Lietuviška gira: gėrimas su siela ir istorija

Karšta vasaros diena, kvepiantis šienas ir močiutės iš rūsio atneštas ąsotis… Rasotas, vėsus, pilnas tamsios, putojančios, maloniai kutenančios nosį ir gomurį giros. Daugeliui lietuvių šis vaizdas – tai tikras vaikystės ir nerūpestingų vasarų kaime simbolis. Duonos gira – tai ne tik gėrimas. Tai mūsų istorijos, tradicijų ir tikro, nesuvaidinto skonio dalis.

Pamirškite saldžius, gazuotus gėrimus iš parduotuvės. Šiandien kviečiame prisiliesti prie tradicijų ir pasigaminti autentišką, namų gamybos lietuvišką duonos girą – gėrimą su siela.

Gėrimas, menantis šimtmečius

Gira Lietuvoje žinoma nuo senų senovės. Tai buvo pagrindinis atsigaivinimo gėrimas sunkių lauko darbų, ypač šienapjūtės, metu. Ji puikiai malšino troškulį, suteikdavo energijos ir jėgų. Kiekviena šeimininkė turėjo savo slaptą receptą, perduodamą iš kartos į kartą. Nors laikai pasikeitė, tikros, naminės giros skonis išliko toks pat – primenantis apie tikrumą ir ryšį su žeme.

Tikroji namų giros paslaptis: receptas

Pasigaminti girą namuose yra kur kas paprasčiau, nei gali pasirodyti. Svarbiausia – kokybiški produktai ir šiek tiek kantrybės.

• Jums reikės:
  • 500 g geros, juodos ruginės duonos (idealiai tinka „Bočių“ ar panaši natūrali duona)
  • 5 litrų vandens
  • 250-300 g cukraus (pagal skonį)
  • 10-15 g šviežių mielių (arba keli gramai sausų)
  • Saujos razinų
• Gaminimo eiga:
  1. Paruoškite duoną. Supjaustykite duoną riekelėmis, o jas – nedideliais kubeliais. Paskleiskite kubelius ant skardos ir kepkite iki 180-200 °C įkaitintoje orkaitėje, kol duona gerai apskrus ir taps kieta. Kuo tamsesnė bus duona, tuo sodresnė bus giros spalva. Svarbu nesudeginti!
  2. Užpilkite vandeniu. Apskrudusius duonos džiūvėsius suberkite į didelį puodą ar emaliuotą indą ir užpilkite verdančiu vandeniu. Uždenkite ir palikite stovėti kambario temperatūroje mažiausiai 4-6 valandas, o geriausia – per naktį.
  3. Nukoškite. Gautą skystį perkoškite per keliais sluoksniais sulankstytą marlę ar labai tankų sietelį. Duonos tirščius gerai nuspauskite, kad išgautumėte visą skonį ir aromatą.
  4. Paruoškite raugą. Į nedidelį kiekį šilto (bet ne karšto!) giros skysčio įdėkite mieles ir šaukštą cukraus. Gerai išmaišykite ir palikite pastovėti 10-15 minučių, kol mielės suaktyvės ir pradės putoti.
  5. Sumaišykite ir fermentuokite. Į nukoštą skystį suberkite likusį cukrų, gerai išmaišykite, kol ištirps. Tada supilkite paruoštą mielių raugą ir saują nuplautų razinų. Viską išmaišykite, indą pridenkite marle ar rankšluosčiu (svarbu neuždengti aklinai, kad išeitų dujos) ir palikite fermentuotis šiltoje vietoje 12-24 valandoms.
  6. Atvėsinkite. Kai gira pradeda maloniai putoti, o razinos iškyla į paviršių – ji paruošta. Supilstykite ją į butelius ir laikykite šaldytuve. Skaniausia gerti gerai atšaldytą.

Patarimai tobulam skoniui

• Norėdami įdomesnio skonio, į girą prieš fermentaciją galite įmesti kelias šviežios mėtos šakeles.
• Jei norite aštresnės, labiau putojančios giros, fermentuokite ją ilgiau, tačiau stebėkite, kad neperrūgtų.
• Razinas naudokite neplautas, jei norite natūralesnio rūgimo proceso. Jų paviršiuje esančios laukinės mielės suteiks girai papildomo charakterio.