Didelės akys: kai grožis virsta ligos požymiu

Nesame apsaugoti nuo ligų, todėl svarbu laiku pastebėti pirmuosius nerimą keliančius požymius ir kreiptis pagalbos. Vienas tokių klastingų signalų gali būti pasikeitusi akių išvaizda. Jei jūsų akys tapo neįprastai didelės, tarsi „išsprogusios“, tai gali būti ne grožio pokštas, o rimtos autoimuninės ligos – endokrininės oftalmopatijos – požymis.

Kas yra endokrininė oftalmopatija?

Endokrininė oftalmopatija (EO), dar vadinama Greivso oftalmopatija, – tai liga, kai pažeidžiami vienos arba abiejų akių raumenys ir kiti už akies obuolio esantys audiniai. Apie prasidėjusią ligą perspėja:

• Paraudusios akys bei paraudę, patinę vokai.
• Nuolatinis ašarojimas, jautrumas šviesai.
• Svetimkūnio jausmas akyse.
• Skausmas vartant ar sukinėjant akis.
• Sunkiais atvejais – dvejinimasis akyse, regėjimo blogėjimas.

Ryšys su skydliauke: Greivso liga

Dar 1835 metais gydytojas Robertas Greivsas pastebėjo ryšį tarp padidėjusios skydliaukės, dažno širdies plakimo ir „išsprogusių“ akių. Šis simptomų derinys vėliau buvo pavadintas Greivso liga. Apie 80 proc. žmonių, kuriems diagnozuojama oftalmopatija, serga būtent šia skydliaukės liga. Manoma, kad dėl genetinio polinkio ar didelių sukrėtimų organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie atakuoja ne tik skydliaukės ląsteles, bet ir audinius, esančius už akių. „Atrakinus“ skydliaukę, ji ima gaminti per daug hormonų (vystosi tirotoksikozė), o „atrakinus“ audinius už akių, prasideda jų uždegimas, jie paburksta ir išstumia akies obuolį į priekį. Tai vadinama išverstakumu (egzoftalmu).

Išverstakumas: ne tik estetinė problema

Dėl išverstų akių žmonės patiria ne tik fizinių, bet ir psichologinių problemų.

• Fizinės problemos: Kai akys iššoka labai stipriai, miegant vokai gali neužsimerkti, todėl sausėja ragena, gali prasidėti jos uždegimas. Sustorėję akių raumenys riboja judesius, atsiranda žvairumas, vaizdas dvejinasi. Retais, bet ypač sunkiais atvejais spaudžiamas regos nervas, todėl gresia apakimas.
• Psichologinės problemos: Dėl pasikeitusios išvaizdos žmonės praranda pasitikėjimą savimi, vengia bendrauti, fotografuotis, slepia akis po tamsiais akiniais. Dėl regėjimo sutrikimų tampa sunku atlikti kasdienius darbus, vairuoti, skaityti.

Diagnostika ir gydymas

Nors kartais liga diagnozuojama pavėluotai, ją supainiojus su alergija, šiuolaikinė medicina turi daug būdų jai nustatyti – nuo klinikinių simptomų įvertinimo iki sudėtingų imunologinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso. Gydymas yra kompleksinis, jame dalyvauja visa specialistų komanda: endokrinologai, oftalmologai, radiologai, neurochirurgai.

• Skydliaukės funkcijos reguliavimas: Pirmiausia skubiai reguliuojama skydliaukės funkcija medikamentais.
• Rūkymo nutraukimas: Visiems susirgusiems primygtinai rekomenduojama mesti rūkyti. Įrodyta, kad rūkantiems akys pažeidžiamos dažniau, ligos forma būna sunkesnė, o gydymas – sudėtingesnis.
• Gydymo metodai: Priklausomai nuo ligos sunkumo, parenkamas vienas arba kombinuojami keli gydymo metodai.

Jei liga nesunki, gydymas paprastas:

• Medikamentais norminama skydliaukės funkcija.
• Būtini tamsinti akiniai su šonine danga.
• Rekomenduojama miegoti lovoje pakeltu lovūgaliu.
• Lašinamos dirbtinės ašaros.

Sunkesnių atvejų gydymo būdai:

• Gydymas gliukokortikoidais: Greitai mažina skausmą ir paburkimą, tačiau gali turėti šalutinį poveikį (svorio augimas, nuotaikų kaita).
• Spindulinė terapija: Geras rezultatas matomas po 6–12 mėnesių.
• Chirurginis gydymas: Sunkiausiais atvejais atliekama operacija, kurios metu pašalinamos vieną ar kelias akiduobės sienas, kad sumažėtų spaudimas. Vėliau gali būti atliekamos žvairumą koreguojančios operacijos.

Išsamesnės informacijos apie Greivso ligą ir su ja susijusią oftalmopatiją galite rasti autoritetingame pasauliniame portale Nacionalinio diabeto ir virškinimo bei inkstų ligų instituto (NIDDK) JAV svetainėje (informacija anglų kalba).