„Ji man keršija!“: populiariausi mitai apie kačių elgesį ir kaip iš tiesų suprasti savo augintinę
Nuo apverstos vazos iki netikėtos balutės batuose – sužinokite, kokius signalus jums siunčia augintinė ir kaip pyktį paversti supratingumu.
- Katės neturi gebėjimo kerštauti – jų elgesį lemia instinktai, poreikiai ir savijauta.
- Tualeto problemos dažnai signalizuoja apie sveikatą, stresą arba netinkamas sąlygas.
- Baldų draskymas ir daiktų mėtymas – tai ne piktavališkumas, o nuobodulio ir natūralių instinktų išraiška.
- Suprasdami tikrąsias elgesio priežastis, galime spręsti problemas ir stiprinti ryšį su augintine.
Grįžtate namo po ilgos dienos ir pirmas vaizdas, kurį pamatote – apversta gėlių vaza ir vandens bala ant grindų. O šalia, lyg niekur nieko, sėdi jūsų katė ir ramiai prausiasi. Pirma mintis, šaunanti į galvą: „Ji tai padarė specialiai! Tikriausiai keršija, kad palikau ją vieną per ilgai.“ Tokie ir panašūs scenarijai pažįstami daugeliui kačių augintojų, tačiau ar mūsų pūkuotosios bičiulės iš tiesų yra tokios klastingos ir gebančios planuoti saldų kerštą?
Laikas paneigti vieną populiariausių mitų. Suprasdami tikrąsias kačių elgesio priežastis, galime ne tik išvengti daugybės nesusipratimų, bet ir sustiprinti ryšį su savo augintine, pyktį pakeisdami empatija ir noru padėti.
Kodėl katės nemoka kerštauti?
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad kerštas yra neįtikėtinai sudėtinga emocinė ir kognityvinė koncepcija. Norint kam nors atkeršyti, reikia turėti abstraktaus mąstymo gebėjimų: suvokti neteisybės jausmą, įsivaizduoti, kokie veiksmai įskaudins kitą, ir susieti savo veiksmą su praeities įvykiu. Tai yra įgūdžiai, kuriuos net ir žmonių vaikai išvysto tik tam tikrame amžiuje.
Katės pasaulis yra kur kas paprastesnis ir labiau orientuotas į „čia ir dabar“. Jos veikia pagal instinktus, poreikius ir esamą emocinę būseną. Jų „blogas“ elgesys – tai ne iš anksto suplanuota piktadarystė, o tiesioginis signalas, kad kažkas yra negerai. Užuot galvoję „ką ji man padarė?“, turėtume klausti – „ką ji bando man pasakyti?“.
Iššifruojame signalus: ką iš tiesų reiškia „netinkamas“ elgesys?
Kiekvienas nepageidaujamas katės poelgis turi savo priežastį. Tapkime tikrais detektyvais ir išsiaiškinkime, kas slypi už labiausiai erzinančių augintinių įpročių.
Problema Nr. 1: Tualetas – ne ten, kur turėtų būti
Tai viena jautriausių temų. Netikėta balutė batuose ar ant lovos gali kaip reikiant išvesti iš kantrybės, tačiau tai kone visada yra pagalbos šauksmas.
- Sveikatos problemos. Tai pirmoji ir svarbiausia priežastis, kurią reikia patikrinti. Skausmingas šlapinimasis, pavyzdžiui, dėl šlapimo takų infekcijos, katei gali asocijuotis su jos tualeto dėžute. Dėl to ji pradeda ieškoti kitų, „saugesnių“ vietų, tikėdamasi išvengti skausmo.
- Stresas ir nerimas. Ar neseniai kraustėtės? Gal namuose atsirado naujas gyvūnas ar šeimos narys? O gal tiesiog garsiai barėte savo augintinę? Katė, jausdama nerimą, gali šlapintis ant jūsų daiktų (ypač lovos ar drabužių), nes taip bando sumaišyti savo kvapą su jūsų. Tai – savotiškas bandymas save nuraminti, apsupti pažįstamu ir saugiu kvapu, o ne pakenkti jums.
- Netinkama tualeto dėžutė. Kartais sprendimas būna labai paprastas. Galbūt dėžutė per maža, stovi triukšmingoje vietoje, yra nepakankamai švari, o gal katei tiesiog nepatinka naujas kraikas? Katės yra neįtikėtinai švarūs gyvūnai, todėl netvarkingas tualetas joms yra didžiulė problema.
Problema Nr. 2: Kandžiojasi žaidžiant arba glostant
Staigus grybštelėjimas rankos, kai meiliai glostote savo augintinę, gali nustebinti ir įskaudinti. Tačiau ir čia slypi aiškios priežastys.
- Perspėjimas „gana“. Katės turi savo ribas. Kartais įkandimas yra tiesiog būdas pasakyti: „Ačiū, man jau gana glamonių.“ Stebėkite kitus kūno kalbos signalus – vizgančią uodegą, priglaustas ausis. Tai ženklai, kad laikas padaryti pertrauką.
- Skausmas. Galbūt netyčia palietėte jautrią, skaudamą vietą? Staigus įkandimas gali būti gynybinė reakcija į skausmą.
- Netinkami žaidimai vaikystėje. Jei kačiukas nuo mažens buvo pratinamas žaisti su rankomis, jis užauga galvodamas, kad rankos yra žaislas, kurį galima draskyti ir kandžioti. Būtent todėl žaidimams visada svarbu naudoti žaislus, o ne savo kūno dalis.
Problema Nr. 3: Draskomi baldai ir daiktų mėtymas
Numesta vaza ar nudraskytas sofos kampas atrodo kaip tikras vandalizmas, tačiau katei tai – visiškai natūralus elgesys.
- Draskymas. Katėms tai yra būtinybė. Taip jos ne tik pasigalanda nagus, bet ir pasižymi savo teritoriją per letenose esančias kvapų liaukas. Be to, tai puikus būdas ištempti raumenis ir sumažinti stresą. Sprendimas – ne bausmė, o patrauklios ir stabilios draskyklės įrengimas tinkamoje vietoje.
- Daiktų mėtymas nuo stalo. Dažniausiai tai yra tiesioginis ženklas: „Man nuobodu, atkreipk į mane dėmesį!“. Katė greitai išmoksta, kad krentantis rašiklis ar raktų ryšulėlis garantuotai privers jus pakilti ir ateiti. Vietoj to, kad pyktumėte, skirkite kelias minutes aktyviam žaidimui.
Nuo pykčio į empatiją: kaip pakeisti požiūrį?
Supratimas, kad kačių elgesys yra komunikacija, o ne piktavališkumas, yra raktas į harmoningus santykius. Kitą kartą, kai jūsų augintinė „prikrės eibių“, sustokite ir paklauskite savęs: ką ji bando man pasakyti? Gal jai skauda? Gal ji jaučia nerimą? O gal jai tiesiog trūksta jūsų dėmesio? Pažvelgę į situaciją iš katės perspektyvos, ne tik rasite efektyvesnį sprendimą, bet ir parodysite savo augintinei, kad ji yra suprasta ir mylima.
