Būk egoistė, bet protingai: kodėl meilė sau yra raktas į sėkmę?

Nuo vaikystės mums kalama į galvas: „Būti egoistu – negražu“, „Pirmiausia pasirūpink kitais“, „Negalvok tik apie save“. Tai žino visi „gerai išauklėti“ žmonės. Tačiau psichologai ir gyvenimo treneriai vis dažniau muša pavojaus varpais: perdėtas altruizmas ir savęs pamiršimas veda į perdegimą, depresiją ir nelaimingus santykius.

Tiesa ta, kad būti egoistu ne tik galima, bet ir reikia. Tik svarbu atskirti primityvų, vaikišką egoizmą („viskas man“) nuo brandaus, protingo egoizmo (sveikos meilės sau).

Kas yra tas paslaptingas protingas egoistas, kodėl jis gyvena laimingiau už kitus ir kaip juo tapti, neprarandant žmogiškumo?

1. Deguonies kaukės taisyklė: meilė sau kaip pamatas

Protingas egoistas vadovaujasi pagrindine aviacijos saugumo taisykle: „Nelaimės atveju deguonies kaukę pirmiausia užsidėkite sau, o tik po to – vaikui ar kaimynui“. Kodėl? Nes jei jūs prarasite sąmonę (perdegsite, susirgsite, palūšite emociškai), nebegalėsite padėti niekam.

Protingas egoistas myli save ir geba savimi pasirūpinti.

• Paradoksas: Toks žmogus gali daug kokybiškiau mylėti ir rūpintis kitais.
• Realus pavyzdys: Išsekusi, nelaiminga ir savo poreikius pamiršusi motina negali suteikti vaikui emocinio saugumo ir džiaugsmo. Tuo tarpu moteris, kuri randa laiko savo poilsiui ir pomėgiams, grįžta pas šeimą su energija ir kantrybe. Jei nesugebi pasirūpinti savimi, kaip gali kokybiškai pasirūpinti kitu?

2. Emocinė higiena: atleidimas kaip dovana sau

Protingas egoistas išmoksta atleisti kitiems jų trūkumus ne todėl, kad yra šventasis, o todėl, kad tai naudinga jam pačiam. Pyktis, nuoskaudos ir keršto troškimas yra toksiškos emocijos, kurios griauna ne skriaudiką, o tą, kuris jas jaučia. Tai lyg gerti nuodus ir tikėtis, kad mirs kitas žmogus.

• Sveikatos aspektas: Nuolatinis pyktis didina kortizolio (streso hormono) kiekį kraujyje, silpnina imunitetą ir kenkia širdžiai.
• Strategija: Protingas egoistas neleidžia sau ilgai pykti. Jis moka „nugludinti kampus“ ir rasti kompromisą, nes supranta, kad ramybė yra brangesnė už įrodytą tiesą. Tai suteikia malonų vidinės kontrolės ir pranašumo jausmą – tu valdai situaciją, o ne situacija tave.

3. Asmenybės diversifikacija: ne tik darbas

Protingas egoistas niekada „neužsikabina“ už vieno dalyko, net jei tai prestižinis darbas ar tobula šeima. Jo interesai – platūs ir įvairūs. Kodėl tai svarbu? Tai yra saugumo garantas.

• Jei tavo visas gyvenimas yra darbas, atleidimas iš jo prilygsta asmenybės mirčiai.
• Jei tavo visas gyvenimas sukasi tik apie vaikus, jiems užaugus ištinka „tuščio lizdo“ krizė ir prarandama prasmė.

Protingam egoistui darbas yra saviraiškos priemonė ir būdas uždirbti pinigus, bet ne visa jo esybė. Jis turi pomėgių, draugų, asmeninių tikslų. Tai apsaugo nuo nervinių traumų, kai viena gyvenimo sritis ima griūti – kitos sritys jį „išlaiko“ paviršiuje.

4. Malonumo menas: laimė čia ir dabar

Daugelis žmonių gyvena atidėtą gyvenimą: „būsiu laiminga, kai nusipirksiu butą“, „kai numesiu svorio“, „kai vaikai baigs mokyklą“. Tai kelias į niekur, nes tikslai keičiasi, o laimė taip ir neatena. Iš gyvenimo laukdamas tik didelių fejerverkų, sulauksi tik didelės depresijos.

Protingas egoistas yra hedonistas gerąja prasme. Jis moka „išpešti“ malonumą iš kasdienybės:

• Rytinės kavos ritualas.
• Karšta vonia po darbo.
• Pasivaikščiojimas miške.
• Švarių namų jaukumas.

Jis paverčia rutiną ritualais, kurie teikia džiaugsmą šiandien. Gebėjimas džiaugtis akimirka yra viena svarbiausių psichinės sveikatos savybių.

5. Santykis su pinigais ir saikas

Protingas egoistas sąžiningai uždirba pinigus, nes žino – lengvai atėję pinigai dažnai atneša chaosą, o sukčiavimas sukelia nereikalingą stresą ir baimę būti pagautam. Ramybė jam svarbesnė už greitą pelną.

Tačiau dar svarbiau – jis moka riboti savo poreikius.

• Saiko taisyklė: Protingas egoistas neleidžia sau persivalgyti ar piktnaudžiauti alkoholiu. Ne todėl, kad jam „negalima“, o todėl, kad jis per daug save myli, jog kitą rytą jaustųsi blogai. Jis supranta pasekmes: vėliau teks eikvoti daugybę energijos kovojant su antsvoriu ar sveikatos problemomis.
• Prevencija: Jis renkasi sveiką gyvenimo būdą ne dėl mados, o dėl savęs – kad kūnas jam tarnautų ilgai ir kokybiškai.

6. Dosnumo paradoksas: duoti, kad gautum

Gal tai skambės keistai, bet protingas egoistas yra labai dosnus. Kodėl?

1. Dėsnis „duoti-gauti“: Jis supranta visatos taisyklę – tik duodamas gali gauti.
2. Malonumas: Padėdamas kitam, žmogus jaučiasi reikalingas, stiprus ir geras. Tai kelia savivertę ir gamina „laimės hormonus“ (dopaminą, oksitociną).
3. Investicija: Jis dalijasi žiniomis nebijodamas konkurencijos („aplenks posūkyje“), nes pasitiki savo gebėjimu tobulėti. Aplinkiniai vertina dosnius žmones, todėl protingas egoistas visada turi platų palaikymo ratą.

Protingas egoistas prašančiam atiduos tai, ko jam tuo metu nereikia, bet niekada neatiduos paskutinių marškinių, jei dėl to pats sušals. Tai ir yra sveika riba.

7. Vidinė ramybė ir sveikata

Viena puikiausių protingo egoisto savybių – jis niekada nesinervina, jei tam nėra pakankamai rimtų priežasčių.

• Jis nesijaudina dėl to, ko negali pakeisti (oro, politikos, kitų žmonių nuomonės).
• Jis sprendžia problemas, užuot dėl jų dejavęs. Energijos eikvojimas nerimui yra neproduktyvus.

Dėl šios savybės protingi egoistai rečiau serga psichosomatinėmis ligomis (stenokardija, hipertenzija, opomis). Jų kraujospūdis normalus, o infarkto tikimybė maža. Būti sąžiningu, teisingu, nekonfliktišku ir ramu – visų pirma naudinga pačiam žmogui.

Išvada: Tapk savo gyvenimo centru

Protingas egoistas neturi išankstinių nuostatų. Jam nėra „iš anksto“ gera ar bloga – jis viską vertina savo galva. Jam svarbiausia ne tai, ką pasakys kaimynai ar bendradarbiai, o tai, ką jis pats galvoja apie save. Jis gerbia save už tai, ką gero yra padaręs, ir nesistengia gyventi taip, kad įtiktų visiems.

Tad nebijokite būti šiek tiek egoistės. Rūpinkitės savimi, saugokite savo ramybę, puoselėkite savo kūną ir sielą. Kai jūs švytėsite iš vidaus, šalia jūsų bus gera ir kitiems. Tai ir yra protingo egoizmo esmė.