Blondinės kerai: mitai ir mokslas apie šviesiaplaukių fenomeną

Nuo Marilyn Monroe, tapusios XX a. ikona, iki pasakų princesių – šviesiaplaukių žavesys yra tapęs neatsiejama Vakarų kultūros dalimi. Net ir šiandien, kai apie blondines sklando begalė anekdotų, šviesūs plaukų dažai išlieka perkamiausių viršūnėse.

Bet ar šis fenomenas – tik kultūrinis mitas, ar už jo slypi ir mokslinis pagrindas? Pasirodo, mokslininkai į šį klausimą pažvelgė labai rimtai, paversdami naktinius klubus savo tyrimų laboratorijomis ir atskleisdami keletą netikėtų tiesų.

Ką sako mokslas? Eksperimentai naktiniuose klubuose

Įsivaizduokite: blondinė, brunetė ir raudonplaukė įeina į barą. Tai ne anekdoto pradžia, o realus mokslinis eksperimentas. Psichologai Viren Swami ir Seishin Barrett atliko tyrimą, kurio metu ta pati moteris, vilkinti tuos pačius drabužius, skirtingais vakarais sėdėdavo Londono naktiniuose klubuose, tik kaskart – vis kitos spalvos plaukais (šviesiais, rudais ir raudonais). Jai buvo liepta tiesiog sėdėti ir nesiimti jokios iniciatyvos.

Rezultatai? Būdama blondine, ji buvo užkalbinta gerokai dažniau. Panašų eksperimentą atlikęs prancūzų psichologas Nicolas Guéguen gavo identiškus rezultatus – moterys su šviesiais perukais sulaukė daugiausiai vyrų dėmesio. Atrodo, mokslas patvirtina: bent jau pirminiam kontaktui užmegzti šviesūs plaukai suteikia pranašumą. Bet kodėl?

Paradoksas: prieinamesnė, bet „kvailesnė“?

Čia ir slypi įdomiausia tyrimų dalis. Kai tie patys tyrėjai vyrams parodė tos pačios moters nuotraukas, vertinimai apsivertė aukštyn kojomis. Būdama brunete, moteris buvo įvertinta kaip protingesnė, kompetentingesnė ir patrauklesnė. O būdama blondine – kaip labiau išlaikytinė, reikalaujanti dėmesio (angl. needy).

Kaip paaiškinti šį paradoksą? Mokslininkai kelia hipotezę: būtent tas „reikalaujančios dėmesio“ įvaizdis naktinio klubo aplinkoje sumažina vyrų baimę būti atstumtiems. Atrodo, kad prie tokios moters prieinant rizikuojama mažiau. Taigi, blondinės sulaukia daugiau dėmesio ne todėl, kad yra laikomos geresnėmis partnerėmis ilgalaikiams santykiams, o todėl, kad atrodo lengviau prieinamos. Šis tyrimas puikiai paaiškintas žurnale „Psychology Today“ anglų kalba.

Jaunystės kultas ir galios žaidimai

Šalia „prieinamumo“ faktoriaus veikia ir gilesnės, evoliucinės priežastys. Šviesi plaukų spalva neatsiejamai asocijuojasi su jaunyste, nes daugelio natūralių blondinų plaukai bėgant metams tamsėja. Vyro pasąmonėje tai veikia kaip galingas biologinis signalas: jauna moteris yra sveika ir vaisinga. Būtent todėl kyla noras ją globoti ir ja rūpintis. Iš čia, tikėtina, kyla ir garsusis „kvailos blondinės“ mitas – juk jaunas ir nepatyręs žmogus negali būti labai išmintingas.

Tačiau štai dar vienas paradoksas: jei šviesūs plaukai asocijuojasi su naivumu, kodėl tiek daug galingų, brandaus amžiaus moterų, ypač politikių, renkasi būtent šią spalvą? Pasirodo, čia slypi ne viena gudrybė.

• Praktiškumas: Šviesiai dažytuose plaukuose kur kas mažiau matosi ataugančios žilos šaknys.
• Švelnesnis įvaizdis: Šviesūs plaukai vizualiai sušvelnina veido bruožus, todėl raukšlės tampa ne tokios ryškios.
• Pasitikėjimo faktorius: Grįžkime prie pasakų. Gerosios fėjos – šviesiaplaukės, piktosios raganos – tamsiaplaukės. Šis archetipas giliai įsišaknijęs mūsų kultūroje. Šviesiaplaukės pasąmoningai atrodo patikimesnės, nuoširdesnės. Rinkdamosi šviesią spalvą, politikės galimai siekia būtent šio – patikimumo – įspūdžio.

Tikroji meilė – daltonikė

Nors mokslas ir kultūra pateikia įdomių įžvalgų, galiausiai viskas atsiremia į paprastą tiesą. Plaukų spalva gali suveikti kaip masalas pirminiam kontaktui, tačiau ji niekada neišlaikys dviejų žmonių kartu. Tikroji meilė ir ilgalaikis ryšys yra kuriami pasitikėjimu, pagarba, bendromis vertybėmis ir humoro jausmu.

Šiandien moters galia slypi ne plaukų spalvoje, o gebėjime pasirinkti tokį įvaizdį, kuris jai pačiai suteikia daugiausiai pasitikėjimo savimi. Ir nesvarbu, ar tai būtų platininė blondinė, ugninga raudonplaukė, ar natūralių žilų sruogų karalienė.