Psoriazė (žvynelinė): suprasti, gydyti ir gyventi pilnavertį gyvenimą

Psoriazė, dar vadinama žvyneline, yra lėtinė odos liga, kuria serga apie 3% Vakarų Europos gyventojų. Nors ji gali kelti daug nepatogumų ir nerimo, svarbu žinoti, kad šiuolaikinė medicina siūlo įvairių būdų jos kontrolei ir simptomų palengvinimui. Šis straipsnis padės geriau suprasti šią būklę.

Kokia yra psoriazės atsiradimo priežastis?

Panašu, kad psoriazė yra liga, kuriai pasireikšti reikalingas tam tikras genetinis polinkis – nustatyta keletas genų, galbūt net iki 15, kurie gali turėti įtakos. Stipriausias ryšys pastebėtas su HLA-Cw6 genu, nors jis pats nėra laikomas tiesioginiu „psoriazės genu“. Vis dėlto, genai nėra vienintelė priežastis. Tai puikiai iliustruoja identiškų dvynių stebėjimai: jei vienas dvynys serga, kitam liga pasireiškia tik apie 70% atvejų, o ne 100%, kaip būtų, jei viską lemtų tik genetika. Anksti pasireiškianti psoriazė dažniau susijusi su šeimos ligos istorija nei ta, kuri prasideda vėlesniame amžiuje (50-60 metų).

Jei šeimos istorijoje būta ligos, kokia yra rizika vaikams?

Jei vienas iš tėvų serga psoriaze, tikimybė, kad vaikui išsivystys ši būklė, yra maždaug 10%. Ši tikimybė padidėja iki 50%, jei psoriaze serga abu tėvai.

Kokie yra psoriazės proveržio veiksniai?

Net ir turint genetinį polinkį, psoriazė gali nepasireikšti arba jos simptomai gali sustiprėti dėl tam tikrų veiksnių:

• Odos sužeidimai (atsitiktiniai ar chirurginiai).
• Infekcijos, ypač streptokokinė gerklės infekcija.
• Kai kurie vaistai (pvz., litis, kai kurie vaistai nuo maliarijos).
• Alkoholio vartojimas ir rūkymas.
• Emociniai išgyvenimai, stresas.
• Saulės šviesa (kai kuriais atvejais gali sukelti ar pabloginti būklę).
• ŽIV infekcija.

Kokie pokyčiai vyksta odoje psoriazės metu?

Psoriazė yra uždegiminis sutrikimas, todėl odos pažeidimo vietose visada matomas paraudimas, dažnai aiškiai apibrėžtas. Pažeidimai gali prasidėti kaip maži iškilimai (papulės) ir plėstis į didesnes plokšteles, padengtas sidabriškais žvynais (išskyrus odos raukšles, kur oda išlieka drėgna ir blizgi). Dažnas simptomas – įvairaus intensyvumo niežulys. Histologiniai tyrimai rodo epidermio sustorėjimą ir uždegiminių ląstelių (T-limfocitų, neutrofilų) sankaupas odoje. Manoma, kad T-limfocitai yra ankstyviausias pokytis, sukeliantis visą uždegiminę kaskadą.

Ar psoriazės raiška skirtinga?

Taip, psoriazė gali pasireikšti labai įvairiai skirtingiems žmonėms, skirtingose kūno vietose ir net kisti tam pačiam žmogui laikui bėgant. Pagrindinės formos:

1. Plokštelinė psoriazė: Dažniausia forma. Raudonos, iškilios, aiškiai apibrėžtos plokštelės, padengtos balkšvomis pleiskanomis. Dažniausiai ant alkūnių, kelių, apatinės nugaros dalies, galvos plaukuotoje dalyje (čia pleiskanų gali būti ypač daug).
2. Raukšlių psoriazė: Pažeidžia odos raukšles (pažastis, kirkšnis, lytinių organų sritį). Oda būna raudona, blizganti, be pleiskanų. Gali atsirasti įtrūkimų.
3. Lašelinė psoriazė: Staiga atsiranda daug mažų, raudonų, žvynuotų pažaidų, panašių į lietaus lašus. Dažnai pasireiškia vaikams ir paaugliams po streptokokinės infekcijos. Gali praeiti savaime per kelias savaites ar mėnesius.
4. Delnų ir padų psoriazė: Oda šiose vietose būna labai stora, gali būti mažiau raudona, būdingas skeldėjimas. Sunkiau diagnozuoti, jei nėra pažeidimų kitur.
5. Plaukuotos galvos dalies psoriazė: Dažna forma, pasireiškianti pleiskanojančiomis sritimis, kartais juntamais odos nelygumais. Plaukų slinkimas retas.

Ar yra kitų neįprastų šios ligos raiškų?

Yra retesnių, bet sunkesnių psoriazės formų, kurios gali reikalauti skubios medicininės pagalbos:

• Eritroderminė psoriazė: Beveik visa oda tampa raudona ir pleiskanojanti. Sutrinka kūno temperatūros reguliacija, gali pasireikšti drebulys, karščiavimas. Gali būti pavojinga širdžiai.
• Pustulinė psoriazė:
  • Delnų ir padų: Ant paraudusios odos atsiranda žalsvų ar gelsvų pūlinukų (pustulių), kurie vėliau paruduoja ir nusilupa. Pustulės yra sterilios. Gali būti skausminga.
  • Generalizuota: Reta, sunki būklė. Didelės, skausmingos raudonos odos sritys padengiamos daugybe pustulių. Dažnas karščiavimas, bendras silpnumas. Reikalingas gydymas ligoninėje.

Ar psoriazė pažeidžia nagus?

Nagų pokyčiai yra dažni, kartais tai gali būti vienintelė psoriazės išraiška. Būdingas duobėtumas (tarsi siuvėjo antpirštis), nago atsiskyrimas nuo guolio (onicholizė), rausvai rudos dėmės po nagu (aliejaus lašo simptomas), nago sustorėjimas, trapumas.

Kas yra psoriazinė artropatija?

Tai artrito forma, susijusi su psoriaze. Ji pasireiškia dažniau nei manyta anksčiau – apie 15% psoriaze sergančių pacientų, o radiologiniai pokyčiai sąnariuose aptinkami net iki 50% atvejų. Yra penki pagrindiniai psoriazinės artropatijos tipai, nuo pavienių sąnarių pažeidimo iki sunkių, deformuojančių formų. Odos bėrimas dažniausiai (60% atvejų) atsiranda prieš artritą. Sergamumas tarp lyčių panašus, bet vyrams dažnesnės tam tikros formos, moterims – kitos.

Kokia yra diferencinė psoriazės diagnostika?

Psoriazę kartais galima supainioti su kitomis odos ligomis, tokiomis kaip diskoidinė ar seborėjinė egzema, grybelinės infekcijos, rožinė dedervinė. Tikslią diagnozę nustato gydytojas.

Ar yra kokių nors psoriazės diagnostiką palengvinančių tyrimų?

Kartais gali prireikti odos biopsijos, pasėlių (bakterijoms, grybeliams nustatyti), ryklės pasėlio (esant lašelinei psoriazei) ar net bandomojo gydymo.

Kokie jos gydymo būdai?

Svarbu pabrėžti, kad psoriazė gydoma epizodiškai, siekiant kontroliuoti simptomus, o ne visiškai išgydyti ligą. Prieš pradedant gydymą, svarbu aptarti paciento lūkesčius ir baimes. Nėra vieno geriausio gydymo būdo visiems – dažnai taikomas kombinuotas gydymas.

• Vietinio gydymo būdai: Emolientai (minkštinamieji kremai) gali palengvinti lengvą psoriazę. Aktyvios priemonės: vietiniai steroidai (trumpalaikiam naudojimui), vitamino D analogai, tazarotenas, anglies dervos preparatai, ditranolis.
• Ultravioletinė spinduliuotė (šviesos terapija): Naudinga plačiai išplitusiai psoriazei. Naudojama siauro spektro UVB arba PUVA (psoralenas su UVA). Gydymas turi būti atliekamas prižiūrint specialistams dėl galimo šalutinio poveikio (nudegimai, ilgalaikėje perspektyvoje – odos vėžio rizika, ypač su PUVA).
• Sisteminiai gydymo būdai: Skiriami sunkiems psoriazės variantams kontroliuoti. Tai gali būti metotreksatas, ciklosporinas, acitretinas ir kiti. Reikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra dėl galimų šalutinių poveikių.
• Biologiniai vaistai: Naujesnės kartos vaistai, veikiantys specifiškai tam tikras imuninės sistemos grandis (pvz., etanerceptas, infliksimabas). Skiriami sunkiausiems atvejams, injekcijomis. Gali būti labai veiksmingi, bet yra brangūs, o ilgalaikis šalutinis poveikis dar tiriamas.
• Gydymas ligoninėje: Kartais būtinas esant sunkioms psoriazės formoms (eritroderminei, generalizuotai pustulinei).

Kada reikėtų kreiptis į specialistą?

Dauguma pacientų gali būti gydomi pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau siuntimas pas specialistą (dermatologą) reikalingas, jei:

• Psoriazė yra generalizuota pustulinė ar eritroderminė.
• Būklė ūmiai nestabili, plačiai išplitusi ir simptomai vargina.
• Liga sukelia sunkių socialinių ar psichologinių problemų (nemiga, socialinė atskirtis).
• Pažeidimai yra jautriose vietose (veidas, plaštakos, pėdos, lytiniai organai).
• Liga trukdo darbui ar mokslui.
• Reikalingas psoriazinės artropatijos įvertinimas ir gydymas.
• Įprastas gydymas nepadeda arba kyla abejonių dėl diagnozės.

Ar yra koks nors psichologinis gydymas, galintis padėti?

Taip. Psoriazė gali sukelti didelį stresą, o stresas dažnai pablogina pačią ligą. Svarbu empatiškas bendravimas, leidimas pacientui išsikalbėti. Vis daugiau duomenų rodo, kad specifiškesnė psichologinė pagalba, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET), gali būti labai veiksminga. KET padeda keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, susijusį su liga, mažina nerimą ir gerina atsaką į fizinį gydymą. Taip pat svarbu kovoti su stigmatizacija, kurią dažnai patiria sergantieji.

Keli svarbūs klausimai ir atsakymai

• Ar psoriazė susijusi su hormoniniais pokyčiais? Nors kai kurios moterys pastebi pokyčius mėnesinių ar nėštumo metu (dažniausiai pagerėja nėštumo metu), aiškių įrodymų apie tiesioginę hormonų įtaką ar hormoninio gydymo naudą nėra.
• Ar turėčiau pirkti prietaisą švitinimuisi namuose? Ne. UV spindulių gydymas turi būti griežtai kontroliuojamas specialistų dėl odos vėžio rizikos.
• Man buvo lašelinės psoriazės epizodas. Ar gali išsivystyti plokštelinė psoriazė? Tikimybė yra didesnė nei tiems, kas niekada nesirgo lašeline psoriaze, bet tiksliai prognozuoti sudėtinga.
• Ar man būtina gydyti visas psoriazės pažeistas sritis? Tai jūsų sprendimas. Daugelis žmonių aktyviai gydo tik matomas vietas, o kitur naudoja emolientus simptomams palengvinti. Emolientus patartina naudoti visada.