Emocinis perdegimas: atpažinkite ir sustabdykite laiku
Jaučiatės nuolat pavargusi, irzli ir praradusi gyvenimo džiaugsmą? Galbūt tai emocinis perdegimas. Sužinokite, kokie asmenybės tipai į jį linkę labiausiai ir kaip išvengti šių spąstų.
- Emocinis perdegimas yra laipsniškas procesas, prasidedantis nuo džiaugsmo praradimo ir pasibaigiantis visišku išsekimu.
- Dažniausiai perdega žmonės, kurių darbas susijęs su intensyviu bendravimu ir pagalba kitiems.
- Tam tikri asmenybės tipai („didvyris“, „gelbėtojas“, „įtinkantis“, „sizifas“) yra labiau linkę į perdegimą.
Nuovargis, kurio nepavyksta išmiegoti. Staigus irzlumas, kai erzina net artimiausi žmonės. Mintis apie darbą, nuo kurios ima pykinti, ir galvos skausmas, kurio nemalšina jokios tabletės. Jei šie pojūčiai jums pažįstami, gali būti, kad susidūrėte su itin klastingu šiuolaikinio pasaulio reiškiniu – emociniu perdegimu. Tai ne šiaip prasta nuotaika, o rimtas signalas, kad jūsų vidiniai resursai senka.
Dažniausiai šio sindromo aukomis tampa tie, kurių darbas susijęs su nuolatiniu ir intensyviu bendravimu: mokytojai, psichologai, gydytojai, pardavėjai, žurnalistai, vadovai. Paradoksalu, tačiau labiausiai mus išsekina tai, kam atiduodame daugiausia savęs – bendravimas ir pagalba kitiems. Anksčiau ar vėliau persisotinama bendravimu ir pajuntama – „žvakelė gęsta“.
Emocinis perdegimas: trys kelio į išsekimą stotelės
Specialistas perdega pamažu, pereidamas kelias išsekimo stadijas.
- Pirmoji stadija: prislopę jausmai. Iš pradžių viskas atrodo gerai, jokių nervinių protrūkių. Tačiau pamažu dingsta džiaugsmas, viskas aplink atrodo pilka ir niūru. Darbe vis dar plušama iš inercijos, tačiau namuose iš visų jėgų tvardomasi, kad neištartumėte: „Palikite mane ramybėje!“. Šypsena tampa priverstinė.
- Antroji stadija: augantis irzlumas. Iš proto pradeda varyti artimieji, nervina kolegos, siutina net praeivis gatvėje. Šiame etape daugelis pradeda lieti savo emocijas ant klientų ar pavaldinių. Vidinė įtampa nuolat auga.
- Trečioji stadija: visiškas išsekimas. Pykčio lavina prasiveržia ant visiškai nekaltų žmonių, o ją keičia kaltės jausmas. Bendravimas tampa kančia, žmonių buvimas šalia tiesiog purto. Vieni praranda apetitą, kiti nuolat kažką kramto, bandydami maistu užpildyti vidinę tuštumą. Šioje stadijoje vieniems išsikapstyti tampa beveik neįmanoma – būtina specialisto pagalba.
Kodėl „sudegame“? Keturi asmenybės tipai, linkę į perdegimą
Ar galima to išvengti? Taip, jei atpažinsime savyje tam tikrus elgesio modelius, kurie mus veda tiesiai į išsekimo spąstus.
Didvyris: kai norisi išgelbėti visą pasaulį (ir pamiršti save)
Jis visada aukojasi dėl kitų, asmeniniai interesai jam neegzistuoja. Didvyris niekada neprisipažins, kad pavargo ar kažko nespėja. Jis imasi darbų su didžiuliu užsidegimu ir viską gali padaryti pats. Aplinkiniai juo žavisi, tačiau jo energija kartais net baugina. Šis herojus nejaučia, kad jo entuziazmo žvakė tuoj sudegs iki galo, o šviesią energiją pakeis tamsi ir naikinanti. Patarimas: Nepamirškite – jūs žmogus, o ne Dievas. Išmokite teisingai paskirstyti darbus ir nebijokite prašyti pagalbos. Leiskite sau būti silpna ir pavargusi – tik taip kitą dieną vėl jausitės stipri.
Gelbėtojas: kai svetimi rūpesčiai tampa svarbesni už savus
Toks žmogus gerai jaučiasi tik tada, kai padeda kitiems, o dar geriau – kai juos gelbsti. Jie dažnai tampa puikiais pedagogais ar socialiniais darbuotojais, tačiau asmeniniame gyvenime neretai apsupa save draugais nevykėliais, kurie siurbia jų energiją. Gelbėtojui patinka jaustis stipriam ir nepakeičiamam, tačiau, gyvendamas kitų gyvenimą, jis pamiršta savąjį. Patarimas: Pirmiausia žmogus turi padėti sau. Vargu ar verta šokti į vandenį gelbėti kiekvieno, ypač to, kuris pats gali išmokti plaukti. Bendraukite normaliai, keiskitės gera energija, o ne tik atiduokite ją kitiems.
Visiems įtinkantis: spąstai, vardu „būti geram“
Jam svarbiausia – visiems įtikti. Aplinkiniams tokie žmonės labai patogūs, nes juos galima minkyti kaip plastiliną. Jie niekada nesako „ne“, nes bijo kitus supykdyti ar nuvilti. Dažnai tokiais tampa labai paklusniai auklėti vaikai. Tačiau gyvenimas – ne pasaka. Paklusnieji daro viską, kad įtiktų, bet aplinkiniai to nevertina. Pamažu tokių geruolių širdyse kaupiasi pyktis ir nuoskaudos. Neigiamos emocijos, kurias jie slepia, degina iš vidaus. Patarimas: Neįmanoma įtikti visiems. Būtina išmokti pasakyti „ne“. Pataikaudami kitiems, tampate kilimėliu po jų kojomis ir jaučiatės labai nelaimingi. Jūsų poreikiai yra lygiai tokie pat svarbūs.
Sizifas: amžinas darbas be poilsio ir džiaugsmo
Jis nuolat siekia profesinių aukštumų. Pasiekęs vieną viršūnę, tuoj pat kopia į kitą. Pergalė nedžiugina, ilsėtis nesinori. Sizifas savo akmenį stumia vis aukštyn… Jis pasitiki tik savimi, pagalbos nepriima, ilgai užtrunka darbe ir vengia atostogauti. Anksčiau tai buvo vyrų tipažas, tačiau šiandien sutinkama ir daugybė „geležinių ledi“, įsitikinusių, kad tik jos vienos viską gali padaryti tobulai. Patarimas: Jūs esate ne mašina, o žmogus. Išeidami iš darbo, palikite jame ir visus darbo reikalus. Susikurkite ritualą, kuris padėtų atskirti darbą nuo namų: persirenkite, nusiprauskite po dušu, pasikvėpinkite lengvais kvepalais. Susiraskite pomėgį, kuris visiškai neprimintų darbo.
Norite giliau pasinagrinėti ne tik streso valdymo, bet ir kitas svarbias psichologinės gerovės temas? Viską sudėjome į vieną vietą: „Psichinė Sveikata ir Emocinė Gerovė: Išsamus Gidas Šiuolaikinei Moteriai“
