Vėl į pasimatymus? Gidas, kaip atverti širdį naujiems santykiams (nebijant vėl būti įskaudintai)

Pati mintis apie pasimatymus po skausmingų skyrybų gali atrodyti… absurdiška? O gal gąsdinanti? Jūs ką tik išėjote iš mūšio lauko, bandote susiklijuoti savo gyvenimą, finansus, padėti vaikams, o čia kas nors siūlo vėl eiti į „fronto liniją“? Visiškai suprantama, jei jūsų pirmoji reakcija yra „Ačiū, bet ne“. Ypač jei jūsų santuoka buvo kupina manipuliacijų ir emocinio skausmo.

Tačiau giliai viduje, po visais baimės ir nuovargio sluoksniais, tikriausiai kirba mažytė viltis. Viltis, kad galbūt kažkada vėl galėsite jaustis mylima. Viltis, kad įmanoma turėti sveikus, pagarba ir pasitikėjimu grįstus santykius. Viltis, kad galėsite dalintis gyvenimu su partneriu, kuris jus palaiko, o ne gniuždo.

Ši viltis yra teisinga. Jūs esate verta meilės ir laimės. Bet kelias į naujus santykius prasideda ne nuo „Tinder“ programėlės, o nuo jūsų pačios vidaus. Šis straipsnis – tai ne raginimas pulti į pasimatymus. Tai – ramus pokalbis apie tai, kaip išgydyti save ir pasiruošti naujai pradžiai, kai tam ateis laikas.

Svarbiausias klausimas: ar aš jau pasirengusi?

Prieš neriant į pasimatymų pasaulį, svarbiausia paklausti savęs: „Ar aš einu į pasimatymą, nes esu pasirengusi, ar todėl, kad esu vieniša?“ Skirtumas yra esminis.

Psichoterapeutai, dirbantys su skyrybas išgyvenančiais žmonėmis, sutartinai tvirtina: negalima užmegzti sveikų santykių, kol nebaigėte gedėti senųjų.

Ženklai, kad jums dar reikia laiko:

• Jūs vis dar įsiutusi. Jei didžiąją dalį laiko galvojate apie tai, koks niekšas jūsų buvęs sutuoktinis, ir kiekvienam sutiktam pasakojate jo nuodėmes – jūs nepasirengusi.
• Jūs ieškote „gelbėtojo“. Jei svajojate, kad kas nors ateis ir „išgelbės“ jus finansiškai ar emociškai, jūs ieškote ne partnerio, o tėvo. Tai veda į priklausomus santykius.
• Jūs jaučiatės nieko verta. Jei po skyrybų jūsų savivertė yra sutrinta ir manote, kad niekas niekada jūsų nebemylės – pirmiausia turite išmokti mylėti save pati.
• Jūs tiesiog negalite pakęsti vienatvės. Baimė būti vienai yra blogiausias motyvas ieškoti partnerio. Tai garantuoja, kad pasirinksite bet ką, kas parodys dėmesį.

Ženklai, kad galbūt jau esate pasirengusi:

• Jūs išgyvenote gedulą. Jaučiate nebe pyktį, o liūdesį ir susitaikymą.
• Jūs mėgaujatės savo pačios kompanija. Jums gera būti vienai, turite savo pomėgių, draugų, veiklų.
• Jūs suprantate, kad partneris yra jūsų gyvenimo papildymas, o ne jo centras.
• Jūs ieškote ne to, kas jus „užpildytų“, o to, su kuo galėtumėte dalintis savo jau ir taip pilnaverčiu gyvenimu.

Nėra jokio magiško laiko tarpo – vienoms reikia metų, kitoms daugiau. Nespauskite savęs.

Naujos pamokos: atpažinti „raudonas vėliavėles“

Skausminga patirtis turi vieną neįkainojamą dovaną – išmintį. Jūs jau žinote, kaip atrodo toksiški santykiai. Jūsų „raudonų vėliavėlių“ detektorius dabar yra daug jautresnis. Nebeignoruokite jo!

Prisiminkite elgesį, kurį anksčiau galbūt pateisinote ar ignoravote. Dabar tai – griežti „stop“ ženklai.

Įspėjamieji ženklai, į kuriuos privalote reaguoti:

1. Per greitai, per intensyvu (angl. Love Bombing). Jei po pirmo pasimatymo jis jus dievina, sako, kad esate jo gyvenimo meilė ir planuoja bendras atostogas – bėkite. Tai klasikinė manipuliatorių taktika, kuria siekiama greitai jus užvaldyti.
2. Jis blogai kalba apie visas savo buvusias. Jei visos jo buvusios moterys buvo „isterikės“, „kvailės“ ar „sugadino jam gyvenimą“, labai tikėtina, kad po kurio laiko tokia tapsite ir jūs. Tai rodo atsakomybės neprisiėmimą.
3. Jis negerbia jūsų ribų. Jūs sakote „ne dabar“ arba „aš nenoriu“, o jis toliau spaudžia? Tai gali būti smulkmenos – primygtinis siūlymas išgerti dar vieną taurę, bandymas pabučiuoti, kai atsitraukiate, skambučiai vėlai vakare. Tai didžiulė raudona vėliava, rodanti polinkį į kontrolę.
4. Jis nemoka atsiprašyti. Visi darome klaidų. Bet jei jis niekada nepripažįsta klydęs ir visada randa, kaip apkaltinti jus ar aplinkybes – tai narcisizmo požymis.
5. Stebėkite, kaip jis elgiasi su kitais. Kaip jis kalba su padavėja, automobilių stovėjimo aikštelės darbuotoju ar savo mama? Tai parodo tikrąjį žmogaus veidą.

Naujos taisyklės: pasimatymai šiuolaikiniame pasaulyje

Pasimatymų pasaulis galėjo gerokai pasikeisti nuo tada, kai paskutinį kartą buvote „laisva“. Internetinės programėlės, žinučių rašinėjimas – tai gali atrodyti bauginančiai. Bet viskam yra taisyklės, kurios padės jaustis saugiau.

• Būkite sąžininga (bet ne per atvira). Taip, jūs išsiskyrusi. Taip, jūs turite vaikų. Tai faktai, kurių nereikia slėpti. Tačiau jūsų pirmas pasimatymas – ne terapijos sesija. Nesileiskite į detales apie savo skyrybų košmarą. Kalbėkite apie tai, kas esate dabar ir kas jus domina.
• Neskubėkite. Neskubėkite fiziškai ir emociškai. Nereikia po trečio pasimatymo planuoti bendros ateities. Leiskite santykiams vystytis natūraliai ir lėtai. Stebėkite.
• Saugumas pirmiausia. Tai nekvestionuojama. Pirmas pasimatymas – tik viešoje vietoje. Praneškite draugei, kur ir su kuo einate. Pasitikėkite savo nuojauta. Jei kažkas atrodo „ne taip“ – tiesiog atsistokite ir išeikite. Jūs niekam nieko neskolinga.
• Tegul būna lengva! Pirmieji pasimatymai nėra santuokos interviu. Tai tiesiog pokalbis prie kavos. Jūsų tikslas – pažiūrėti, ar jums įdomu kalbėtis su šiuo žmogumi. Viskas. Sumažinkite lūkesčius ir tiesiog smalsiai stebėkite.

Didysis klausimas: o kaipgi vaikai?

Čia galioja viena, bet geležinė taisyklė, kurią patvirtina visi vaikų psichologai: JOKIŲ PAŽINDINIMŲ, KOL SANTYKIAI NĖRA ABSOLIUČIAI STABILŪS IR ILGALAIKIAI.

Jūsų vaikai jau išgyveno vieną didžiausių sukrėtimų – šeimos iširimą. Jiems reikia stabilumo. Jūsų naujas draugas, kad ir koks nuostabus jis atrodytų, jiems yra dar vienas potencialus praradimas. Vaikai greitai prisiriša, o jei santykiai nutrūks, jie išgyvens dar vieną netektį.

Ekspertai rekomenduoja palaukti mažiausiai 6– 12 mėnesių nuo stabilių santykių pradžios, prieš pradedant net galvoti apie vaikų supažindinimą. Jūsų meilės gyvenimas yra jūsų, bet jūsų vaikų emocinis saugumas – jūsų atsakomybė.

Pabaigai

Kelias į naują meilę po skyrybų yra įmanomas ir nuostabus. Bet jis prasideda nuo meilės sau. Nuo ribų nustatymo. Nuo supratimo, kad esate verta pagarbos, nuoširdumo ir gerumo.

Jūs išgyvenote vieną sunkiausių gyvenimo išbandymų. Jūs tapote stipresnė, atsparesnė ir išmintingesnė. Kai (ir jei) nuspręsite vėl atverti savo širdį, darykite tai ne iš baimės ar vienatvės, o iš pilnatvės ir noro dalintis. Jūs to nusipelnėte.

Reklama