Depresija: kaip atpažinti ligą ir padėti sau bei kitiems

Jautiesi labai pavargusi. Net mažiausią užduotį atidedi rytdienai, ir taip diena iš dienos. O paskui dar tas bjaurus nerimas, kad vaikas užtruko mokykloje, – jis priveda beveik iki isterijos. O kur tie „puikūs“ rytai, kai nebegali savęs priversti išlipti iš lovos! Nesi paralyžiuota, o, atrodo, krano reikia, kad iškeltų tave, nes kitaip gulėtum ir žiūrėtum į lubas… nes stotis ir ką nors veikti nebėra prasmės.

Jei atpažįstate save, žinokite – tai ne tinginystė, nevalingumas ar „sulepšėjimas“. Tai – depresija, tikrų tikriausia liga, kurią galima ir reikia gydyti.

Kas yra depresija ir kodėl ji atsiranda?

Depresija pasireiškia veiklos sulėtėjimu, miego sutrikimu, energijos netekimu, irzlumu, padidėjusiu jautrumu. Apima didžiulis liūdesys, atsiranda nereikalingumo ir savo vertės netekimo jausmas. Kančia – milžiniška. Depresija gali būti reakcinio pobūdžio – po artimojo mirties, skyrybų, sunkios ligos. Tačiau kartais ji apninka žmones, kurie, atrodo, turi viską, kad būtų laimingi.

Kai nuotaikų sūpuoklės tampa bipoliniu sutrikimu

Verti dėmesio ir staigūs nuotaikos svyravimai: čia esi prislėgta viso pasaulio sielvarto, čia vėl grįžta begalinis gyvenimo džiaugsmas. Tokiose nuotaikų „sūpuoklėse“ galima suptis ir kelias dienas, ir kelis mėnesius. Psichiatrai tokią būklę vadina „bipoliniu sutrikimu“. Knygelėje „Depresija – pagydoma liga“ rašoma, kad bipolinis sutrikimas pažeidžia 1 iš 100 žmonių smegenis. Šis sutrikimas dažniausiai paveldimas, kaip paveldima akių ar plaukų spalva. Tačiau smarkius nuotaikos pokyčius gali sukelti ir galvos traumos ar kitos ligos. Apie 10–15 % visų depresijų priežasčių būna skydliaukės ligos, vėžys, neurologinės ligos, tam tikri vaistai.

Normalus liūdesys ar jau liga: kur yra riba?

Pažįstami tie drąsos ir energijos netekimo momentai? Liūdesį keičiantis pesimizmas? Dienos, kada viską matome tik juodomis spalvomis? Ar tai normalu? Jaustis truputį prislėgtai ir piktai, kai prarandi darbą, – tai visiškai suprantama. Būti liūdnai, nesugebėti susikaupti po kokio nors sukrėtimo – tai žmogiška. Tačiau visiškai nesidomėti aplinka, prarasti norą linksmintis, visur matyti beprasmybę – tai mintys, verčiančios sunerimti. Izoliuoti save, valandų valandas narplioti savo problemas ir nenorėti su niekuo kalbėtis – tai važiuoti greitkeliu depresijos link. Pagalbos reikia prašyti tada, kai atrodo, jog „nėra žmonių – nėra rūpesčių“, kai svajoji, kad visi paliktų ramybėje.

Kodėl moterys serga dažniau?

Statistiškai, tikėtina, kad per gyvenimą susirgti depresija gali 20 % moterų ir 10 % vyrų. Taip, moterys serga dažniau. Dažniausiai būtent ji nemiega naktimis, kai serga vaikai, ji padeda ruošti pamokas, vaikšto į tėvų susirinkimus. Net ištvermingiausiai moteriai reikia dėmesio, paramos ir dėkingumo. Jeigu artimieji namus laiko viešbučiu, būti patenkintai gyvenimu labai sunku. Kaupiasi apmaudas, pyktis. Neišlietas, o nukreiptas į save, jis virsta depresija. Vyrai dažniau paguodos ieško aktyvioje veikloje arba alkoholyje. Be to, tikėtina, kad moterų pažeidžiamumas priklauso ir nuo hormonų – nuotaikos svyravimai yra labai susiję su menstruacinio ciklo pasikeitimais.

Depresija paauglystėje: kaip atpažinti pavojų?

Ne taip lengva atskirti paauglystės krizę nuo depresijos. Nepasitenkinimas, bloga nuotaika, tėvų kritika – tai daugelio paauglių kasdienybė. Tačiau reikia būti dėmesingiems:

• Jei ypač aktyvus jūsų sūnus vos pavelka kojas.
• Jei dukra, nuolat kuo nors besidominti, apleidžia savo mėgstamą veiklą.
• Jei paauglys užsidaro savo kambaryje ir nenori matyti ne tik jūsų, bet ir savo draugų.
• Smarkiai prastėjantys pažymiai.
• Mitybos sutrikimai (bulimija ar anoreksija).
• Nuolatiniai pilvo, nugaros skausmai.

Kilus įtarimui, nevenkite pasikonsultuoti su gydytoju.

Pagrindiniai depresijos požymiai: pasitikrinkite save

Jeigu jums pažįstami penki ar daugiau iš nurodytų simptomų (įskaitant bent vieną iš pirmųjų dviejų), kurie trunka mažiausiai 2 savaites, tikriausiai sergate depresija.

Ligos požymiai

• Netekote susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau džiugino, įskaitant lytinį gyvenimą.
• Jaučiate liūdesį, nuovargį, nesugebate ramiai nusėdėti.
• Kamuoja nepilnavertiškumo ar kaltės jausmas.
• Kinta apetitas, didėja arba mažėja svoris.
• Dažnai aplanko mintys apie mirtį ar savižudybę.
• Sunku susikaupti, mąstyti, atsiminti, apsispręsti.
• Kankina miego sutrikimai: nemiga, mieguistumas.
• Išsenka jėgos, sumažėja energija, jaučiatės visą laiką pavargusi.

Kiti simptomai

• Galvos skausmai;
• Skausmai kitose vietose;
• Virškinimo sutrikimai;
• Lytinės problemos;
• Pesimizmas, beviltiškumas;
• Nerimas, rūpestis.

Kaip padėti sau: pirmieji žingsniai iš tamsos

• Kalbėkitės. Jei jus prislegia rūpesčiai, beveik profesionalią pagalbą gali suteikti gera draugė, tiesiog išklausydama jus. „Garo nuleidimas“ visada padeda.
• Nelikite viena. Kai būna blogai, norisi susitraukti į savo kiautą. Tačiau kompanijoje laikas bėga greičiau. Priimkite visus kvietimus, net jei labai knieti atsisakyti.
• Pasirūpinkite savimi. Pasilepinkite, raskite laiko pasivaikščioti. Užuot po darbo puolusi į virtuvę, įlįskite į vonią. Lyginimas gali palaukti, kruopštus namų tvarkymas – taip pat.
• Keiskite rutiną. Jei savaitgaliai prabėgdavo bekuopiant namus, dabar tegu laikas eina pramogaujant. Jei visur važiuodavote tik su šeima, išsiruoškite kur nors viena. Keiskitės, net jei viskas atrodo beprasmiška.

Profesionalus gydymas: kada ir kur kreiptis?

Jei mažų priemonių nepakanka, būtina kreiptis pagalbos į psichologą ar psichiatrą. Depresija yra gydoma vaistais (antidepresantais), psichoterapija arba abiem metodais kartu. Sergantiems sezonine depresija taikoma ir šviesos terapija. Pirmiausia reikia pažinti, suprasti ir pripažinti tai, kas jums darosi. Jei atkakliai neigsite, kad sergate, galite ilgai nesulaukti pagerėjimo. Vienai susitvarkyti sunku – nebijokite prašyti ir priimti pagalbos. Išsamią, patikimą ir nuolat atnaujinamą informaciją apie depresiją ir jos gydymą galite rasti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) puslapyje (anglų kalba).

Kaip padėti sergančiam artimajam?

• Supraskite. Prislėgtas asmuo kenčia, jis neapsimeta.
• Nuraminkite. Nuolat kartokite, kad esate šalia, kad jam pagerės, jei jis priims pagalbą.
• Nekaltinkite. Jo nuotaikos svyravimai susiję su liga.
• Padrąsinkite. Skatinkite patį priimti mažus sprendimus.
• Nesiūlykite alkoholio. Tai ne išeitis, o kelias į dar didesnes problemas.

Prevencija: kaip užkirsti kelią depresijai?

Sunku kalbėti apie kelio užkirtimą depresijai, tačiau keletas gerų įpročių leidžia apriboti jos riziką.

• Atsipalaiduokite. Kiekvieną dieną skirkite tam šiek tiek laiko.
• Judėkite. Stresą puikiai pašalina fizinė veikla. Kaip teigia psichologas Antanas Mockus, „sportas yra vienas iš būdų, kuris padeda ir sergant lengva ar vidutinio sunkumo depresija, ir norint jos išvengti. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie vadinami laimės hormonais. Jie suteikia pasitenkinimo, džiaugsmo jausmą.“
• Žvelkite į problemas iš šono. Dažniausiai viskas pasirodo ne taip baisu, kaip atrodo iš arti.
• Neužsifiksuokite. Nuolat analizuojant tas pačias problemas, galima pakenkti sau. Praėjusią krizę pasistenkite pamiršti.
• Lepinkite save malonumais. Tai geriausias priešnuodis blogai nuotaikai. Tačiau su valgymo ir pirkimo priepuoliais elkitės atsargiai, kad jie netaptų nauja problema.

Ši tema yra tik viena svarbi visos emocinės gerovės dėlionės dalis. Visą paveikslą ir praktinius patarimus rasite mūsų pagrindiniame straipsnyje „Psichinė Sveikata ir Emocinė Gerovė: Išsamus Gidas Šiuolaikinei Moteriai“.