Cinkas – Jūsų imuniteto „sargybinis“: kaip jis iš tikrųjų saugo nuo peršalimo?

Straipsnio audio versija

Atvėsus orams, vaistinių lentynose prasideda tikra apgultis: vitaminas C, ežiuolė, citrinos… Tačiau mokslininkai vis dažniau atsigręžia į kitą, ilgą laiką nepelnytai pamirštą elementą. Tai cinkas.

Nors šio mikroelemento mums reikia visai nedaug (suaugusiems – apie 8– 11 mg, kai kuriais atvejais iki 15 mg per parą), jo įtaka sveikatai yra milžiniška. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, cinko trūkumas yra viena iš dažniausių mikroelementų stokų pasaulyje, o tai tiesiogiai koreliuoja su mūsų gebėjimu priešintis virusams.

Šiame straipsnyje, remdamiesi naujausiais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis, panagrinėsime, ar cinkas tikrai yra „stebuklinga kulka“ prieš peršalimui, kokią formą rinktis ir kodėl austrės turėtų atsirasti Jūsų meniu.

Kaip cinkas veikia virusus? (Mokslinis paaiškinimas)

Cinkas nėra tik paprastas mineralas; imunologai jį vadina „imuniteto vartininku“.

Vienas žymiausių pasaulio cinko tyrinėtojų, Dr. Ananda Prasad (Wayne State University), kurio darbai iš esmės suformavo mūsų supratimą apie šį elementą, teigia: „Cinkas yra būtinas kiekvienam imuninės sistemos žingsniui. Be jo T-limfocitai (ląstelės žudikės, kurios naikina virusus) tiesiog negali subręsti ir funkcionuoti.“

Štai kaip cinkas veikia peršalimo atveju:

1. Stabdo virusų dauginimąsi: Tyrimai rodo, kad cinkas gali fiziškai blokuoti rinovirusų (dažniausių peršalimo sukėlėjų) gebėjimą prisitvirtinti prie nosies gleivinęs ląstelių ir jose daugintis.
2. Veikia kaip galingas antioksidantas: Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad cinko trūkumas sukelia oksidacinį stresą. Pakankamai cinko negavusių organizmų kraujyje laisvųjų radikalų randama 15–20 proc. daugiau. Tai reiškia didesnį uždegimą ir lėtesnį gijimą.
3. Citokinų audra: Cinkas padeda reguliuoti imuninį atsaką, neleisdamas kilti nekontroliuojamam uždegimui.

Ar cinkas gali sutrumpinti ligos laiką? Ką sako tyrimai?

Tai bene svarbiausias klausimas. Ar verta griebtis cinko, kai jau pradeda perštėti gerklę?

Atsakymą pateikia Helsinkio universiteto mokslininkas Dr. Harri Hemilä, kuris atliko išsamią klinikinių tyrimų analizę. Jo išvados, publikuotos prestižiniame JRSM Open žurnale, teigia:

„Cinko pastilių vartojimas gali sutrumpinti peršalimo trukmę vidutiniškai 33 procentais, jei jos pradedamos vartoti per 24 valandas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.“

Svarbu pabrėžti: cinkas dažniausiai neapsaugo nuo užsikrėtimo (jei virusas jau pateko), bet jis veikia kaip stabdys, neleidžiantis ligai įsibėgėti ir užsitęsti.

Cinko formos: kodėl ne visi papildai veikia?

Daugelis žmonių nusivilia cinko preparatais, nes pasirenka netinkamą formą. Vaistinėje Jūs rasite daugybę variantų, tačiau biochemiškai jie veikia skirtingai.

1. Čiulpiamos pastilės (Lozenges) – Aukso standartas peršalimui

Kovojant su peršalimu, cinkas turi tiesiogiai kontaktuoti su gerkle ir nosiarykle. Todėl tabletės, kurias nuryjate, yra mažiau veiksmingos ūmiu periodu.

• Geriausia: Cinko acetatas (Zinc Acetate) arba Cinko gliukonatas (Zinc Gluconate). Tyrimai rodo, kad šios formos geriausiai išskiria cinko jonus burnoje.
• Vengti: Cinko papildų su citrinų rūgštimi (Citric Acid) ar tartratu. Šios rūgštys „suriša“ cinko jonus ir neleidžia jiems veikti virusų. Skonis gali būti geresnis, bet poveikis – nulinis.

2. Tabletės ir kapsulės (ilgalaikiam vartojimui)

Jei norite tiesiog papildyti atsargas:

• Gerai pasisavinama: Cinko pikolinatas (Zinc Picolinate), Cinko bisglicinatas (chelatuota forma).
• Prasčiau pasisavinama: Cinko oksidas. Tai pigiausia forma, kurią organizmas sunkiai skaido. Ji dažniau naudojama tepaluose nuo iššutimų, o ne kaip papildas imunitetui.

Svarbus įspėjimas: Venkite cinko purškalų į nosį. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) yra gavusi pranešimų, kad tokie purškalai gali negrįžtamai pažeisti uoslę (sukelti anosmiją). Saugiausia cinką vartoti per burną.

Kur ieškoti cinko? Mitybos gidas

Nors papildai populiarūs, mitybos specialistai vieningai sutaria: geriausias kelias yra natūralus maistas. Tačiau čia susiduriame su „pasisavinimo problema“.

Cinko čempionai:

1. Austrės: Tai absoliutus lyderis. Vos vienoje austrėje gali būti visa paros norma.
2. Raudona mėsa (jautiena, aviena): Puikus, lengvai pasisavinamo cinko šaltinis.
3. Paukštiena ir kiaušiniai: Nors cinko čia mažiau nei jautienoje, jis vis tiek gerai pasisavinamas.

Augaliniai šaltiniai ir „antinutrientų“ spąstai

Kruopos, riešutai, saulėgrąžų sėklos ir ankštiniai turi nemažai cinko. Tačiau juose gausu ir fitatų (fitino rūgšties). Fitatai veikia kaip „vagys“ – jie žarnyne prisijungia prie cinko ir neleidžia jam patekti į kraują.

• Patarimas vegetarams: Norėdami padidinti cinko pasisavinimą iš riešutų ar kruopų, prieš valgydami juos pamirkykite vandenyje. Mirkymas ir daiginimas suskaido fitatus ir „išlaisvina“ cinką.

Ar Jums trūksta cinko? Slapti signalai

Cinko trūkumas dažnai būna klastingas ir nepastebimas. Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:

1. Skonio ir uoslės praradimas: Tai klasikinis požymis. Cinkas būtinas fermentui, atsakingam už skonio receptorių veiklą. Jei maistas tapo „beskonis“ (ir tai ne COVID-19), verta pasitikrinti cinko lygį.
2. Lėtas žaizdų gijimas: Cinkas būtinas kolageno sintezei. Jei įpjovimai gyja savaitėmis, tai rimtas signalas.
3. „Žydintys“ nagai: Baltos dėmelės ant nagų (leukonichija) gali rodyti cinko trūkumą, nors kartais tai būna tiesiog nago trauma.
4. Plaukų slinkimas ir odos problemos: Aknė, egzema ar ploni plaukai dažnai lydi cinko deficitą.

Rizikos grupės:

• Vegetarai ir veganai: Dėl fitatų gausos mityboje.
• Vyresnio amžiaus žmonės (50+): Su amžiumi prastėja medžiagų pasisavinimas žarnyne.
• Žmonės, vartojantys daug alkoholio: Alkoholis mažina cinko absorbciją ir didina jo išsiskyrimą su šlapimu.

Saugumas: Daugiau nėra geriau

Cinkas – tai balanso menas. Nors jis gyvybiškai svarbus, tai yra sunkusis metalas, ir jo perdozavimas yra toksiškas.

• Rekomenduojama norma: Suaugusioms moterims – apie 8 mg, vyrams – 11 mg. Peršalimo metu trumpą laiką (iki savaitės) dozės gali būti didinamos iki 50–80 mg (čiulpiamomis formomis), tačiau tik pasitarus su gydytoju.
• Toksiškumas: Ilgą laiką vartojant dideles dozes (virš 40–50 mg kasdien), cinkas pradeda „stumti“ lauk kitą svarbų mikroelementą – varį. Vario trūkumas gali sukelti anemiją ir neurologinius sutrikimus.
• Simptomai: Perdozavus gali pykinti, skaudėti galvą, atsirasti metalo skonis burnoje.

3 patikimi būdai atsilaikyti prieš virusus (be cinko)

Cinkas yra galingas sąjungininkas, tačiau jis vienas laimėti karo negali. Kadangi virusai dažniausiai atakuoja, kai išdžiūsta mūsų gleivinės barjeras, laikykitės šių taisyklių:

1. Nelieskite „T zonos“: Virusai į organizmą retai patenka per odą, bet puikiai keliauja per gleivines. Jūsų akys, nosis ir burna sudaro vadinamąją „T zoną“. Įpraskite šios zonos neliesti neplautomis rankomis.
2. Muilas – geriau nei dezinfekcinis skystis: Virusą (pvz., gripą ar koronavirusą) gaubia riebalinis apvalkalas. Muilas chemiškai suardo šį riebalinį sluoksnį, ir virusas tiesiog subyra. Plaukite rankas bent 20 sekundžių.
3. Drėkinkite gleivines iš vidaus: Sausa gleivinė yra sutrūkinėjusi, todėl virusams lengva pro ją prasiskverbti. Gerkite pakankamai vandens (apie 30 ml vienam kūno kilogramui). Kava ir alkoholis veikia kaip diuretikai, todėl po kiekvieno kavos puodelio išgerkite stiklinę vandens, kad atstatytumėte balansą.

Išvada: Cinkas nėra stebuklas, bet tai moksliškai pagrįsta priemonė, galinti sutrumpinti nemalonų sirgimo laiką. Rinkitės organines formas (gliukonatą, pikolinatą), nepamirškite mitybos ir, pajutę pirmuosius simptomus, reaguokite greitai. Jūsų imunitetas Jums padėkos.