad jie turi „moteriškos draugystės“ etiketę. Pažvelkime į kietus psichologinius faktus ir išardykime mechanizmus, kurie griauna mūsų gyvenimus iš vidaus.
Susiliejimo pavojus: kai Jūsų ribos tampa bendra nuosavybe
Įsivaizduokite situaciją: Jūs gaunate puikų paaukštinimą, tačiau vietoj to, kad atšvęstumėte, jaučiate nerimą, kaip šią žinią pateikti savo „geriausiai draugei“, kad jos neįžeistumėte. Arba atvirkščiai – Jūs norite praleisti savaitgalį visiškoje vienatvėje, bet Jūsų telefonas netyla nuo draugės žinučių, reikalaujančių Jūsų dėmesio jos eilinei mikrokrizei spręsti.
Visuomenė sako, kad geros draugės dalijasi viskuo. Tiesa yra ta, kad suaugusi moteris privalo turėti uždaras teritorijas, į kurias neįleidžiamas niekas – net ir ilgametė draugė. Garsioji psichoterapeutė Esther Perel savo darbuose apie šiuolaikinius santykius genialiai pastebi: šiandien mes iš vieno žmogaus (ar tai būtų sutuoktinis, ar geriausia draugė) tikimės to, ką anksčiau suteikdavo visas kaimas. Mes norime, kad ji būtų ir karjeros patarėja, ir nuodėmklausė, ir pramogų organizatorė, ir emocinis ramentas. Šis lūkestis yra neadekvatus ir gniuždantis.
Kai santykiai tampa per daug artimi, prarandamas lygiateisiškumas. Draugystė pradeda remtis besąlygiškos harmonijos iliuzija. Susiklosčius tokiai atmosferai, bet koks Jūsų bandymas atsitraukti, pasakyti „ne“ ar turėti paslapčių yra traktuojamas kaip asmeninis įžeidimas. Jūsų draugė pradeda elgtis taip, lyg turėtų kontrolinį Jūsų gyvenimo akcijų paketą. Daugelis moterų daro lemtingą klaidą – jos susitapatina su drauge ir ima manyti, kad turi teisę reguliuoti jos santykius, vertinti jos vyrus ar komentuoti finansus. Atminkite: empatija ir ribų neturėjimas nėra tas pats. Pirmoji kuria ryšį, antrasis – priklausomybę.
Gelbėtojos sindromas ir emociniai dividendai iš svetimos nelaimės
Pereikime prie dar vienos toksiškos dinamikos, kuri dažnai maskuojama kaip „kilni draugystė“. Tai – santykiai, pastatyti išimtinai ant vienos moters krizių ir kitos moters noro ją „gelbėti“.
Klasikinėje psichologijoje tai vadinama Karpmano dramos trikampiu (angl. Karpman Drama Triangle). Šiame modelyje žmonės nuolat keičiasi Aukos, Gelbėtojo ir Persekiotojo vaidmenimis. Moterų draugystėse „Gelbėtojos“ ir „Aukos“ tandemas yra itin dažnas. Gelbėtojai patinka globoti nelaimių persekiojamą draugę. Ji klausosi nesibaigiančių skundų apie blogus vyrus, neteisingus vadovus ir žiaurų pasaulį. Gelbėtoja duoda patarimus, šluosto ašaras ir jaučiasi be galo reikalinga, protinga ir moraliai pranašesnė.
Dr. Harriet Lerner, viena žymiausių moterų psichologijos ir pykčio valdymo eksperčių, tai vadina „per dideliu funkcionavimu“ (angl. overfunctioning). Savo knygose ji pabrėžia: kai Jūs darote už kitą žmogų tai, ką jis gali ir turi padaryti pats, Jūs jo negelbėjate. Jūs jį invalidizuojate ir palaikote jo nekompetenciją, kad pati jaustumėtės svarbi.
Kas nutinka, kai „Auka“ pagaliau atsistoja ant kojų? Įsivaizduokite, kad Jūsų nuolat dejuojanti draugė staiga gauna puikų darbą, susitvarko asmeninį gyvenimą ir nustoja Jums skambinti verkdama. Užuot džiaugusis, Gelbėtoją apima tuštuma ir susierzinimas. Ji prarado savo „darbą“. Ši draugystės praradimo baimė ima temdyti santykius, atsiranda pasyvi agresija ir bandymai vėl nuleisti draugę ant žemės. Jei Jūsų draugystės ROI (grąža) priklauso nuo to, kad kita moteris privalo būti silpnesnė už Jus – tai ne draugystė. Tai paprasčiausias Jūsų ego glostymas svetimos nelaimės sąskaita.
Tyli konkurencija ir „Frenemies“: kai Jūsų sėkmė tampa jos įžeidimu
Moteriškas pavydas yra tema, apipinta tūkstančiais klišių (pradedant pasakomis apie piktąsias pamotes ir baigiant lėkštais serialais). Tačiau atmeskime pasakas ir pažiūrėkime, ką sako evoliucinė psichologija ir modernaus verslo tyrimai.
„Harvard Business Review“ atliko ne vieną tyrimą apie moterų tarpusavio konkurenciją darbo aplinkoje ir socialiniuose tinkluose. Skirtingai nei vyrai, kurie evoliuciškai išmoko konkuruoti atvirai, hierarchinėse struktūrose, moterys tūkstantmečius buvo socializuojamos būti „bendruomeniškos“, „malonios“ ir „rūpestingos“. Mums atvirai demonstruoti agresiją ar konkurenciją buvo pavojinga. Todėl moteriška konkurencija nedingo – ji tiesiog nuėjo į pogrindį ir tapo pasyviai agresyvia.
Taip gimsta „frenemies“ (draugų ir priešų hibridas). Tai draugė, kuri lyg ir džiaugiasi Jūsų nauju partneriu, bet netyčia užsimena: „Jis puikus, tikrai… tik įdomu, ar jis visada toks plepus, ar čia tik iš streso?“. Tai moteris, kuri į Jūsų naują verslo projektą reaguoja fraze: „Tu tiesiog laimės kūdikis, tau visada viskas krenta iš dangaus“ (taip nurašydama Jūsų juodą darbą ir intelektą aklai sėkmei). Ji pradeda Jus kopijuoti, reikalauja, kad Jūs pasidalintumėte savo socialiniais kontaktais, ir pyksta, jei Jūs atsisakote ją „tempti“ į viršų kartu su savimi.
Pavydi draugė nėra tiesiog nemalonumas. Tai yra inkaras. Jūs pradedate cenzūruoti savo pačios sėkmę, slepiate savo pasiekimus ir mažinate savo ambicijas, kad tik „neįskaudintumėte“ žmogaus, kuris turėtų būti Jūsų palaikymo komandoje. Nustokite atsiprašinėti už savo sėkmę. Jei Jūsų draugystė negali atlaikyti Jūsų triumfo, ji neturėjo prasmės nuo pat pradžių.
Nuskendusių kaštų klaida: laikas atleisti toksiškus aktyvus
Kaip suaugusiai, protingai moteriai atskirti, kas yra tikra sąjungininkė, o kas – tik energiją siurbiantis įsipareigojimas? Pirmiausia, turite nustoti vadovautis „Nuskendusių kaštų klaida“ (angl. Sunk Cost Fallacy).
Tai klasikinis ekonomikos terminas: žmonės ir toliau investuoja pinigus į žlungantį verslą tik todėl, kad jau investavo į jį per daug, ir bijo prarasti tai, kas jau išleista. Moterys lygiai taip pat elgiasi su santykiais. „Mes kartu mokėmės universitete prieš 15 metų“, „Ji buvo mano pamergė“ – visa tai yra praeities kaštai. Tai, kad kažkas buvo su Jumis vakar, nesuteikia jam automatinio bilieto į Jūsų rytojų, ypač jei tas žmogus šiandien Jums kelia tik stresą ir destrukciją.
Draugystės audito kriterijai:
Nustokite dalinti savo laiką avansu. Tikra draugė suaugusiųjų pasaulyje nėra ta, su kuria dalinatės lūpdažiais. Tikra sąjungininkė yra ta, kuri atitinka šiuos kriterijus:
- Pagarba autonomijai: Ji supranta, kad Jūsų laikas, pinigai ir energija priklauso Jums. Ji neįsižeidžia, jei Jūs pasakote „ne“, nes Jūsų „ne“ nelaiko asmeniniu atmetimu.
- Besąlyginis džiaugsmas sėkme: Ji ploja Jums garsiausiai kambaryje, kai Jūs laimite. Jos ego nėra pažeidžiamas Jūsų pergalių.
- Konstruktyvus atstumas: Ji nereikalauja kasdienių ataskaitų. Jūs galite nesimatyti mėnesį, bet susitikusios tęsiate intelektualų ir gilų pokalbį nuo tos vietos, kur baigėte, be jokių priekaištų „kodėl man nepaskambinai“.
- Informacijos saugumas: Ji nenaudoja Jūsų paslapčių kaip valiutos kituose socialiniuose ratuose.
Moteriška draugystė gali būti galingiausias Jūsų karjeros ir gyvenimo variklis, tačiau tik tuo atveju, jei ji paremta dviejų suaugusių, pilnaverčių ir savarankiškų asmenybių sąjunga. Jums nereikia antros pusės. Jūs jau esate pilna. Atleiskite „geriausias drauges“, kurios reikalauja Jūsų sumažėjimo, ir apsupkite save moterimis, kurios įkvepia Jus augti.
Rekomenduojama literatūra:
- Dr. Harriet Lerner „The Dance of Connection“ – privalomas skaitinys kiekvienai, norinčiai suprasti, kaip nustoti „gelbėti“ kitus ir pradėti brėžti sveikas ribas santykiuose be kaltės jausmo.
- Esther Perel knygos ir tinklalaidės – nepakeičiamos įžvalgos apie tai, kaip modernioje visuomenėje mes apkrauname vieną žmogų neadekvačiais lūkesčiais, taip sunaikindami patį ryšį.
- „Harvard Business Review“ publikacijos apie moterų lyderystę ir tarpusavio dinamiką (pvz., tyrimai apie Queen Bee syndrome ir pasyvią agresiją tinklaveikoje) – norinčioms šaltų faktų apie tai, kaip iš tiesų veikia konkurencija moterų kolektyvuose ir socialiniuose ratuose.
