Kaip ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi?

Kai auginame kūdikį, didžiausi pavojai atrodo aiškūs ir lengvai įveikiami – aštrūs kampai, elektros lizdai, smulkūs daiktai. Užklijuojame apsaugas ant rozečių, paslepiame viską, kas pavojinga, ir jaučiamės ramūs. Tačiau vaikai auga. Ir ateina diena, kai suprantame, kad atsiranda naujų, nematomų pavojų – emocinių. Ir jiems, deja, jokių apsaugų nenupirksi.

Maždaug penkerių metų vaikai yra pagarsėję savo tiesmukiškumu. Jie dar neturi socialinių filtrų, todėl drąsiai baksnoja pirštu, spoksodami komentuoja ar lepteli tai, nuo ko tėvams norisi prasmegti skradžiai žemę. Tačiau dažniausiai jie ne siekia įžeisti, o tiesiog konstatuoja faktą – yra tarsi savo patirčių naratoriai.

Ir štai vieną dieną kitas vaikas atkreipia dėmesį į jūsų atžalos unikalų įprotį ar savybę. Ir tai, kas anksčiau nekėlė jokių problemų, jūsų vaikui staiga tampa našta. Būtent tai yra tas momentas, kai turime progą padėti savo vaikui statyti tvirčiausius emocinius šarvus – pasitikėjimą savimi ir sveiką savivertę. Kaip klinikinė psichologė, dirbanti su vaikais, noriu pasidalinti keliais patarimais, kaip tai padaryti.

Girkite konkrečiai ir nuoširdžiai

Norint stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi namuose, svarbu ne tik girti, bet ir daryti tai teisingai. Nuolat kartojamas „šaunuolis!“ ar „puiku!“ praranda bet kokią prasmę. Vietoj to, girkite už konkrečius veiksmus, pastangas ar savybes.

Pavyzdžiui, vietoj bendro pagyrimo pasakykite: „Man taip patinka, kaip pasitelkei fantaziją ir sukūrei šį žaidimą! Koks tu kūrybingas!“ Taip vaikas supras, kad vertinate ne tik rezultatą, bet ir jo kūrybiškumą, vaizduotę, pastangas. Toks pagyrimas yra nuoširdus ir kur kas vertingesnis.

Išmokykite džiaugtis unikalumu

Šiame amžiuje vaikai pradeda aktyviai lyginti save su kitais, pastebėti panašumus ir skirtumus. Tai puiki proga į kasdienius pokalbius įpinti mintį, kad būti skirtingiems yra nuostabu.

Paklauskite vaiko, kuo, jo manymu, jis skiriasi nuo kitų vaikų. Kas jam patinka tuose skirtumuose, o kas galbūt nelabai? Papasakokite, kokios jo unikalios savybės jums patinka labiausiai. Nuolatinė pozityvi žinutė iš tėvų lūpų yra be galo svarbi – ji moko vaiką priimti ir mylėti save tokį, koks jis yra.

Stebėkite, kaip sekasi su draugais

Jei įtariate, kad iš jūsų vaiko tyčiojamasi dėl jo unikalumo, laikas nuo pasitikėjimo auginimo namuose pereiti prie atidesnio žvilgsnio į jo pasaulį už namų sienų. Stebėkite, kaip jam sekasi bendrauti su kitais vaikais, pasikalbėkite su darželio auklėtojomis. Svarbiausia – nuolat kalbėkitės su pačiu vaiku.

Galbūt jis norės pakeisti kai kuriuos savo įpročius, kad jaustųsi patogiau tarp bendraamžių. O gal jūs, kaip tėvai, nuspręsite, kad tam tikri elgesio pokyčiai padės jam lengviau pritapti. Kad ir kaip būtų, svarbiausia žinutė, kurią turite siųsti – kad jūsų šeimoje jis yra mylimas ir vertinamas būtent toks, koks yra.

Suteikite įrankių prisitaikyti

Realybė tokia, kad augdami mes visi mokomės prisitaikyti prie tam tikrų socialinių normų. Nors be galo norime, kad mūsų vaikai visada mylėtų save besąlygiškai, dalis tėvystės – tai būti treneriu, padedančiu vaikui naviguoti socialiniame pasaulyje.

Kaip rašoma ir psichologijos ekspertų portale Psychology Today, svarbu rasti balansą tarp vaiko individualumo skatinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo. Tvirtas pasitikėjimo savimi ir savivertės pamatas, pastatytas namuose, suteikia vaikui emocinį saugumą ir įrankius, padedančius susidoroti su iššūkiais, kurių mes, tėvai, negalime kontroliuoti.

Svarbiausia, kad jūs esate šalia kiekviename žingsnyje, palaikote ir džiaugiatės savo vaiku. Kai jis savo širdyje žinos, kad yra mylimas ir ypatingas, tai taps galingesne apsauga nei brangiausios rozečių apsaugos pasaulyje.

Ši tema yra tik viena svarbi visos emocinės gerovės dėlionės dalis. Visą paveikslą ir praktinius patarimus rasite mūsų pagrindiniame straipsnyje „Psichinė Sveikata ir Emocinė Gerovė: Išsamus Gidas Šiuolaikinei Moteriai“.