Netikėta košmarų nauda: kodėl sapnuoti baisius sapnus gali būti sveika?

Pabusti suprakaitavusiam, dūstančiam nuo išgąsčio, kai širdis, rodos, tuoj iššoks iš krūtinės – toks jausmas po baisaus sapno pažįstamas daugeliui. Pirma mintis – kuo greičiau pamiršti slogų vaizdinį. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net ir patys nemaloniausi sapnai turi svarbią ir netgi naudingą funkciją? Mokslininkai teigia, kad košmarai gali būti ne tik streso iškrova, bet ir savotiška psichologinė treniruotė, padedanti mums tapti atsparesniems gyvenimo sunkumams.

Sapnai – veidrodis į mūsų pasąmonę

Visi sapnuojame, vidutiniškai 4– 6 kartus per naktį, net jei ryte to neprisename. Mums miegant, smegenys nenustoja dirbti – jos aktyviai „tvarko“ per dieną sukauptą informaciją: svarbiausius dalykus įtvirtina atmintyje, o nereikalingus ištrina. Būtent sapnuose dažnai atsispindi tai, kas mums labiausiai rūpi, ko trokštame ar bijome, net jei dienos šviesoje nedrįstame sau to pripažinti.

Sapnai yra galingas savęs pažinimo šaltinis. Problema, kuri vakare atrodė neįveikiama, ryte gali atrodyti kur kas paprastesnė. Taip yra todėl, kad miegant mūsų smegenys nenuilstamai ieško sprendimų, kurių nerandame būdami budrūs. Ne veltui sakoma, kad rytas už vakarą protingesnis – kartais geriausią išeitį mums padiktuoja būtent sapnai.

Psichologinė treniruotė: stebinanti košmarų nauda

Kad ir kaip keistai skambėtų, net ir nemaloniausių sapnų pagrindinė paskirtis – mums padėti. Jie veikia kaip savotiškas emocinis „ventilis“, padedantis atsikratyti per dieną susikaupusio streso ir įtampos. Sapnuose be gailesčio išryškėja mūsų baimės, nepasitenkinimas ir rūpesčiai – visa tai, ką dienos metu bandome ignoruoti ar paslėpti net nuo savęs.

JAV mokslininkų atlikti ilgalaikiai tyrimai atskleidė netikėtą rezultatą: žmonės, kurie retkarčiais sapnuoja košmarus, yra psichologiškai atsparesni ir lengviau išgyvena sudėtingus gyvenimo momentus, tokius kaip skyrybos ar artimųjų netektis. Manoma, kad sapnuodami baisius sapnus mes saugioje aplinkoje „repetuojame“ sudėtingas situacijas, taip emociškai pasiruošdami galimiems realaus gyvenimo iššūkiams.

Kada slogūs sapnai tampa pavojaus signalu?

Nors retkarčiais pasitaikantys košmarai gali būti naudingi, nuolat pasikartojantys baisūs sapnai yra rimtas perspėjimas. Tai gali būti ženklas, kad jūsų psichika yra visiškai nualinta dėl ilgalaikio streso, nerimo ar neišspręstų vidinių problemų. Jei slogūs sapnai kartojasi dažnai, trikdo jūsų poilsį ir neigiamai veikia nuotaiką dieną, verta pasikonsultuoti su psichologu. Specialistas padės išsiaiškinti tikrąsias šių sapnų priežastis ir pasiūlys būdus, kaip įveikti sunkumus.

Kaip pagerinti miego kokybę ir sapnuoti ramiau?

Geras miegas yra būtinas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Nuolatinis neišsimiegojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, irzlumą, prastina gebėjimą susikaupti ir netgi spartina odos senėjimą. Užuot griebusis migdomųjų, kurie turi pašalinį poveikį ir sukelia priklausomybę, pirmiausia išbandykite patikrintus geros miego higienos principus.

• Sukurkite ramybės oazę. Jūsų miegamasis turi asocijuotis su poilsiu. Pasirūpinkite, kad jame būtų vėsu, tylu ir tamsu. Reguliariai vėdinkite patalpas.
• Laikykitės ritmo. Stenkitės eiti miegoti ir keltis panašiu metu, net ir savaitgaliais. Dieną būkite fiziškai aktyvūs, tačiau venkite intensyvios sporto likus 2-3 valandoms iki miego.
• Laikykitės vakaro ritualų. Bent valandą prieš miegą venkite telefonų ir kompiuterių ekranų, nes jų skleidžiama mėlyna šviesa trikdo melatonino (miego hormono) gamybą. Vakare nepersivalgykite, negerkite kavos ar alkoholio. Vietoj to rinkitės raminančią veiklą: šiltą vonią, knygos skaitymą ar ramios muzikos klausymą.

Sapnai, net ir patys baisiausi, yra neatsiejama ir svarbi mūsų vidinio pasaulio dalis. Užuot jų bijoję, galime išmokti juos suprasti kaip vertingus signalus. Rūpindamiesi savo miego kokybe, mes ne tik geriau pailsime, bet ir leidžiame savo pasąmonei atlikti gyvybiškai svarbų darbą – padėti mums augti, stiprėti ir išlikti sveikais.