Rožinė: kas tai per liga ir kaip ją suvaldyti?

Rožinė, dažnai vadinama suaugusiųjų akne, yra lėtinė liga, kurios pagrindinis požymis – paraudusi vidurinės veido dalies oda. Šia liga moterys serga dažniau nei vyrai, o labiausiai į ją linkę raudonplaukiai. Rožine paprastai suserga vidutinio amžiaus žmonės. Ši liga protarpiais tai paūmėja, tai laikinai palengvėja. Manoma, kad polinkis į rožinę yra paveldimas.

Kokios yra rožinės atsiradimo priežastys?

Tikrosios rožinės priežastys nėra visiškai aiškios, nors manoma, kad ši liga gali prasidėti nuo poodinio sluoksnio kraujagyslių išsiplėtimo. Viena iš galimų priežasčių gali būti kitoms odos ligoms gydyti gausiai naudojami kortikosteroidiniai kremai, nuo kurių oda tampa plonesnė ir jautresnė.

Pagrindiniai rožinės simptomai: kaip atpažinti?

• Iš pradžių oda tik kartkartėmis nukaista – dažniausiai išgėrus karštos arbatos, kavos ar alkoholio, pavalgius aštraus maisto arba įėjus į labai prišildytą patalpą.
• Ilgainiui raudonis tampa nuolatine veido odos būkle. Daugiausia raudonuoja nosis, kakta, skruostai, akių vokai ir smakras. Rečiau parausta stuomens, rankų ir kojų oda.
• Kartu su raudoniu gali atsirasti šlakų (papulių) ir pūlinukų – dėl šio simptomo rožinė ir vadinama suaugusiųjų akne, tačiau jai nebūdingi baltieji ir juodieji spuogai (komedonai), kurie yra skiriamasis aknės požymis. Dar vienas simptomas – išsiplėtę veido kapiliarai (telangiektazija). Dažnai klaidingai sakoma, kad jie trūkinėja. Netoli odos paviršiaus matyti ryškiai raudonų kraujagyslių raizginys.
• Sergant sunkia rožinės forma ir nesigydant, gali išvešėti nosies audiniai – ši komplikacija vadinama rinofima. Nosis tampa raudona, kriaušės pavidalo. Smarkiai padidėja nosies odos riebalų liaukų sekrecija, todėl ši veido odos sritis tampa itin riebi. Ši komplikacija dažniau ištinka rožine sergančius vyrus.

Kaip sau padėti: rožinės paūmėjimų prevencija

Kol kas nežinoma, kaip visiškai išvengti rožinės, tačiau galima apsisaugoti nuo ligos paūmėjimo.

• Priplūdus į veidą daugiau kraujo, rožinė paūmėja, taip pat dažnas nuoraudis gali paskatinti ligos eigą. Mėginkite to išvengti kuo mažiau vartodami karštų gėrimų, aštraus maisto ir alkoholio.
• Net žiemą veidą tepkite nuo saulės apsaugančiu kremu (su SPF), kad saulės spinduliai dar labiau nežeistų jautrios odos.

Rožinės gydymas: ką siūlo medicina?

Prieš diagnozuodamas rožinę, gydytojas pirmiausia ištiria, ar šią ligą primenantys simptomai nėra kitos kilmės – tai gali būti ir odos reakcija į vaistus nuo aknės, taip pat imuninės sistemos sutrikimai ir kiti odą žeidžiantys veiksniai.

• Vienintelė efektyvi medicinos pagalba sergantiems rožine – ilgalaikis gydymas antibiotikais. Dažniausiai skiriama antibiotikų tepalo, pavyzdžiui, metronidazolio, arba tetraciklino piliulių. Tarp geriamųjų vaistų tetraciklinas labiausiai tinka ilgalaikiam rožinės gydymui, nes jo šalutinis poveikis mažiausias.
• Jei ligonio būklė pagerėja, skiriama vis mažesnė vaistų dozė ir pagaliau jų vartojimas nutraukiamas. Antibiotikai tik švelnina simptomus, tačiau negydo pačios ligos. Kartais rožinė daugelį metų protarpiais atsinaujina, bet vėliau gali visiškai praeiti be jokios regimos priežasties.
• Jei antibiotikai neduoda norimo efekto, gydytojas gali paskirti gydymą izotretinoinu, kuriuo gydoma sunkios formos aknė. Tačiau šis preparatas daro įvairiopą šalutinį poveikį, taigi nėščioms ar ketinančioms pastoti moterims jis visiškai netinka.

Chirurginės priemonės išsiplėtusiems kapiliarams ir rinofimai

Operacijos gali prireikti tuo atveju, kai dėl rinofimos pernelyg išbrinksta nosies audiniai. Po operacijos nosis atgauna normalų pavidalą.

Audinių prideginimas elektrokauteriu tinka tuo atveju, kai odoje matyti palyginti nedaug išsiplėtusių kapiliarų.

Gydymas lazeriu taikomas tada, kai išsiplėtusių kapiliarų gausu. Po gydymo elektrokauteriu arba lazeriu susitraukę kapiliarai daugiau neišsiplečia, tačiau laikinai oda gali būti skausminga, paraudusi ar melsvo atspalvio.