Tikroji svorio augimo priežastis slypi hormonuose: Susipažinkite su insulinu

Ar kada nors jautėtės įstrigusi varginančiame dietų cikle? Atrodo, darote viską „teisingai“: skaičiuojate kalorijas, valgote mažiau, daugiau judate, tačiau svarstyklės nejuda iš vietos arba svoris greitai sugrįžta. Tai nepaprastai vargina ir verčia jaustis kaltai, tarsi mums trūktų valios. Tačiau ką daryti, jei problema slypi visai ne Jūsų valioje, o pačiame požiūryje į svorio metimą?

Faktas tas, kad dešimtmečius taikytas modelis „mažiau valgyk, daugiau judėk“ daugumai žmonių neduoda ilgalaikių rezultatų. Taip yra todėl, kad mes visą dėmesį skyrėme neteisingam kaltininkui– kalorijoms. O kas, jei pasakytume, kad tikrasis svorio augimo „dirigentas“ yra ne skaičiai maisto etiketėse, o sudėtinga cheminių signalų sistema Jūsų kūne? Sveiki atvykę į hormoninę svorio teoriją. O pagrindinis veikėjas šioje istorijoje – insulinas.

Nutukimas – ne valios, o hormonų problema

Kad ir kaip būtų sunku tai priimti, nutukimas pirmiausia yra ne charakterio ar valios trūkumo, o hormonų disbalanso sukelta būklė . Mūsų kūnas yra nepaprastai protingas ir turi integruotą svorio reguliavimo sistemą, kurią galime įsivaizduoti kaip „riebalų termostatą“ arba kūno svorio nustatytą ribą (angl. body set weight). Šis termostatas, esantis mūsų smegenyse (pagumburyje), nustato, kiek riebalų Jūsų kūnui atrodo „normalu“ turėti.

Jei Jūsų svoris nukrenta žemiau šios nustatytos ribos (pavyzdžiui, laikantis dietos), termostatas įsijungia ir daro viską, kad svoris grįžtų atgal: didina alkį ir lėtina medžiagų apykaitą. Būtent todėl dietos taip dažnai žlunga ilgalaikėje perspektyvoje.

O dabar svarbiausia dalis: kas reguliuoja šį termostatą? Vienas iš pagrindinių hormonų, galinčių „pasukti“ šią termostato rodyklę aukštyn, yra insulinas . Kai insulino lygis Jūsų organizme yra nuolat aukštas, jis signalizuoja smegenims pakelti svorio nustatytą ribą aukščiau.

Tai mus atveda prie esminio supratimo, kurį puikiai suformulavo mokslo žurnalistas Gary Taubes: „Mes netunkame, nes persivalgome. Mes persivalgome, nes tunkame.”

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad aukštas insulino lygis pirmiausia nurodo Jūsų kūnui kaupti riebalus. Kadangi visa energija nukreipiama į riebalų atsargas, o ne į deginimą, Jūsų kūnas jaučia energijos trūkumą, todėl Jūs pradedate jausti alkį ir nuovargį. Jūs persivalgote ne todėl, kad trūksta valios, o todėl, kad Jūsų hormonai liepia tai daryti.

Kas yra insulinas ir kaip jis veikia?

Insulinas yra gyvybiškai svarbus hormonas, kurį gamina kasa. Jo pagrindinė funkcija– reguliuoti cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje, ypač po valgio . Kai valgote maistą, ypač angliavandenius, Jūsų organizmas juos suskaido į gliukozę, kuri patenka į kraują. Kasa į tai reaguoja išskirdama insuliną. Insulinas veikia kaip raktas, atrakinantis ląstelių duris ir leidžiantis gliukozei patekti į vidų, kur ji naudojama energijai gauti. Šis procesas yra fundamentalus mūsų energijos apykaitai, ir jo sutrikimai, kaip pabrėžia autoritetingos sveikatos organizacijos, pavyzdžiui, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), yra daugelio lėtinių ligų pagrindas (informacija anglų kalba).

Tačiau insulinas atlieka ir kitą, mums šiuo atveju svarbesnę, funkciją. Jis yra pagrindinis energijos kaupimo hormonas.

Energijos saugojimo mechanizmas: piniginė ir banko sąskaita

Įsivaizduokite savo kūno energijos atsargas kaip dviejų lygių sistemą: piniginę ir banko sąskaitą.

• Piniginė (Gliukogenas): Tai Jūsų trumpalaikė energijos atsarga, saugoma kepenyse ir raumenyse. Insulinas po valgio pirmiausia papildo šią „piniginę“. Ji yra lengvai ir greitai pasiekiama, bet jos talpa – labai ribota (užtenka maždaug 24 valandoms).
• Banko Sąskaita (Riebalai): Tai Jūsų ilgalaikė energijos atsarga. Kai „piniginė“ (gliukogenas) prisipildo, insulinas nurodo visą perteklinę energiją (net ir iš angliavandenių) paversti riebalais ir padėti į „banko sąskaitą“. Ši saugykla yra sunkiau pasiekiama, bet jos talpa yra praktiškai neribota.

Čia ir slypi problema. Insulinas ne tik deda pinigus į banko sąskaitą (kaupia riebalus), bet ir neleidžia pinigų iš jos išimti (stabdo riebalų deginimą). Kol Jūsų insulino lygis yra aukštas, Jūsų kūnas paprasčiausiai negali efektyviai deginti sukauptų riebalų. Jis yra „užstrigęs“ kaupimo režime . Jei Jūs nuolat valgote (ypač maistą, kuris skatina insulino išsiskyrimą), Jūsų insulino lygis nuolat išlieka aukštas. Jūsų kūnas nuolat pildo „piniginę“, bet niekada negauna progos atidaryti „banko sąskaitos“ (riebalų atsargų) .

Negailestingi įrodymai: insulinas sukelia svorio augimą

Teorija apie „termostatą” ir „banko sąskaitą” skamba logiškai, bet ar tikrai insulinas sukelia svorio augimą? Galbūt aukštas insulino lygis yra tik nutukimo pasekmė? Mokslas turi labai aiškų atsakymą, gautą stebint pacientus, kuriems insulinas buvo skiriamas kaip vaistas.

Gydytojas Jason Fung, nefrologas ir knygos „Nutukimo kodas“ autorius, pats pastebėjo šį ryšį savo klinikinėje praktikoje: „Dažnai stebėdavau pacientus, pradedančius gydymą insulinu dėl diabeto, žinodamas, kad dauguma jų priaugs svorio… [Pacientai klausdavo] „Jūs visada sakėte man numesti svorio. Bet insulinas, kurį man davėte, verčia mane priaugti tiek daug svorio. Kaip tai padeda?“ Ilgą laiką neturėjau jiems gero atsakymo.“

Pirmas įrodymas: diabeto gydymo pamokos

Pagalvokite apie 1 tipo diabetą. Šių žmonių kasa nebegamina insulino. Iki insulino atradimo 1921 metais, ši diagnozė reiškė mirtį. Nepaisant to, kiek pacientai valgydavo, jie tiesiog nykdavo akyse, prarasdami didžiulį svorio kiekį. Kodėl? Nes be insulino (rakto) jie negalėjo nei panaudoti energijos, nei jos kaupti.

O kas nutinka, kai pradedame šiems pacientams leisti insuliną, kad išgelbėtume jų gyvybes? Jie pradeda priaugti svorį.

Dar ryškesnis pavyzdys – 2 tipo diabeto gydymas. Šie žmonės jau turi aukštą insulino lygį (dėl atsparumo insulinui), o mes jiems skiriame dar daugiau insulino arba vaistų (pvz., sulfonilšlapalo), kurie skatina kasą gaminti jo dar daugiau. Koks yra vienas iš labiausiai žinomų šių vaistų šalutinių poveikių? Svorio augimas.

Didelės apimties klinikiniai tyrimai, pavyzdžiui, „Diabetes Control and Complications Trial“ (DCCT), kurio išsami 30 metų apžvalga buvo paskelbta Amerikos Diabeto Asociacijos žurnale Diabetes Care (apžvalga anglų kalba), aiškiai parodė: grupė, kuri gaudavo didesnes insulino dozes siekiant geresnės cukraus kontrolės, priaugo žymiai daugiau svorio (vidutiniškai 4,5 kg daugiau) nei standartinę dozę gavusi grupė .

Antras įrodymas: šokiruojantis tyrimas, paneigiantis kalorijų mitą

Jei vis dar manote, kad kalorijos yra svarbiau už hormonus, šis tyrimas pakeis Jūsų nuomonę. 1993 metais atliktame tyrime (Intensive conventional insulin therapy for type II diabetes. Metabolic effects during a 6-mo outpatient trial) 2 tipo diabetu sergantys pacientai buvo gydomi didelėmis insulino dozėmis. Tuo pat metu jų buvo paprašyta laikytis dietos ir sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį vidutiniškai 300 kcal per dieną.

Pagal kalorijų teoriją, jie turėjo mesti svorį, tiesa? Tačiau nutiko priešingai. Per šešis mėnesius šie pacientai priaugo vidutiniškai 8,7 kilogramo!, nors ir valgė mažiau. Tai yra neginčijamas įrodymas: svorio augimą lėmė ne kalorijų perteklius, o aukštas insulino lygis.

Trečias įrodymas: vaistų poveikis

Vaistų poveikis yra tarsi eksperimentas realiame gyvenime. Ir čia tendencija yra absoliučiai aiški:

• Vaistai, kurie didina insuliną (pvz., sulfonilšlapalas) – didina svorį.
• Vaistai, kurie insulinui įtakos nedaro (pvz., metforminas) – yra neutralūs svoriui.
• Vaistai, kurie mažina insuliną (pvz., SGLT-2 inhibitoriai, kurie pašalina cukrų su šlapimu) – mažina svorį.

Ryšys tarp insulino ir svorio augimo yra vienas iš geriausiai moksle įrodytų faktų . Insulinas sukelia svorio augimą.

Ką daryti? Pirmasis žingsnis – suprasti savo hormonus

Ši informacija gali pasirodyti bauginanti, tačiau iš tiesų ji suteikia vilties. Jei Jums nesisekė mesti svorio skaičiuojant kalorijas, tai reiškia, kad Jūs kovojote ne su tuo priešu. Problema yra ne kalorijos, o aukštas ir nuolat pakilęs insulino lygis. Kaip teigia Dr. Jason Fung: „Nutukimas yra hormoninis riebalų kaupimosi sutrikimas. […] Nutukimas yra hormoninis, o ne kalorijų disbalansas.”

Todėl logiškas ir moksliškai pagrįstas kelias į ilgalaikį svorio valdymą yra ne kalorijų badas, o insulino lygio valdymas. Kai suprantame, kad reikia mažinti insuliną, o ne kalorijas, visa strategija keičiasi.

Mums nebereikia bijoti maisto. Mums tiesiog reikia suprasti, koks maistas labiausiai kelia insuliną, ir kada valgyti, kad leistume insulino lygiui nukristi ir suteiktume kūnui progą pagaliau „atrakinti“ tą riebalų banko sąskaitą.

Kalbame ne apie badavimą ar savęs kankinimą, bet apie biologijos supratimą ir protingą mitybos reguliavimą. Tai žinodamos, galime pagaliau pradėti dirbti kartu su savo kūnu, o ne prieš jį.

Reklama