Humoro jausmas: kaip jis gelbsti gyvenime ir stiprina sveikatą
Nuo keblių situacijų darbe iki asmeninių dramų – atraskite, kaip gebėjimas pasijuokti iš savęs ir pasaulio gali tapti jūsų supergalia, padedančia įveikti bet kokius sunkumus.

- Humoro jausmas, ypač gebėjimas pasijuokti iš savęs, padeda lengviau bendrauti ir spręsti konfliktus.
- Netikėtas pokštas ar autoironija gali išgelbėti net ir pačiose nepatogiausiose situacijose.
- Žmonės su geru humoro jausmu patiria mažiau streso ir optimistiškiau žvelgia į ateitį.
- Juokas yra moksliškai pagrįsta „terapija“, gerinanti kraujotaką, kvėpavimą ir nuotaiką.
Patekusios į keblią situaciją, padariusios klaidą ar tiesiog apsikvailinusios nepulkite į paniką. Pabandykite nusišypsoti ir į viską pasižiūrėti ne taip rimtai. Geras humoro jausmas leidžia į gyvenimą žvelgti ne taip dramatiškai, išstumia baimę, švelnina nerimą, gerina nuotaiką ir suteikia drąsos. Humoru apdovanoti žmonės lengviau pralaužia ledus bendraudami, greičiau užkariauja simpatijas ir randa draugų. Tačiau humoras padeda tik tam, kuris moka pasijuokti iš savęs bei savo silpnybių, o ne šaiposi iš kitų.
Humoras – geriausias ginklas: kaip apsiginti juokaujant?
- Vyras priekaištauja: „Sriuba visai beskonė.“ Atsakykite: „Ne, ji vištienos. Beskonės išvirsiu rytoj.“
- Draugė nustemba: „Ach, kaip tu klaikiai sustorėjai!“ Padėkokite: „Malonu, kad pastebėjai. Įsivaizduoji, kiek maisto turėjau į save sukimšti, kad taip atrodyčiau?!“
- Vyras miegamajame atsuka nugarą bambėdamas: „Duok man ramybę.“ Pasakykite: „Ramybę tik tu man duodi. Aš noriu tau duoti kai ką kita.“
- Vaikas zirzia: „Mama, man nuobodu.“ Pasiūlykite: „O aš turiu labai daug darbo. Gal pasikeiskime?“
Tikros istorijos: kaip humoro jausmas gelbsti sudėtingiausiose situacijose
Rimos istorija: kaip išsisukti iš keblios situacijos
„Tai buvo mano pirmoji diena naujame darbe. Atėjau anksčiau, kad apsiprasčiau. Pastebėjau popierius sklaidantį vyriškį ir, apsidžiaugusi, kad nesu viena, išpyškinau: „Čia gana jauku. Kad tik šefas nebūtų pasipūtėlis ir „neužsisėstų“ nuo pat pirmos dienos.“
„Aš ir esu šefas“, – išgirdau ir pajutau, kad tuoj nualpsiu. Staiga į galvą šovė mintis: „Tai gal aš išeisiu ir iš naujo ateisiu pirmąjį kartą? 🙂 Tada kitaip su jumis pasisveikinsiu.“ Šefas pratrūko juoktis. Mūsų santykiai susiklostė puikiai.“

Tomos istorija: kaip juoku nugalėti pyktį
„Turėjau nueiti į mokyklą, nes sūnui grėsė dvejetas iš fizikos. Žinojau, kad mokytojas – amžinai susiraukęs senbernis. Tą dieną buvau neišsimiegojusi, pakeliui sugedo automobilis, o aš be skėčio pakliuvau po liūtimi. Stovėjau priešais mokytoją visa permirkusi ir apimta nevilties išpyškinau: „Tamsta mokytojau, mano sūnus nesugeba mokytis fizikos, o aš negaliu jam padėti. Be to, sugedo mano automobilis. Neturiu pinigų nei jam pataisyti, nei sūnui korepetitorių samdyti. Taigi to dvejeto labiausiai nusipelniau aš. Man labai jūsų gaila, nes jeigu Jonas liks antriems metams, jūs turėsite kankintis dar vienerius metus.“
Fizikas išraudo, o tada… paklausė, kur palikau automobilį. Pataisė jį, o sūnų perkėlė į aukštesnę klasę, pažadėjęs jam padėti papildomai.“
Jonės istorija: kaip išlaikyti pusiausvyrą
„Vestuvių diena. Svečiai susirinkę, o jaunikio nėra. Staiga – skambutis. Mano išrinktasis pareiškė, kad apsigalvojo. Net akyse aptemo. Supratau, kad nebeturiu ko prarasti. „Jeigu jau lemta „mirti“, tai – su muzika!“ – pagalvojau ir, atsisukusi į svečius, pasakiau: „Sutuoktuvių nebus, bet visus kviečiu į vestuves. Viskas paruošta, o man reikia paguodos.“ Šauniai pasilinksminome. Visą vakarą mane šokdinęs vaikinas po pusės metų tapo mano vyru. Vėliau prisipažino, kad jį sužavėjo mano šaltakraujiškumas ir humoro jausmas.“

Juokas – geriausias vaistas: kodėl juoktis yra sveika?
Posakis „juokas – sveikata“ yra visiškai pagrįstas. Tyrimai rodo, kad nuoširdžiai juokiantis:
- Mankštinami raumenys. Juokiantis dirba veido, kaklo, krūtinės ląstos, pečių ir pilvo raumenys.
- Gerėja kraujotaka. Širdis susitraukinėja dažniau ir su didesne jėga, o ląstelės gauna daugiau deguonies.
- Gerėja kvėpavimas. Juokiantis plaučiai įtraukia keturis kartus daugiau oro.
- Gerėja virškinimas. Judanti diafragma masažuoja vidaus organus, greitėja medžiagų apykaita.
- Stiprėja imunitetas. Greičiau cirkuliuojantis kraujas iš organizmo efektyviau pašalina toksinus.
- Gerėja nuotaika. Juokiantis padidėja endorfinų (vadinamųjų laimės hormonų) gamyba ir išsiskiria medžiagų, padedančių lengviau išlikti ramiems stresinėse situacijose.
Žmonės, turintys gerą humoro jausmą, patiria mažiau streso. Užuot nervinęsi, jie viską paverčia juokais ir… eina toliau. Humoras suteikia energijos, sunkumai nebeatrodo tokie baisūs, o ateitis – šviesesnė.