„Aš tiesiog „nedraugauju“ su technika“: kodėl šis įsitikinimas žlugdo jūsų pasitikėjimą savimi?
Kognityvinių mokslų ekspertas atskleidžia, kodėl susipainiojusios prie naujos orkaitės ar televizoriaus pultelio jaučiamės kaltos, ir kodėl ši kaltė yra visiškai nepagrįsta.
- Jausmas, kad „nedraugaujate su technika“, kyla ne dėl jūsų gebėjimų stokos, o dėl prasto, nelogiško daiktų dizaino.
- Dažnai kaltindamos save dėl „žmogaus klaidų“, mes patenkame į „išmokto bejėgiškumo“ spąstus.
- Painūs prietaisai (pvz., nelogiškai veikiantys šaldytuvai ar telefonai) yra sukurti pažeidžiant pamatinius psichologijos principus.
- Galite susigrąžinti pasitikėjimą savimi, išmokusios atpažinti blogą dizainą ir nustojusios dėl jo kaltinti save.
Esate protinga, išsilavinusi, puikiai tvarkotės su sudėtingais darbo projektais, auginate vaikus, planuojate šeimos biudžetą ir sugebate per valandą paruošti trijų patiekalų vakarienę. Tačiau štai jūs stovite prieš naują išmanųjį televizorių, spaudote pultelio mygtukus, o ekranas, užuot rodęs jūsų mėgstamą serialą, rodo klaidos pranešimą.
Arba bandote nustatyti naujos orkaitės laikmatį ir po penkių minučių beviltiškų pastangų tiesiog įjungiate laikmatį telefone, nes orkaitės valdymo panelė primena kosminio laivo šturvalą.
Ir štai tylus, bet giliai įsišaknijęs balsas galvoje pašnibžda: „Aš tiesiog nieko nesuprantu. Man nesiseka. Aš tiesiog nedraugauju su technika.”
Jei atpažinote save, turiu jums svarbią žinią: o kas, jei pasakyčiau, kad tai – ne jūsų kaltė? Visiškai. Kad jūsų frustracija ir sutrikimas yra ne jūsų nesugebėjimo, o prasto dizaino rezultatas?
Kognityvinių mokslų specialistas ir vienas įtakingiausių dizaino ekspertų pasaulyje Donaldas A. Normanas savo knygoje „Kasdienių daiktų dizainas“ (The Design of Everyday Things) teigia būtent tai. Pasak jo, mes dešimtmečius gyvename pasaulyje, pilname blogai suprojektuotų daiktų, ir užuot kaltinę tuos daiktus, mes išmokome kaltinti save. Atėjo laikas tai pakeisti.
„Žmogaus klaida“ – patogus pasiteisinimas prastam dizainui
Prisiminkite bet kurį kartą, kai susidūrėte su painiu prietaisu. Galbūt tai buvo nauja telefono sistema biure, kur niekaip negalėjote rasti skambučio sulaikymo (hold) funkcijos. O gal mikrobangų krosnelė, kuriai nustatyti galingumą reikia paspausti trijų mygtukų kombinaciją.
Kokia buvo jūsų pirma reakcija? Greičiausiai atsidusote ir pagalvojote, kad „reikės laiko išmokti“ arba „aš per kvaila tam“.
Donaldas Normanas atskleidžia, kad tai yra vadinamoji „kaltės kultūra“, kurią sukuria blogas dizainas. Kai susiduriame su „paprastu“ kasdienybės daiktu – durimis, kurias reikia traukti, nors rankena sako „stumk“, arba šaldytuvu, kurio temperatūros nustatyti neįmanoma, – mes automatiškai prisiimame atsakomybę. Mes juk protingi žmonės, kaip galime nesusitvarkyti su durelėmis?
Knygoje pasakojama istorija apie biuro darbuotojus, kurie nuolat prarasdavo savo darbą kompiuteryje, nes painiodavo „Enter“ ir „Return“ klavišus. Kai dizaineris paklausė, kodėl jie niekada nepranešė apie šią problemą, sekretorės atsakė: „O, mes manėme, kad tai mūsų pačių kaltė. Juk mums paaiškino, kurį mygtuką spausti, o mes vis tiek klydome.“
Jos jautėsi kaltos ir sugėdintos, nors problema buvo ta, kad du panašias funkcijas atliekantys mygtukai buvo išdėstyti vienas šalia kito – tai buvo dizaino klaida.
Šis reiškinys sukuria „tylos konspiraciją“: kadangi niekas garsiai nepripažįsta, kad naujas telefonas ar programėlė yra absurdiškai painūs (juk nenorime pasirodyti kvaili), kiekviena iš mūsų manome, kad esame vienintelė, kuri nesupranta.
Tiesa yra tokia: jei paprastam daiktui atlikti pagrindinę jo funkciją reikia skaityti instrukciją, vadinasi, jo dizainas jau sužlugo.
Ar jūsų šaldytuvas jums meluoja?
Vienas geriausių pavyzdžių, kurį pateikia Normanas – jo paties šaldytuvas. Jame, kaip ir daugelyje, yra du reguliatoriai: vienas pažymėtas „šaldiklis“, kitas – „šviežio maisto skyrius“. Atrodo logiška, tiesa? Vienas valdo vieno skyriaus temperatūrą, kitas – kito.
Bet štai problema: autorius pastebėjo, kad pakeitus šaldiklio nustatymą, pasikeičia ir šviežio maisto skyriaus temperatūra. Ir atvirkščiai. Jis jautėsi sutrikęs ir negalintis atlikti paprastos užduoties.
Galiausiai jis išsiaiškino, kad iš tiesų šaldytuve yra tik vienas vėsinimo mechanizmas ir vienas termostatas. Vienas reguliatorius nustato bendrą vėsinimo lygį, o kitas – tik oro paskirstymo sklendę tarp dviejų skyrių. Tai reiškia, kad abu reguliatoriai yra neatsiejamai susiję.
Jūs galite valandų valandas sukioti rankenėles, o rezultatas bus priešingas tam, kurio tikėjotės. Ką jūs galvojate? „Aš nesugebu net šaldytuvo sureguliuoti.“ Ką turėtumėte galvoti? „Koks absurdiškas, klaidinantis dizainas!“
Ir tokių pavyzdžių pilna:
- Skalbimo mašinos su 30 režimų, nors 99% laiko naudojate tik vieną.
- Automobilių radijo imtuvai su mažyčiais, vienodais mygtukais, kuriuos reikia valdyti vairuojant.
- Skaitmeniniai laikrodžiai, kuriems nustatyti žadintuvą reikia perskaityti 10 puslapių vadovą.
Visi šie daiktai verčia jus jaustis, kad „nedraugaujate su technika“, nors iš tiesų tai yra tiesiog blogai apgalvoti sprendimai.
Nuo susierzinimo prie bejėgiškumo: kaip gimsta „išmoktas bejėgiškumas“?
Šis nuolatinis savęs kaltinimas turi labai realių ir pavojingų psichologinių pasekmių. Psichologijoje tai vadinama „išmoktu bejėgiškumu“ (angl. Learned Helplessness).
Knygoje „The Design of Everyday Things” šis reiškinys apibūdinamas taip: kai žmogus pasikartojančiai patiria nesėkmę atlikdamas užduotį (net jei ta nesėkmė įvyksta ne dėl jo kaltės), jis galiausiai nusprendžia, kad užduotis yra tiesiog neįveikiama – bent jau jam. Ir galiausiai jis tiesiog nustoja bandyti.
Donaldas Normanas žengia dar toliau ir pavadina tai „išmokytu bejėgiškumu“ (angl. Taught Helplessness). Būtent prastas dizainas mus išmoko jaustis bejėgiais.
Psichologijos ekspertai, rašantys autoritetingame portale Positive Psychology anglų kalba, apibūdina išmoktą bejėgiškumą kaip reiškinį, kai po pasikartojančių nekontroliuojamų blogų įvykių (pvz., nesėkmingų bandymų įjungti prietaisą) žmogus nustoja stengtis keisti situaciją ateityje, net jei tai ir tampa įmanoma.
Jūs susiduriate su painiu pulteliu, bandote, jums nepavyksta. Bandote dar kartą – vėl nepavyksta. Galiausiai numetate pultelį ir sakote: „Viskas, aš nieko nesuprantu, tegu kas nors kitas padaro.“
Jūs ką tik išmokote būti bejėgė.
Kaip „nedraugauju su technika“ virsta „man niekas nesiseka“
Blogiausia yra tai, kad šis jausmas nelieka tik prie televizoriaus pultelio. Jis pradeda generalizuotis ir persiduoti į kitas jūsų gyvenimo sritis.
Jei nuolat jaučiatės „kvaila“ bandydama naudotis bankomatu, nauja programėle telefone ar biuro spausdintuvu, šį menkavertiškumo jausmą pamažu atsinešate ir į darbą, ir į santykius.
- „Jei aš nesugebu suprasti, kaip veikia ši nauja programa, kaip aš galiu prašyti paaukštinimo ar vadovauti komandai?“
- „Man reikia pagalbos su elementariausiais nustatymais. Gal aš apskritai per sena mokytis naujų dalykų?“
- „Visi kiti supranta, o aš – ne. Vadinasi, su manimi kažkas negerai.“
Taip įsisuka užburtas ratas: jūs pradedate vengti naujų technologijų, nes bijote vėl pasijusti kvaila. Vengdama jų, jūs natūraliai pradedate atsilikti nuo kolegų ar net vaikų. Pastebėjusi šį atsilikimą, gaunate „patvirtinimą“, kad tikrai „nedraugaujate su technika“. Ir pradedate vengti dar labiau.
Šis įsitikinimas žlugdo jūsų pasitikėjimą savimi pačiuose pamatuose. Jis neleidžia jums išbandyti naujų hobių, siekti naujų karjeros aukštumų ar tiesiog jaustis kompetentingai kasdieniame gyvenime.
Kaip susigrąžinti pasitikėjimą: 4 žingsniai, kuriuos galite žengti jau šiandien
Gera žinia ta, kad vos tik supratusios problemos šaknį, jūs galite pradėti šią spiralę sukti atgal. Sprendimas – ne tapti inžiniere, o pakeisti požiūrį.
1. Pakeiskite savo vidinį monologą
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – sąmoningai pagauti save, kai pradedate save kaltinti.
Kai kitą kartą susidursite su prietaisu, kuris neveikia taip, kaip tikitės, ir pagausite save galvojant: „Aš tokia kvaila“, nedelsdamos sustokite. Garsiai ar mintyse pasakykite: „Ne, aš nesu kvaila. ŠIS DIZAINAS yra kvailas.“ Perkelkite kaltę ten, kur ji ir priklauso – ant daikto ir jo kūrėjo.
2. Kaltinkite daiktą, o ne save
Prisiminkite, kad pats knygos „Kasdienybės daiktų dizainas“ autorius, kognityvinių mokslų ir inžinerijos ekspertas, prisipažįsta, kad nuolat klysta ir susipainioja su „paprastais“ daiktais. Jis pasakoja, kaip negali suprasti mikrobangų krosnelės ar skaitmeninio laikrodžio.
Jei žmogus, kuris visą gyvenimą tyrinėja šiuos procesus, susiduria su tomis pačiomis problemomis, vadinasi, tai nėra jūsų asmeninė nesėkmė. Tai yra universali problema. Leiskite sau pasijuokti iš absurdiško dizaino, užuot graužus save.
3. Ieškokite žinių „pasaulyje“
Donaldas Normanas teigia, kad mes neturime visko atsiminti. Geras dizainas yra tas, kuris reikalingas žinias pateikia „pasaulyje“ – tai yra, pačiame daikte. Pavyzdžiui, durelių rankena mums sako „trauk“, o metalinė plokštelė – „stumk“. Mums nereikia to mokytis atmintinai.
Jei dizainas blogas ir klaidina, susikurkite savo „žinias pasaulyje“.
- Negalite atsiminti, kuris iš keturių vienodų jungiklių koridoriuje įjungia virtuvės šviesą? Užklijuokite ant jo mažą lipduką.
- Painiojatės su televizoriaus pultelio funkcijomis? Parašykite sau trumpą, aiškią instrukciją ant lapelio ir pasidėkite šalia (kaip padarė viena knygos paminėta kompiuterių mokslininkė, kuri turėjo užsirašyti 3 puslapių instrukciją savo audio sistemai!).
Tai nėra „sukčiavimas“ ar silpnumo požymis. Tai protingas būdas kompensuoti prastą dizainą.
4. Balsuokite savo pinigine
Galiausiai, mes galime pakeisti situaciją. Gamintojai kuria painius, bet „įspūdingai“ atrodančius prietaisus, nes mes juos perkame. Jie vertina estetiką aukščiau už patogumą, nes mano, kad būtent to nori pirkėjai.
Kai kitą kartą pirksite naują buitinės technikos prietaisą, nepasikliaukite tik išvaizda ar funkcijų sąrašu. Išbandykite jį parduotuvėje.
- Pabandykite nustatyti laikrodį mikrobangų krosnelėje.
- Pabandykite perjungti skalbimo mašinos režimus.
- Pažiūrėkite, ar logiškai išdėstytos viryklės degiklių rankenėlės.
Nebijokite atrodyti keistai. Jei per 30 sekundžių intuityviai nesupratote, kaip atlikti pagrindinę funkciją, – nepirkite šio daikto. Pasakykite konsultantui, kodėl jo neperkate. Gamintojai pradės kurti patogius daiktus tik tada, kai mes nustosime pirkti nepatogius.
Jūs esate protinga, logiška ir gebanti. Jūsų smegenys puikiai veikia. Jūsų frustracija prie naujo prietaiso yra ne jūsų intelekto trūkumo, o dizainerio tingumo ar neišmanymo įrodymas.
Kitas kartas, kai susidursite su painiu pulteliu, giliai įkvėpkite ir nusišypsokite. Tai ne jūsų testas. Tai pultelio testas. Ir jis ką tik jo neišlaikė.
