Ką katės galvoja apie mus? Atsakymas nustebins
Skirtingai nei šunys, mūsų katės mus laiko kitomis katėmis, sako elgsenos ekspertas. Pasiruoškite netikėtoms įžvalgoms apie savo augintines.
- Elgsenos ekspertas teigia, kad katės nelaiko žmonių kita rūšimi, o elgiasi su mumis kaip su didesnėmis, nerangiomis katėmis.
- Toks elgesys kaip glaustymasis, uodegos kėlimas ar minkymas yra perimtas iš kačių tarpusavio bendravimo.
- Daugelis augintinių patiria stresą dėl konfliktų su kitomis katėmis, o šeimininkai to net nepastebi.
- Supratimas, ką katės galvoja apie mus, padeda sukurti stipresnį ryšį ir geresnę aplinką augintinei.
Nuo tada, kai maždaug prieš 9500 metų katės pirmą kartą apvyniojo mus savo žaviomis letenėlėmis, žmonija myli šiuos gyvūnus. Šiandien vien JAV namuose gyvena daugiau nei 80 milijonų kačių, o planetoje, manoma, trims katėms tenka tik vienas šuo. Vis dėlto, apie savo kates mes vis dar žinome ne viską, įskaitant ir tai, ką jos galvoja apie savo šeimininkus.
Johnas Bradshaw yra Bristolio universiteto kačių elgsenos ekspertas ir knygos „Katės protas“ (angl. Cat Sense) autorius. Kelerius metus stebėjęs namines kates, jis priėjo prie intriguojančios išvados: jos iš tiesų nesupranta mūsų taip, kaip tai daro šunys. Savo įžvalgomis jis pasidalino ir viename plačiai nuskambėjusiame interviu, kurį galite perskaityti „National Geographic“ portale.
Kodėl katės nelaiko mūsų atskira rūšimi?
Pasak J. Bradshaw, atlikta daugybė tyrimų apie šunų bendravimą su žmonėmis. Tapo labai aišku, kad šunys mus suvokia kaip skirtingas būtybes: vos pamatę žmogų, jie pakeičia savo elgesį. Būdas, kuriuo šuo žaidžia su žmogumi, yra visiškai kitoks nei tas, kuriuo jis žaidžia su kitu šunimi. „Tuo tarpu mes dar neatradome nieko apie kačių elgesį, kas leistų manyti, kad jos mus priskiria kažkokiai atskirai kategorijai, kai su mumis bendrauja,“ – teigia ekspertas. „Jos akivaizdžiai žino, kad esame didesni už jas, bet neatrodo, kad jos būtų labai pritaikiusios savo socialinį elgesį. Uodegos kėlimas aukštyn, trynimasis aplink kojas, sėdėjimas šalia ir mūsų „prausimas“ (laižymas) yra lygiai tai, ką katės daro viena kitai.“
Ar mes joms – tik didelės ir kvailos katės?
J. Bradshaw paneigia šį paplitusį supaprastinimą. „Ne. Knygoje aš sakau, kad katės su mumis elgiasi taip, kad to neįmanoma atskirti nuo elgesio su kitomis katėmis. Jos tikrai mano, kad esame nerangūs: nedaug kačių užkliūva už žmonių, bet mes nuolat užkliūvame už kačių.“ „Tačiau nemanau, kad jos laiko mus kvailomis ar menkesnėmis, nes katės nesitrina aplink kitą katę, kuri yra žemesnė už jas hierarchijoje,“ – paaiškina jis. Tad atsakymas į klausimą, ką katės galvoja apie mus, yra kur kas sudėtingesnis.
Didžiausias netikėtumas: paslėptas kačių stresas
Kas labiausiai nustebino J. Bradshaw per jo tyrimus? „Tai, kiek daug naminių kačių gali patirti streso, šeimininkams to net nesuvokiant, ir kaip stipriai tai veikia jų psichologinės būsenos kokybę bei sveikatą. Katės ne visada sutaria su kitomis katėmis, ir žmonės nesupranta, kiek daug streso tai joms gali sukelti.“ Pasak jo, be įprastų vizitų, dažniausia priežastis, dėl kurios katės atvežamos pas veterinarus, yra žaizda, patirta kovoje su kita kate. „Vis daugiau kačių paslaptingai suserga dermatitu ir cistitu (šlapimo pūslės uždegimu), ir tampa visiškai aišku, kad šias medicinines problemas paaštrina psichologinis stresas.
Pavyzdžiui, šlapimo pūslės sienelės uždegimas yra susijęs su streso hormonais kraujyje,“ – teigia ekspertas. Vienas iš sprendimų – išanalizuoti katės socialinį gyvenimo būdą, užuot pumpavus ją vaistais. Pavyzdžiui, galima užtikrinti, kad dvi nesutariančios katės gyventų skirtinguose namo galuose. Gana dažnai visa problema tiesiog išnyksta.
Atsakymai į dažniausius kačių šeimininkų klausimus
Kodėl katė kniaukia, kai būna viena kambaryje? Katės išmoksta, kaip jų šeimininkai reaguoja į tam tikrus garsus. Taigi, jei katė galvoja: „Noriu prisikviesti savo šeimininką iš kito kambario“, ji supranta, kad vokalizavimas veikia. Tai paprastas išmokimas.
Kodėl katės su skirtingais šeimos nariais elgiasi skirtingai? Jos yra daug protingesnės, nei mes manome: jos išmoksta, kas veikia su kuriuo žmogumi. Jos žino, kuris šeimos narys yra linkęs atsikelti 4 val. ryto ir duoti skanėstų.
Kodėl katės mus minko? Jos naudoja elgesį, kurį naudotų su savo motina – visas elgesys, kurį jos rodo mums, vienaip ar kitaip yra kilęs iš motinos ir kačiuko santykių. Kačiukas išmoksta kelti uodegą, trintis aplink motiną, minkyti ir murkti. O laižymas yra tai, ką motinos daro kačiukams. Taigi, jos naudoja jau turimus elgesio modelius bendravimui su mumis.
Ar galima išdresuoti katę?
„Taip. Katės gali išmokti, ko joms negalima daryti. Jei jūsų katė įprato šokinėti ant virtuvės stalo, yra būdų, kaip to išvengti,“ – sako J. Bradshaw. Jis siūlo kelias strategijas: „Galite naudoti spyruoklinį žaislą – kai katė užšoka, žaislas pokšteli ir pašoka į orą. Katei tai nepatinka, ir ji nušoka žemyn. Kitas gana nekenksmingas būdas – naudoti vaikišką vandens pistoletą. Tačiau įsitikinkite, kad katė nesupranta, jog tai jūs jį turite. Katės neatleidžia, ir kai tik supranta, kad žmogus joms kelia nerimą ar skausmą, jos pradeda jo vengti.“
Svarbiausias patarimas kačių augintojams
„Pripažinkite, kad katės yra socialūs gyvūnai iki tam tikro lygio, bet ne tiek socialūs, kiek šunys. Daug žmonių, turinčių vieną katę, nusprendžia, kad norėtų turėti dar vieną, manydami, kad dvi katės – dvigubai daugiau džiaugsmo. Bet katės gali matyti tai kitaip,“ – įspėja ekspertas. „Paprasta žinutė, kurią norėčiau perduoti – jei norite turėti daugiau nei vieną katę, darykite tai atsargiai ir būkite pasirengę atsisakyti šios idėjos, jei ji nepasiteisins.“
