Vandens mitai: ar tikrai nešiotis gertuvę yra taip sveika, kaip manote?

Didžiulė gertuvė ant darbo stalo – tarsi privalomas šiuolaikinės sveikuolės atributas. Mes nuolat verčiame save gurkšnoti, net kai visai nenorime, nes iš visur girdime tą pačią mantrą: „Gerk du litrus vandens per dieną!“ Teigiama, kad tai išvalys toksinus, padės sulieknėti ir suteiks odai spindesio. O kas, jeigu pasakytume, kad ši geležinė taisyklė – vienas didžiausių mitybos mitų, o aklas jos laikymasis gali atnešti daugiau žalos nei naudos?

Laikas nustoti aklai pasitikėti taisyklėmis ir pradėti klausytis to, ką sako mūsų pačių kūnas.

Populiariausi mitai, kuriais patikėjome

Dešimtmečius kartojami teiginiai tampa tokie įprasti, kad net nekvestionuojame jų teisingumo. Tačiau mokslas ir sveikas protas sako ką kita.

1 Mitas: Kūnas nežino, kada nori gerti

Tai – visiška netiesa. Mūsų organizmas turi nepaprastai jautrią ir tikslią sistemą, kuri praneša apie skysčių trūkumą – troškulį. Ignoruoti alkio signalą mums atrodo normalu, tačiau kažkodėl manome, kad troškulio pojūčiu pasitikėti negalima. Jei nesate ištroškusi, tikėtina, kad jūsų kūnui vandens šiuo metu tiesiog nereikia.

2 Mitas: Vanduo išplauna toksinus ir riebalus

Šis teiginys skamba gražiai, bet yra nelogiškas. Riebalai netirpsta vandenyje – tą žinome iš paprasto bandymo sumaišyti aliejų su vandeniu. Taip pat ir dauguma toksinų (pesticidai, chemikalai) yra tirpūs riebaluose ir kaupiasi riebalinėse ląstelėse. Vanduo tiesiog negali jų „pasiekti“ ir išplauti.

3 Mitas: Kuo daugiau vandens – tuo gražesnė oda

Sausa, pleiskanojanti oda dažniausiai signalizuoja ne skysčių trūkumą, o sveikųjų riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų (ypač vitamino A) stygių. Nors bendras skysčių balansas yra svarbus, vien vandens gėrimas stebuklingai nesudrėkins jūsų odos iš vidaus.

Pavojus buteliuke: kai per daug yra blogiau nei per mažai

Nuolatinis vandens gurkšnojimas, net nejaučiant troškulio, gali sutrikdyti organizmo elektrolitų pusiausvyrą. „Mes pamirštame, kad mūsų kūne yra ne grynas vanduo, o elektrolitų tirpalas“, – pabrėžia gydytojas Alvydas Unikauskas, aiškindamas, kad besaikis vandens gėrimas gali išbalansuoti šią svarbią sistemą.

Per didelis vandens kiekis „atskiedžia“ kraują ir išplauna gyvybiškai svarbius mineralus – natrį, kalį, magnį. Jų trūkumas gali pasireikšti simptomais, kuriuos dažnai priskiriame dehidratacijai:

• Galvos skausmu ir svaigimu;
• Nuovargiu ir energijos stoka;
• Raumenų mėšlungiu.

Taigi, jei visą dieną geriate vandenį ir vis tiek jaučiatės prastai, galbūt problema yra ne per mažas, o per didelis jo kiekis.

Kaip ir kada gerti vandenį teisingai?

Klausykite savo kūno

Tai svarbiausia taisyklė. Gerkite tada, kai jaučiate troškulį. Nesistenkite aklai „įvykdyti“ dienos normos. Jūsų poreikiai skiriasi priklausomai nuo fizinio aktyvumo, oro temperatūros ir netgi suvalgyto maisto.

Valgykite savo vandenį

Didelę dalį skysčių gauname su maistu. Agurkai, salotos, arbūzai, uogos – šie produktai yra puikūs natūralios hidratacijos šaltiniai, kurie kartu aprūpina organizmą vitaminais ir mineralais. Jei jūsų mityboje gausu daržovių, papildomai gerti reikės kur kas mažiau.

Venkite gėrimų, kurie atima vandenį

Saldūs vaisvandeniai ir sultys iš pakelių – blogiausias pasirinkimas troškuliui malšinti. Norėdamas perdirbti didelį cukraus kiekį, organizmas sunaudoja savo skysčių atsargas, todėl po stiklinės limonado jausitės dar labiau ištroškusi.

Paskaninkite vandenį protingai

Jei nemėgstate gryno vandens skonio, paskaninkite jį natūraliai. Kelios citrinos ar agurko skiltelės, mėtos lapelis ar sauja uogų ne tik suteiks gaivumo, bet ir papildys gėrimą vitaminais.

Nustokite jausti kaltę dėl neišgertų litrų. Vanduo yra gyvybės šaltinis, bet ne vaistas nuo visų ligų. Pasitikėkite savo kūnu – jis geriausiai žino, ko ir kiek jam reikia.