Meilė ir parašas: kodėl vedybų sutartis yra ne skyrybų planavimas, o aukščiausia pasitikėjimo forma?

Straipsnio audio versija

Pradėkime nuo nepatogios tiesos. Kai moteris užsimena apie vedybų sutartį, dažniausiai ji išgirsta vieną iš dviejų reakcijų: „Tu manimi nepasitiki?“ arba „Tu jau planuoji skyrybas?“.

Mes gyvename visuomenėje, kurioje kalbėti apie pinigus santykiuose vis dar yra tabu. Mes drąsiai aptariame intymų gyvenimą, vaikų auklėjimą, net politines pažiūras, bet kai kalba pasisuka apie turto dalybas – stojasi nejauki tyla. Tačiau statistika yra negailestinga: finansiniai nesutarimai yra viena pagrindinių skyrybų priežasčių visame pasaulyje.

Būkime atviros: santuoka jau yra sutartis. Tai civilinis sandoris, kurio sąlygas, jei jų neaptariate patys, už jus nusprendžia valstybė (Lietuvoje – Civilinis kodeksas). Vedybų sutartis tiesiog reiškia, kad jūs su partneriu esate pakankamai brandūs, kad patys nustatytumėte savo sąjungos taisykles, užuot aklai pasikliovę standartiniais įstatymais.

Šiame straipsnyje, remdamasi teisiniais aspektais ir pasaulinio lygio ekspertų įžvalgomis, noriu išsklaidyti mitus apie vedybų sutartis (tiek pasirašomas prieš, tiek po vestuvių) ir parodyti, kodėl tai yra modernios, save gerbiančios moters būtinybė.

Romantikos žudikė ar saugumo garantas? Ką sako ekspertai?

Vienas didžiausių mitų – kad sutarties nori tik turtingi, ciniški verslininkai. Realybė keičiasi. Amerikos santuokos teisininkų akademijos (AAML) atliktas tyrimas parodė, kad vedybų sutarčių skaičius tarp „Millennials“ kartos atstovų išaugo dramatiškai. Jauni žmonės supranta: meilė yra emocija, o santuoka – ekonominė partnerystė.

Garsi JAV finansų ekspertė Suze Orman yra pasakiusi frazę, kuri turėtų tapti kiekvienos moters mantra: „Vedybų sutartis nėra skyrybų planavimas. Tai yra aiškumo planavimas.“ (angl. Prenups are not planning for divorce. They are planning for clarity.).

Kai žinote, kas priklauso jums, o kas – bendrai, dingsta baimė ir manipuliacijos galimybė. Jūs esate kartu ne todėl, kad bijote prarasti namą, o todėl, kad norite būti kartu. Tai suteikia santykiams visai kitokią, daug švaresnę kokybę.

Priešvedybinė sutartis (Prenup): kam ji reikalinga?

Tai sutartis, pasirašoma prieš pat registruojant santuoką. Lietuvoje, jei tokios sutarties nėra, įsigalioja įstatyminis turto režimas: visas turtas, įgytas po santuokos, yra bendroji jungtinė nuosavybė (dalijama per pusę), o turtas, turėtas iki santuokos – asmeninė nuosavybė.

Atrodytų, viskas paprasta? Ne visai. Štai situacijos, kai priešvedybinė sutartis yra būtina:

1. Skirtingas startinis kapitalas. Jūs turite butą ir santaupų, o partneris – tik idėjas ir studijų paskolą. Sutartis užtikrina, kad jūsų iki santuokos sukauptas turtas (ir jo vertės prieaugis!) liks saugus.
2. Verslas. Jei esate verslininkė, vedybų sutartis yra privaloma. Be jos, skyrybų atveju, vyras gali pretenduoti į pusę jūsų įmonės akcijų vertės (net jei verslą kūrėte viena), o tai gali sužlugdyti visą verslą.
3. Skolos. Tai kritinis punktas. Jei partneris ateina į santuoką su skolomis, vedybų sutartyje galima numatyti visišką turto atskirumo režimą. Tai reiškia, kad antstoliai negalės nukreipti išieškojimo į jūsų pajamas ar turtą už jo senas nuodėmes.

Povedybinė sutartis (Postnup): gelbėjimosi ratas, apie kurį tylima

Daugelis porų mano: „Nesuspėjome prieš vestuves, dabar jau per vėlu“. Tai didžiulė klaida. Lietuvos įstatymai leidžia sudaryti vedybų sutartį bet kuriuo santuokos metu. Tai vadinama povedybine sutartimi (nors teisiškai tai ta pati vedybų sutartis, tiesiog sudaryta po santuokos registravimo).

Kada verta apie ją pagalvoti?

• Verslo rizika. Vyras nusprendžia pradėti rizikingą verslą, imti dideles paskolas. Kad apsaugotumėte šeimos namus nuo galimo bankroto, pasirašote sutartį, kurioje numatote turto atskirumo režimą. Jo verslas ir skolos – jo rizika, šeimos namai – jūsų saugi nuosavybė.
• Santykių krizė. Paradoksalu, bet povedybinė sutartis gali išgelbėti braškančią santuoką. Kaip teigia šeimos teisės mediatorė ir knygos „The Generous Prenup“ autorė Laurie Israel, kartais ginčai dėl pinigų yra pagrindinė nesantaikos priežastis. Aiškiai apsibrėžus finansines ribas sutartimi, įtampa nuslūgsta, ir pora gali susitelkti į jausmų atkūrimą.
• Paveldėjimas. Jei santuokos metu gaunate didelį palikimą ir norite investuoti jį į bendrą būstą, bet bijote, kad skyrybų atveju tie pinigai „ištirps“ bendrame katile.

Kaip pradėti šį pokalbį ir nesusipykti?

Tai yra psichologiškai sunkiausia dalis. Kaip pasakyti „Aš tave myliu, bet pasirašykime sutartį“?

Santykių psichoterapeutė Esther Perel dažnai pabrėžia, kad šiuolaikinėse porose saugumas ir laisvė turi eiti greta. Pokalbis neturi būti apie nepasitikėjimą.

Margaritos patarimai strateginiam pokalbiui:

1. Niekada nedarykite to paskutinę minutę. Pakišti sutartį likus savaitei iki vestuvių yra manipuliacija ir šantažas. Tai turi būti daroma likus bent keliems mėnesiams.
2. Kalbėkite apie „mus“, ne apie „mane“. Vietoj „Aš noriu apsaugoti savo butą“, sakykite: „Mes abu sunkiai dirbame, todėl noriu, kad būtume teisiškai saugūs ir aiškiai žinotume, kaip valdysime savo finansus. Tai apsaugos mus abu nuo nesusipratimų“.
3. Kreipkitės į trečiąją šalį. Jei sunku kalbėti tiesiogiai, pasiūlykite nueiti pas teisininką ar finansų konsultantą „tiesiog pasikonsultuoti dėl bendros ateities“. Tegul „blogiukas“ būna specialistas, kuris paaiškins rizikas.

Teisinė higiena: ką būtina žinoti Lietuvoje?

Svarbu suprasti, kad Lietuvoje vedybų sutartį privalo patvirtinti notaras, ir ji turi būti įregistruota Vedybų sutarčių registre. Be registracijos sutartis negalios prieš trečiuosius asmenis (pvz., kreditorius).

Sutartyje galite pasirinkti vieną iš šių režimų (pagal LR CK 3.104 str.):

• Visiško turto atskirumo: Nėra jokio bendro turto. Kas kieno vardu registruota, tam ir priklauso.
• Visiško turto bendrumo: Viskas, net ir asmeninis turtas (įgytas iki santuokos), tampa bendra. (Rekomenduojama retai, nebent labai ilgoms ir stabilioms santuokoms).
• Mišrus režimas: Pavyzdžiui, namai – bendri, o verslai ir akcijos – asmeninė nuosavybė.

Pabaigai: Orumas ir Racionalumas

Mielosios, vedybų sutartis nėra gėda. Gėda yra likti gatvėje po 20 metų santuokos, nes „buvo nepatogu kalbėti apie pinigus“.

Mes, moterys, dažnai esame mokomos būti nuolankios ir romantiškos, aukoti savo interesus vardan šeimos ramybės. Vedybų sutartis yra įrankis, kuris grąžina jėgų pusiausvyrą. Tai dokumentas, kuris sako: „Aš vertinu tai, ką mes kuriame kartu, bet aš taip pat vertinu save ir savo indėlį“.

Nebijokite būti pragmatiškos. Kaip rodo gyvenimas, patvariausios yra tos sąjungos, kuriose abi pusės jaučiasi saugios – tiek emociškai, tiek finansiškai.