Hemorojus be tabu: kodėl jis atsiranda ir kaip padėti sau pagal G. Enders metodiką?

Ar kada nors susimąstėte, kodėl apie tam tikras kūno dalis kalbame garsiai ir didžiuodamiesi, o apie kitas – tik pašnibždomis, raudonuodamos iš gėdos? Hemorojus yra viena tų temų, kurią gaubia nejauki tyla. Tačiau gydytoja ir bestselerių autorė Giulia Enders savo knygoje „Gut: The Inside Story of Our Body’s Most Underrated Organ“ kviečia mus pakeisti požiūrį. Ji teigia: „Hemorojus nėra kažkoks svetimkūnis ar pabaisa. Tai – tiesiog jūsų kūno dalis, kuri šiek tiek pasimetė laike ir erdvėje.“

Šiame straipsnyje, skirtame sąmoningoms moterims, norime sugriauti mitus ir paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta jūsų organizme. Be sudėtingų medicininių terminų, bet su moksline kompetencija, aptarsime, kodėl šios kraujagyslių pagalvėlės mums gyvybiškai reikalingos ir ką daryti, kai jos pradeda kelti diskomfortą.

Jūs turite hemorojų – ir tai yra puiki žinia!

Taip, perskaitėte teisingai. Jei neturėtumėte hemorojaus, jūsų kasdienybė būtų kur kas sudėtingesnė. Giulia Enders vaizdingai aiškina, kad mediciniškai „hemorojus“ (arba hemorojiniai mazgai) yra kraujagysliniai audiniai, esantys tiesiosios žarnos pabaigoje. Juos turi visi – nuo kūdikių iki senjorų.

Įsivaizduokite savo išeinamąją angą. Ją saugo du raumenys – sfinkteriai (apie juos dar pakalbėsime vėliau). Tačiau raumenys negali užtikrinti 100% sandarumo, lygiai taip pat, kaip stipriai sučiauptos lūpos negali sulaikyti oro, jei stipriai pučiate žandus. Čia į pagalbą ateina hemorojiniai audiniai.

G. Enders šiuos audinius lygina su „vaskuliarinėmis pagalvėlėmis“. Jos prisipildo kraujo ir išsipučia, kad užpildytų mažiausius tarpelius raukšlėse, užtikrindamos, kad niekas nepratekėtų – nei oras, nei skysčiai. „Tai lyg aukštos klasės durininkas, užtikrinantis tobulą izoliaciją“, – rašo autorė. Todėl pats hemorojaus buvimas rodo, kad jūsų organizmas funkcionuoja teisingai. Problema (kurią medicinoje vadiname hemorojine liga) atsiranda tik tada, kai šios pagalvėlės padidėja, nuslysta žemyn arba pradeda kraujuoti.

Kodėl mūsų „pagalvėlės“ pradeda streikuoti?

Supratusios, kad hemorojus yra natūrali anatomijos dalis, galime lengviau analizuoti priežastis, kodėl jis tampa skausminga problema. Dažniausiai dėl to kaltas mūsų gyvenimo būdas ir fizikos dėsniai.

Aukštos reputacijos medicinos šaltiniai, tokie kaip Harvard Health Publishing, patvirtina G. Enders teiginius: pagrindinis hemorojaus priešas yra padidėjęs spaudimas dubens srityje ir venose. Tačiau kaip šis spaudimas atsiranda kasdienėse situacijose?

1. „Sosto“ problema: tualetas ir gravitacija

Viena įdomiausių įžvalgų, kurią pateikia G. Enders, yra susijusi su mūsų sėdėjimo tualete įpročiais. Modernūs tualetai yra patogūs sėdėti, tarsi būtumėte karalienės soste, tačiau anatomiškai jie nėra idealūs tuštinimuisi. Kai sėdime 90 laipsnių kampu, mūsų tiesioji žarna yra šiek tiek užspausta (lyg užlenkta sodo žarna).

Kad turinys pasišalintų, mums tenka stangintis. Stanginantis mes sukuriame didžiulį spaudimą į kraujagysles – tas pačias „pagalvėles“. Jei tai darome nuolat, kraujas užsistovi, audiniai plečiasi ir galiausiai praranda savo elastingumą. Rezultatas? Jie išslysta iš savo vietos.

2. Vidinis ir išorinis sfinkteris: nesusikalbėjimas

Mūsų kūne veikia du durininkai:

• Vidinis sfinkteris: Tai nevalingas raumuo. Jis dirba automatiškai ir siunčia signalą smegenims, kai ateina laikas.
• Išorinis sfinkteris: Tai valingas raumuo, kurį galime kontroliuoti (sutraukti, kai situacija netinkama).

Problemos prasideda, kai tarp šių dviejų „kolegų“ dingsta harmonija. Dažnai mes ignoruojame vidinio sfinkterio signalus dėl skubėjimo, streso ar gėdos naudotis viešuoju tualetu. Kai ilgai ignoruojame norą tuštintis, išmatos tiesiojoje žarnoje kietėja. Vėliau, bandant pasituštinti, tenka naudoti jėgą. G. Enders pabrėžia: kietos išmatos ir stiprus stanginimasis veikia kaip stūmoklis, kuris tiesiogiai traumuoja jautrius hemorojinius audinius.

3. Moteriška fiziologija ir nėštumas

Jūs, mielosios skaitytojos, esate rizikos grupėje ir dėl natūralių priežasčių. Nėštumo metu gimda spaudžia dubens venas, apsunkindama kraujo nutekėjimą iš apatinės kūno dalies. Be to, hormoniniai pokyčiai (ypač progesteronas) atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl jos lengviau plečiasi. Gimdymo metu patiriamas milžiniškas spaudimas dažnai tampa ta riba, kai „pagalvėlės“ nebeatlaiko ir iškrenta.

Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

Kada žinoti, kad jūsų „sandarumo pagalvėlės“ tapo problema? Dažniausiai kūnas siunčia labai aiškius signalus. Nors, kaip minėjome, diagnozę visada turi patvirtinti gydytojas, verta atkreipti dėmesį į šiuos pojūčius:

• Kraujas: Šviesiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus yra vienas pirmųjų ženklų. Kadangi hemorojiniai mazgai yra arterijų ir venų junginys, kraujas dažniausiai būna šviesus.
• Niežulys ir diskomfortas: Kai hemorojus padidėja, jis nebegali idealiai „užsidaryti“. Tai reiškia, kad šiek tiek gleivių ar skysčių gali patekti ant jautrios odos aplink išangę, sukeldami sudirgimą ir niežulį.
• Gumbelis: Jaučiamas darinys išangės srityje, kuris gali būti skausmingas arba tiesiog nemalonus liečiant.

Svarbu paminėti, kad skausmas nėra privalomas simptomas. Vidiniai hemorojiniai mazgai neturi skausmo receptorių, todėl jie gali kraujuoti, bet nesukelti skausmo. Išoriniai mazgai, esantys po oda aplink išangę, turi daug nervų galūnių, todėl jų uždegimas gali būti itin skausmingas.

Kaip padėti sau? G. Enders ir mokslo patvirtinti būdai

Gera žinia ta, kad pradinėse stadijose hemorojus yra puikiai valdomas be chirurginės intervencijos. G. Enders savo knygoje pateikia keletą paprastų, bet genialių patarimų, kaip grąžinti ramybę savo dubens dugnui.

„Lingavimo“ technika ir tualeto etika

Užuot stanginusios ir sulaikiusios kvėpavimą (kas didina spaudimą galvoje ir dubenyje), pabandykite atsipalaiduoti. G. Enders siūlo techniką, kurią galima pavadinti „lingavimu“: sėdint ant tualeto, švelniai palinguokite viršutinę kūno dalį pirmyn ir atgal. Tai padeda žarnynui natūraliai judėti ir gali palengvinti procesą be didelio spaudimo.

Taip pat, jei turite galimybę, po kojomis pasidėkite nedidelę kėdutę. Tai imituoja tupėjimo pozą, kuri „attiesina“ tiesiąją žarną ir leidžia viskam vykti sklandžiau. Daugiau apie tupėjimo svarbą skaitysite kitame mūsų serijos straipsnyje.

Vanduo ir ląsteliena – jūsų geriausi draugai

Tai skamba kaip klišė, tačiau tai yra tiesa. Kad išvengtumėte stanginimosi, išmatos turi būti minkštos. Tam reikia dviejų komponentų: skysčių ir skaidulų.

• Skaidulos (ląsteliena): Jos veikia kaip kempinė – sugeria vandenį ir didina išmatų tūrį, bet kartu jas minkština.
• Vanduo: Be vandens skaidulos tiesiog sukietės. Įsivaizduokite, kas nutinka su avižiniais dribsniais, jei juos paliekate dubenėlyje be pakankamai skysčio – jie tampa kietu gumulu. Tas pats vyksta ir jūsų žarnyne.

Higiena be fanatizmo

Kai jaučiate diskomfortą, natūralus noras yra plauti ir šveisti. Tačiau G. Enders įspėja: perteklinė higiena su muilu ar drėgnomis servetėlėmis, kuriose yra alkoholio ar kvapiųjų medžiagų, gali dar labiau sudirginti jautrią odą ir pažeisti natūralų apsauginį barjerą. Geriausias pasirinkimas – paprastas vanduo arba labai švelnios priemonės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors namų priemonės yra veiksmingos, yra situacijų, kai savigyda turi baigtis. Jei kraujavimas yra gausus, jei jaučiate stiprų skausmą, kuris nepraeina, arba jei gumbeliai negrįžta į vidų – būtina konsultuotis su proktologu.

Tarptautinėje praktikoje, pavyzdžiui, Mayo Clinic specialistų rekomendacijose, pabrėžiama, kad kraujavimas iš tiesiosios žarnos niekada neturėtų būti ignoruojamas, nes tai gali būti ne tik hemorojaus, bet ir kitų rimtesnių žarnyno ligų simptomas. Todėl geriau vieną kartą pasitikrinti ir nusiraminti, nei gyventi nerime.

Pabaigai: būkite švelnios sau

Hemorojus – tai ne bausmė ir ne gėda. Tai signalas, kad jūsų kūnui reikia šiek tiek daugiau dėmesio, ramybės ir tinkamos priežiūros. Kaip sako Giulia Enders, mūsų žarnynas yra žavingas ir sudėtingas mechanizmas. Rūpinkitės juo – gerkite vandenį, judėkite ir, svarbiausia, nesigėdykite savo kūno signalų.

Kituose mūsų ciklo straipsniuose mes dar detaliau panagrinėsime, kaip tualeto poza gali pakeisti jūsų gyvenimą ir kaip stresas tiesiogiai veikia jūsų „galinį“ saugiklį. Likite su mumis!