Bučinys kaip sielos pirštų atspaudas: ką Jūsų lūpos pasakoja apie Jūsų vidinį pasaulį

Straipsnio audio versija

Mes dažnai kalbame apie kūno kalbą – sukryžiuotas rankas, pakeltą antakį, nerimastingą žvilgsnį. Mes analizuojame aprangos kodus ir balso tembrą. Tačiau egzistuoja viena komunikacijos forma, kuri yra tokia intymi, tokia archajiška ir tokia atvira, kad jos neįmanoma suvaidinti (bent jau ne ilgam). Tai – bučinys.

Apie ką kalbėsime:

Pamirškite paaugliškus testus žurnaluose. Jūsų bučinio stilius nėra atsitiktinumas. Tai – Jūsų emocinio žemėlapio atspindys. Tai būdas, kuriuo Jūsų pasąmonė bendrauja su kito žmogaus pasąmone, apeidama logiką, mandagumą ir socialines kaukes. Tą akimirką, kai lūpos susiliečia, įvyksta kai kas daugiau nei fizinis kontaktas. Tai – tylus prisipažinimas apie tai, kaip Jūs jaučiatės pasaulyje, kaip suvokiate saugumą ir kiek iš tikrųjų esate pasirengusi įsileisti kitą žmogų į savo vidinę šventovę.

Filematologija – mokslas apie bučinius – nėra tik romantiškų poetų pramanas. Tai rimta disciplina, jungianti biologiją ir psichologiją. Ir šiandien aš kviečiu Jus į lėtą, sensorinę kelionę per skirtingus bučinių archetipus. Ne tam, kad save teistumėte, bet kad suprastumėte, kokią istoriją pasakoja Jūsų lūpos.

Stebėtoja: kodėl kai kurios moterys bučiuojasi atmerktomis akimis?

Pradėkime nuo vieno labiausiai intriguojančių fenomenų. Įsivaizduokite akimirką: prietema, artumas, šiluma, lūpos susiliečia… ir Jūs pagaunate save (arba partnerį) žiūrintį. Akys plačiai atmerktos, stebinčios, fiksuojančios.

Populiarioji psichologija dažnai tokias moteris etiketuoja kaip „intelektuales“ ar ciniškas stebėtojas. Tačiau giliau pažvelgus, čia slepiasi kur kas sudėtingesnis mechanizmas. Teksaso universiteto mokslininkė ir knygos „The Science of Kissing“ autorė Sheril Kirshenbaum pabrėžia, kad užsimerkimas bučiuojantis yra natūrali reakcija, leidžianti smegenims susikoncentruoti į lytėjimo pojūčius. Mūsų smegenims sunku vienu metu apdoroti intensyvią vizualinę informaciją ir lytėjimo stimuliaciją.

Tad kodėl Jūs neatmerkiate to „vizualinio triukšmo“? Dažniausiai tai rodo ne intelektą, o kontrolės poreikį. Moteris, kuri bučiuojasi atmerktomis akimis, tarsi sako: „Aš nesu pasiruošusi prarasti budrumo“. Tai gali būti gynybinė reakcija. Jūs analizuojate situaciją, užuot ją išgyvenusi. Jūs tikrinate partnerio reakciją, užuot leidusi sau tiesiog būti.

Tai dažnai būdinga moterims, kurios gyvenime prisiima milžinišką atsakomybę. Jums sunku „išjungti“ savo vidinį vadybininką net ir intymiausiais momentais. Jūs bijote, kad jei užsimerksite ir atsipalaiduosite, pasaulis (arba santykiai) sugrius. Tačiau, mieloji, tikrasis intymumas prasideda ten, kur baigiasi kontrolė. Pabandykite pasitikėti tamsa. Joje dažnai slepiasi ryškiausi jausmai.

Savininkė: aistra, kuri gali (su)valgyti

Yra bučinių, kurie primena ramią jūrą, ir yra tokių, kurie primena cunamį. Moteris, kurią galėtume pavadinti „Savininke“, bučiuojasi taip, lyg tai būtų paskutinis gurkšnis vandens dykumoje. Ji stveria, ji reikalauja, ji dominuoja.

Iš šono tai atrodo kaip aistros viršūnė. Ir taip, biologinė antropologė Dr. Helen Fisher patvirtintų, kad toks elgesys rodo aukštą dopamino ir testosterono lygį. Tai medžiotojos instinktas. Tačiau psichologinėje plotmėje toks intensyvumas dažnai slepia gilų nesaugumo jausmą.

Savininkė bučiuoja ne tam, kad duotų, o tam, kad pasiimtų. Tai bandymas fiziškai „pasisavinti“ partnerį, susilieti su juo taip stipriai, kad neliktų jokių tarpų, pro kuriuos jis galėtų pabėgti. Tai nerimastingojo prieraišumo (anxious attachment) išraiška. Jūs tarsi bandote „įsikrauti“ partnerio energijos, nes Jūsų pačios baterija senka.

Problema ta, kad toks intensyvumas ilgainiui gali varginti. Santykiai reikalauja oro. Jei bučinys tampa lyg grandinės, partneris instinktyviai norės atsitraukti, kad įkvėptų. Tikroji aistra yra ne tada, kai gniaužiate paukštį saujoje, o tada, kai jis nutupia ant Jūsų delno savo noru, ir Jūs tiesiog leidžiate jam ten būti.

Aktorė: kai intymumas tampa spektakliu

Ar pažįstate moterų (o gal atpažįstate dalelę savęs?), kurioms bučinys namuose, ant sofos, atrodo nuobodus, tačiau viešumoje, kavinėje ar gatvėje, jos tampa aistros įsikūnijimu?

Tai – „Aktorės“ archetipas. Jai bučinys nėra tik dviejų žmonių dialogas; jai reikia auditorijos. Psichoterapeutė Esther Perel, tyrinėjanti šiuolaikinį intymumą, dažnai kalba apie tai, kaip mes ieškome patvirtinimo iš išorės. „Aktorei“ partnerio lūpos yra tik rekvizitas jos asmeniniame spektaklyje.

Tai nereiškia, kad ji nejaučia aistros. Tačiau jos aistra kyla ne iš ryšio su partneriu, o iš jausmo, kad ji yra matoma ir geidžiama kitų akyse. „Žiūrėkite, kokia aš mylima. Žiūrėkite, kokia aš aistringa.“ Tai – savivertės kėlimas per atspindį kitų akyse.

Liūdnoji šio scenarijaus pusė ta, kad uždarius namų duris ir dingus žiūrovams, tokia moteris dažnai pasijunta vieniša ir pažeidžiama. Scenos šviesos užgęsta, ir ji lieka su partneriu, kurio, pasirodo, ji iš tikrųjų net nepažįsta, nes visą laiką vaidino kažkam kitam. Jei pagaunate save tai darant, paklauskite savęs: ko man trūksta viduje, kad man reikia tiek daug išorinio triukšmo?

Higienistė: kai tobulybė žudo aistrą

O dabar pakalbėkime apie tyliąją aistros žudikę – pernelyg didelę tvarką. Moteris, kuri prieš bučinį galvoja apie bakterijas, o po jo skuba skalauti burnos, stato nematomą, bet nepramušamą sieną.

Mokslininkai olandų organizacijoje TNO (Netherlands Organisation for Applied Scientific Research) nustatė, kad per 10 sekundžių prancūzišką bučinį partneriai pasidalija apie 80 milijonų bakterijų. Skamba baisiai? „Higienistei“ – taip. Bet imunologams tai skamba kaip meilė. Tai biologinis susijungimas, imuninės sistemos treniruotė ir suderinamumo testas per MHC (pagrindinį audinių suderinamumo kompleksą).

Moteris, kuri negali atsipalaiduoti dėl higienos, dažnai yra perfekcionistė visose gyvenimo srityse. Ji bijo „nešvaros“ ne tik fizine, bet ir emocine prasme. Ji bijo chaoso, kurį atneša jausmai. Juk meilė ir yra šiek tiek purvina, šiek tiek netvarkinga, šiek tiek neprognozuojama. Jei Jūs bandote sterilizuoti bučinį, Jūs sterilizuojate ir patį ryšį. Jūs atmetate partnerio biologinę esmę, paversdama jį steriliu objektu. O su objektais, deja, aistra neįmanoma.

Pleputė: žodžiai kaip skydas

Yra moterų, kurios tiesiog negali nutilti. Net tada, kai veidai suartėja. Jos juokauja, jos komentuoja, jos klausia: „Ar tau patinka?“, „Ką galvoji?“.

Tai gali atrodyti kaip žaismingumas ar noras bendrauti. Tačiau santykių ekspertas Gary Chapmanas, knygos „Penkios meilės kalbos“ autorius, pasakytų, kad čia įvyksta kalbų konfliktas. Bučinys yra „Fizinio prisilietimo“ kalba. Žodžiai yra „Palaikymo žodžių“ kalba. Kai bandote kalbėti bučinio metu, Jūs sabotuojate akimirką.

Kodėl tai vyksta? Dažniausiai tai – vengimo strategija. Tyla ir fizinis artumas yra labai intymūs. Jie reikalauja būti čia ir dabar, be jokių šarvų. Žodžiai leidžia išlaikyti distanciją. Kol mes kalbame, mes kontroliuojame situaciją. Kol mes juokaujame, mes neleidžiame jausmams tapti pernelyg giliems ar bauginantiems. „Pleputė“ bijo to, kas gali iškilti tyloje – galbūt tai ilgesys, galbūt liūdesys, o galbūt tiesiog begalinis artumas, kurio ji mano neverta.

Romantikė: gyvenimas su užmerktomis akimis (ir uždaryta širdimi)

Priešingybė „Stebėtojai“ yra „Romantikė“. Ji visada užsimerkusi. Ji visada pasineria į bučinį. Atrodytų – idealu? Ne visai. Problema ta, kad dažnai ji bučiuoja ne realų vyrą, stovintį priešais ją, o savo fantaziją.

Ji projektuoja savo svajones, savo lūkesčius ir savo susikurtą idealą į partnerį. Ji nemato jo trūkumų, ji nejaučia realybės – ji jaučia savo pačios emocijų atspindį. Kinsey instituto mokslininkas Dr. Justin Garcia tyrinėja bučinių evoliuciją ir pabrėžia, kad bučinys yra skirtas partnerio įvertinimui. Tačiau „Romantikė“ nevertina. Ji jau nusprendė, kad tai pasaka.

Tai pavojinga, nes realybė anksčiau ar vėliau pasibeldžia. Ir kai princas pasirodo esąs paprastas žmogus su savo silpnybėmis, „Romantikės“ nusivylimas būna gilus ir skausmingas. Ji myli meilę, o ne žmogų.

Subtilioji: harmonijos paieškos

Ir galiausiai – moteris, kurią galėtume pavadinti „Subtiliąja“ arba „Sąmoningąja“. Tai moteris, kuri suprato bučinio esmę.

Ji bučiuojasi ne tam, kad pasisavintų, ne tam, kad pasirodytų, ir ne tam, kad pabėgtų į fantazijas. Ji bučiuojasi, kad susitiktų. Ji jaučia partnerio ritmą. Ji moka būti ir švelni, ir aistringa, priklausomai nuo akimirkos. Ji nebijo atsimerkti ir pažvelgti į akis, bet nebijo ir užsimerkti bei pasinerti į pojūčius.

Jos bučinys sako: „Aš tave matau. Aš tave priimu. Aš esu čia.“ Tai saugaus prieraišumo ženklas. Su tokia moterimi vyras jaučiasi ne medžiojamas ir ne vertinamas, o priimamas. Tai bučinys, kuris gydo. Tai bučinys, kuris sukuria namus.

Ką daryti su šia informacija?

Mielosios, galbūt skaitydamos atpažinote save keliuose aprašymuose. Galbūt vieną dieną Jūs esate „Savininkė“, o kitą – „Higienistė“. Tai normalu. Mes esame sudėtingos, daugiasluoksnės būtybės.

Tačiau kitą kartą, kai pasilenksite bučiniui, stabtelėkite akimirkai. Paklauskite savęs: ką aš dabar darau? Ar aš bėgu? Ar aš kovoju? Ar aš vaidinu?

Pabandykite tiesiog suminkštėti. Atpalaiduokite pečius. Pamirškite, kaip atrodote iš šono. Pamirškite, ką valgėte pietums. Leiskite savo lūpoms tapti vieninteliu pasaulio centru. Nes bučinys, tas tikras, gilus ir sąmoningas bučinys, yra viena iš nedaugelio vietų žemėje, kur laikas sustoja, o sielos gauna progą pasikalbėti be žodžių. Ir to pokalbio vertimas visada turėtų būti vienas: meilė.

Atsakomybės ribojimas (Disclaimer): Straipsnis yra edukacinio pobūdžio. Asmenims, turintiems nusilpusį imunitetą, dėl higienos rekomendacijų reikėtų pasitarti su gydytoju.

Įkvėpimo šaltiniai

• Sheril Kirshenbaum – knyga „The Science of Kissing: What Our Lips Are Telling Us“. Išsamus žvilgsnis į bučinių biologiją, istoriją ir psichologiją.
• Dr. Helen Fisher – „Why We Love: The Nature and Chemistry of Romantic Love“. Antropologinis tyrimas apie smegenų veiklą, aistrą ir prieraišumą.
• Esther Perel – „Mating in Captivity“. Įžvalgos apie aistros ir saugumo paradoksą ilgalaikiuose santykiuose.
• Dr. Justin Garcia – Kinsey instituto tyrimai apie romantišką elgesį ir evoliucinę bučinių prasmę.