Paslaptys ir melagystės šeimoje: kai tėvų „griaučiai“ išvirsta iš spintos
Nuo nutylėtos tėvystės iki slaptų romanų – šeimos paslaptys dažnai apverčia suaugusių vaikų gyvenimą aukštyn kojomis. Kaip išgyventi tiesos akimirką ir atleisti?
- Šeimos paslaptys (apie kilmę, ligas, neištikimybę) daro didelę įtaką vaikų psichologinei raidai.
- Vaikus labiausiai žeidžia ne pačios tėvų „nuodėmės“, o ilgametis melas ir veidmainystė.
- Tėvams svarbu atskleisti tiesą atsakingai, pasirenkant tinkamą laiką ir nesiekiant perkelti atsakomybės vaikui.
- Suaugusiems vaikams, sužinojusiems tiesą, svarbu suprasti, kad tėvai taip pat yra klystantys žmonės, ir neskubėti jų teisti.
Žinojimas – tai jėga, žinojimas išlaisvina. Bet kodėl, kai motina, ilgai tylėjusi, galop atskleidė savo paslaptį, žemė susiūbavo jums po kojomis? Kiekviena šeima turi savo slaptą archyvą, į kurį neįleidžiami jos nepilnamečiai nariai. Šeimos paslaptys – tai kartais ištisos kartos, slepiančios gėdą, skausmą ar klaidas. Ir nors tėvai dažnai meluoja iš meilės, norėdami apsaugoti, tiesos atskleidimas gali apversti vaiko pasaulį aukštyn kojomis.
Rožinių akinių duženos: kai tiesa sukrečia
„Tik baigusi universitetą Lina (vardas pakeistas) sužinojo, kad ji nėra vienturtė. Motina prisipažino, kad Lina turi trejais metais vyresnę seserį, kuri gyvena pas įtėvius. „Mane ištiko šokas. Savaitę negalėjau nei valgyti, nei miegoti. Negalėjau atleisti motinai, kad ši taip ilgai man melavo. Idealus mano vaikystės pasaulėlis sugriuvo kaip kortų namelis.“
„Motina netikėtai pasipasakojo turėjusi meilės romaną su dėde Romu, šeimos draugu. Manęs turbūt nebūtų taip sukrėtę, jei jos meilužis būtų buvęs nepažįstamas vyriškis. Nejau mūsų darni šeima tebuvo kartoninis fasadas? Dabar abejoju viskuo, kas buvo…“ – pripažįsta 24 metų Loreta (Vardas pakeistas).
Pyktis ir nuoskauda – tipiška vaikų, net ir suaugusių, reakcija. Ir tai normalu. Šeimos istorija mums yra daugiau nei faktai: tai šaknys, užnugaris, leidžiantis jaustis pasaulyje tvirtai. Vaikai negali atleisti tėvams ne tiek jų nuodėmių, kiek veidmainystės ir melo.
Pasitikėjimo praradimas ir išslaptinimas
Šeima, kurioje yra įsisenėjusių paslapčių, nėra sveika šeima. Ką tėvai dažniausiai slepia?
- Asmenines „nuodėmes“: Nesantuokinius ryšius, ankstesnes santuokas.
- Kilmės faktus: Tėvystės paslaptis, įvaikinimą.
- Gėdingas ligas: Smurtą šeimoje, artimųjų alkoholizmą, savižudybes ir psichines ligas.
Deja, psichinės ligos vis dar laikomos gėdingomis. Tačiau mes turime teisę žinoti apie paveldimas ligas, kad sumažintume riziką susirgti patys. Į kapus nusinešti paslaptį retai kam pavyksta. Informacija nuteka, aplipdoma gandais, o nutylėtos šeimos paslaptys meta ilgą ir juodą šešėlį.
Dažniausios šeimos paslaptys
„Kur mano tėvelis?“
Ne viena vieniša mama bijo šio klausimo. Atsakydama nuoširdžiai, ji turėtų atskleisti itin asmeniškus dalykus. Tačiau „tėvelio istorija“ laikoma paslaptyje tol, kol vaikas priremia mamą prie sienos. Vienišų motinų vaikai jaučiasi mažiau saugūs ne tiek dėl to, kad trūksta tėvo, kiek dėl to, kad vietoje jo – juoda dėmė. Kaip teigia psichologai, blogas tėvas yra geriau už jokį vien todėl, kad jis yra realus asmuo. Jei vaikas žino tik vieną savo šaknų liniją, jo siela „raišuoja“. Ką daryti? Nebūtina meluoti, kad tėvas buvo herojus, bet ir nereikia jo menkinti. Paaiškinkite, kad kiekvienas vaikas turi mamą ir tėtį, tačiau ne visiems jiems pavyksta drauge auginti vaikus.
„Aš nesu tavo tikroji mama…“
Tokių paslapčių atskleidimas visada skaudus. Kad ir kaip stipriai mylite savo įvaikį, staiga jis pasijunta nemylimas ir paliktas. Duokite vaikui laiko išgyventi šią sukrečiančią žinią. Tiesa negali sugriauti gyvenimo, jei ją ištaria mylinčios lūpos. Kaip rašoma patikimuose psichologijos portaluose, pavyzdžiui, Psychology Today, paslapties atskleidimas visada yra geriau nei jos slėpimas, nes tiesa anksčiau ar vėliau išaiškėja, o sužinojus ją iš svetimų žmonių, trauma būna daug didesnė.
Tyla – gera byla? O gal geriau kalbėti?
O gal geriau apsaugoti atžalas nuo skaudžios tiesos? Deja, nutylėta paslaptis vis tiek veikia šeimos santykius. Be to, neįmanoma mokytis iš tėvų klaidų jų nežinant. Mes paveldime iš protėvių ne tik genus, bet ir jų neįveiktus sunkumus. Nijolė slėpė nuo sūnų, kad jos vyresnysis brolis sėdi kalėjime. Kalbėti apie jį šeimoje buvo tabu. Tačiau kai jos pačios sūnus paauglys įvykdė vagystę, Nijolę ištiko šokas. Ji reagavo audringai, nes nesąmoningai tapatino sūnų su savo broliu. Ji paniškai bijojo, kad istorija pasikartos, tačiau nesugebėjo su sūnumi ramiai pasikalbėti apie tikrąsias jo elgesio priežastis.
Menas sakyti tiesą: kada ir kaip?
Sakyti tiesą, kaip ir ją išklausyti, reikia subręsti. Nesavalaikės išpažintys atneša daugiau žalos nei naudos.
- Koks jūsų motyvas? Jei norite tik palengvinti savo sielą – silpnas vaiko petys tam netinka.
- Atskleiskite tik tai, kas svarbu. Verta atskleisti tik tas paslaptis, kurios tiesiogiai susijusios su vaiku ir gali turėti reikšmės jo gyvenimui.
- Nedramatizuokite. Svarbu, ką jaučiate ir kaip gyvenate dabar.
- Atskirkite faktus nuo intymių detalių. Jūsų intymios paslaptys gali gluminti ir žeisti vaiką. Pasilaikykite jas sau.
- Klausykite širdies. Tik ji pasakys, kada tinkamiausias laikas ir kokius žodžius pasirinkti.
Kaip atgauti pasitikėjimą tėvais?
Sužinojus skaudžią tiesą, natūralu jausti pyktį ir nusivylimą. Reikia laiko, kad atgautumėte pasitikėjimą.
- Supraskite, kad jūsų motina yra moteris kaip ir kitos moterys, o tėvas – vyras kaip ir visi kiti. Jie turi teisę klysti.
- Tėvai, kaip ir visi žmonės, turi teisę į asmenines paslaptis.
- Jūs nesate atsakinga už tėvų klaidas ir neturite tapti jų guodėja.
- Priimkite jų paslaptį kaip išbandymą, kuris padės jums tapti jautresnei ir tolerantiškesnei.
