Skaitmeninė bedugnė tarp Jūsų ir Jo: kodėl vyrai ir moterys socialiniuose tinkluose gyvena skirtingose planetose?
Skirtingi tikslai, skirtinga kalba, skirtingas pavydas. Psichologai aiškina, kodėl socialiniai tinklai tampa nesusipratimų lauku poroms ir kaip išmokti skaitmeninę partnerio kalbą.
- Vyrai socialiniuose tinkluose siekia informacijos ir statuso (report), o moterys – emocinio ryšio (rapport).
- Tyrimai rodo, kad moterų kalba internete yra šiltesnė ir labiau orientuota į bendruomenę, vyrų – į faktus ir objektus.
- Skaitmeninis pavydas skiriasi: vyrus labiau provokuoja vizualus partnerės atvirumas, moteris – emocinis partnerio bendravimas su kitais.
- Vyro „dingimas“ (neatrašymas iškart) dažnai yra tiesiog poilsio forma, o ne sąmoningas atstūmimas, kaip tai interpretuoja moterys.
Straipsnio audio versija
Vėlų vakarą, kai namuose įsivyrauja tyla, o miestas užminga, mūsų veidus apšviečia melsva ekranų šviesa. Jūs gulite vienoje lovos pusėje, jis – kitoje. Abu esate panirę į tą pačią skaitmeninę erdvę – „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“. Atrodytų, esate kartu, tame pačiame tinkle. Tačiau tiesa, kurią vis dažniau patvirtina psichologijos mokslas, yra kiek kitokia: jūs klaidžiojate po visiškai skirtingas visatas.
Ar kada susimąstėte, kodėl jis po jūsų nuotrauka parašo tik lakonišką „Gražu“, kai jūs tikėjotės emocijų audros? Arba kodėl jis „palaikina“ nepažįstamos moters nuotrauką, nesuprasdamas, kad jums tai prilygsta mažai išdavystei?
Mes dažnai kaltiname vieni kitus nejautrumu ar dėmesio troškimu, tačiau retai susimąstome, kad mūsų smegenys evoliuciškai užprogramuotos skirtingai veikti socialinėje erdvėje. Šiame straipsnyje kviečiu jus panagrinėti šią „skaitmeninę bedugnę“ ne per priekaištų, o per mokslo ir supratimo prizmę.
Skirtingi tikslai: Ryšys prieš Informaciją
Viena žymiausių pasaulio sociolingvisčių, Džordžtauno universiteto profesorė dr. Deborah Tannen, savo klasikiniuose darbuose apie lyčių komunikaciją išskyrė esminį skirtumą: moterys bendrauja siekdamos užmegzti ryšį (rapport talk), o vyrai – perduoti informaciją arba nustatyti statusą (report talk).
Socialiniuose tinkluose šis skirtumas tampa akivaizdus. Mums, moterims, socialiniai tinklai yra tarsi moderni bendruomenės laužavietė. Mes dalijamės jausmais, ieškome palaikymo grupėse, rašome ilgus komentarus draugėms, norėdamos parodyti: „Aš tave matau, aš tave jaučiu“.
Vyrams, remiantis tyrimais, socialinė erdvė dažniau yra informacijos mainų arba konkurencijos laukas. Jie ateina pamatyti naujienų, pasijuokti iš „meme“ paveikslėlių arba pasigirti pasiekimais. Todėl, kai jūs siunčiate jam jautrų vaizdo įrašą tikėdamasi diskusijos apie jausmus, o jis atsako „ok“ arba emotikonu, tai nereiškia, kad jis jūsų nemyli. Tiesiog jo „operacinė sistema“ tą akimirką veikia informacijos priėmimo, o ne ryšio kūrimo režimu.
Kalbos kodai: Emocijos prieš faktus
Ar pastebėjote, kad moterų įrašai ir komentarai vizualiai atrodo kitaip? Tyrimas, publikuotas prestižiniame žurnale PLOS ONE, kuriame buvo išanalizuota milijonai „Facebook“ žinučių, atskleidė stulbinančius skirtumus.
Moterų kalba internete yra šiltesnė, joje gausu būdvardžių, jaustukų (emojis) ir žodžių, susijusių su šeima bei socialiniais procesais. Mes naudojame kalbą kaip emocinį klijų sluoksnį. Vyrai, tuo tarpu, dažniau vartoja keiksmažodžius, sarkazmą ir kalba apie objektus (politiką, sportą, technologijas).
Kodėl tai svarbu santykiams? Nes mes dažnai interpretuojame vyro tekstą per savo filtrą. Jo trumpą, konkretų atsakymą be šypsenėlės mes perskaitome kaip pyktį ar abejingumą. „Kodėl jis toks šaltas?“ – klausiame savęs. O jam tai buvo tiesiog efektyvus informacijos perdavimas. Suvokimas, kad vyrai „kalba“ kita skaitmenine tarme, gali išgelbėti mus nuo daugybės bereikalingų ašarų.
Pavydas skaitmeniniame amžiuje: vizualumas prieš intymumą
Tai bene skaudžiausia tema. Socialiniai tinklai tapo nauju pavydo poligonu. Tačiau ir čia mūsų reakcijos skiriasi, o šaknys glūdi evoliucinėje psichologijoje.
Evoliucinės psichologijos pradininkas dr. Davidas Bussas savo tyrimuose pabrėžia, kad vyrai evoliuciškai jautriau reaguoja į seksualinę neištikimybę, o moterys – į emocinę. Kaip tai atrodo „Instagram“ erdvėje?
Vyrus labiau vizualiai stimuliuoja ir, atitinkamai, labiau erzina vizualus partnerės atvirumas. Jūsų „nekalta“ nuotrauka su maudymosi kostiumėliu jam gali pasirodyti kaip signalas kitiems patinams.
Tuo tarpu moteris socialiniuose tinkluose labiausiai skaudina ne partnerio žiūrėjimas į kitas (nors tai irgi nemalonu), bet emocinis įsitraukimas. Jei pamatysite, kad jūsų vyras vėlai vakare susirašinėja su kolege, net jei temos yra neutralios, bet jose yra humoro ir intymumo užuomazgų – tai kirs per širdį skaudžiau nei bet kas kita. Tai vadinama „mikro-neištikimybe“, ir moterys jai turi šeštąjį jausmą.
Savęs pateikimas: Kas aš esu pasauliui?
Vokietijos mokslininkai (N. Haferkamp ir kolegos) tyrinėjo, kaip lytys skiriasi keldamos asmenukes (selfies). Jų išvados patvirtina, kad socialiniai tinklai mums tarnauja kaip skirtingi veidrodžiai
Moterims svarbu atrodyti patrauklioms, bet dar svarbiau – laimingoms ir socialiai apsuptoms. Mes dažniau keliame nuotraukas su draugais, vaikais, partneriu. Mums tai sako: „Aš esu mylima, aš priklausau bendruomenei“.
Vyrai dažniau (nors išimčių daugėja) naudoja socialinius tinklus statusui įtvirtinti. Jų nuotraukos dažniau rodo pasiekimus, keliones, prabangos elementus arba fizinę jėgą. Arba – jie renkasi visišką anonimiškumą, stebėtojo poziciją.
Todėl, kai jūs prašote jo nusifotografuoti kartu romantiškai vakarienei, o jis muistosi, tai nebūtinai reiškia, kad jis jūsų gėdijasi. Gali būti, kad jo „socialinio statuso žaidime“ tokios viešos emocijų išraiškos tiesiog nėra vertinga valiuta. Jis bijo pasirodyti pažeidžiamas ten, kur, jo manymu, reikia būti stipriam.
„Tylos siena“ arba kodėl jis dingsta
Dar vienas fenomenas, varantis moteris į neviltį – vyro gebėjimas tiesiog „dingti“ iš pokalbio (ghosting) arba stebėti jūsų istorijas (stories), bet niekada neparašyti (orbiting).
Psichologai tai sieja su skirtingais konfliktų sprendimo būdais. Moterys, susidūrusios su įtampa, dažniausiai nori „išsikalbėti“, išspręsti situaciją čia ir dabar. Vyrai, jausdami emocinį spaudimą, yra linkę atsitraukti į „urvą“ (prisiminkite populiariąją Johno Gray’aus knygą „Vyrai kilę iš Marso…“).
Socialiniuose tinkluose tas „urvas“ yra tiesiog neatsakymas į žinutę. Jam tai – pauzė nusiraminti. Jums tai – atstūmimas ir ignoravimas. Skaitmeninė erdvė iškreipia laiko suvokimą: mums atrodo, kad jei jis yra „online“, jis privalo būti prieinamas ir mums. Tačiau buvimas tinkle nereiškia emocinio prieinamumo.
Ką daryti, kad ekranai mūsų neišskirtų?
Mielosios, suprasti šiuos skirtumus nereiškia pateisinti nepagarbų elgesį. Tačiau supratimas leidžia mums nereaguoti į viską taip asmeniškai. Štai keli Lelijos patarimai, kaip sušildyti santykius skaitmeniniame šaltyje:
- Nekurkite dramų tekstu. Jei jaučiate, kad žinutė jus įžeidė ar sukėlė nerimą – nerašykite atsakymo. Skambinkite arba, geriausia, palaukite gyvo susitikimo. Tekstas neturi intonacijos, o mūsų baimės tą intonaciją sukuria pačios.
- Susitarkite dėl „skaitmeninės ištikimybės“ ribų. Kas vienam yra „tik like“, kitam – flirtas. Atvirai, be kaltinimų pasikalbėkite: „Man nemalonu, kai tu darai X. Kaip mes galime tai išspręsti?“.
- Gerbkite jo „urvą“. Jei jis neatsako iškart, leiskite jam būti. Nereikalaukite nuolatinio skaitmeninio dėmesio kaip meilės įrodymo.
- Kurkite ryšį už ekrano. Joks emotikonas niekada neatstos rankos paspaudimo ar žvilgsnio į akis. Socialiniai tinklai yra puikus įrankis dalintis informacija, bet labai prastas įrankis gydyti sielas.
Mes esame skirtingi, ir tai yra nuostabu. Net ir skaitmeniniame pasaulyje mes galime rasti bendrą kalbą, jei tik nustosime teisti ir pradėsime domėtis tuo kitu, šiek tiek keistu, bet mylimu pasauliu, esančiu kitoje ekrano pusėje.
