Šešios auksinės bendravimo su vaiku taisyklės
Nuo „kodėl“ paaiškinimo iki tinkamo balso tono – atraskite 6 paprastas, psichologų patvirtintas taisykles, kurios padės geriau suprasti savo vaiką ir užmegzti su juo tvirtą ryšį.
- Efektyvus bendravimas su vaiku yra paremtas įtikinėjimu ir paaiškinimu, o ne besąlygišku paklusnumu.
- Vaikai yra jautrūs tėvų balso tonui – ramus ir draugiškas kreipimasis veikia geriau nei šauksmai.
- Vietoj neveiksmingo „bambėjimo“ naudokite aiškias ir konkrečias instrukcijas.
- Norint išugdyti savarankišką asmenybę, būtina leisti vaikui daryti klaidas ir pačiam jas ištaisyti.
Motinystė – tai nuostabi kelionė, pilna meilės ir džiaugsmo, tačiau kartu ir didelių iššūkių. Visi norime užauginti laimingą, pasitikintį savimi ir atsakingą žmogų. Tačiau kartais atrodo, kad visos pastangos atsimuša į vaikiško užsispyrimo sieną. Šios paprastos, psichologų patvirtintos taisyklės padės tėvams geriau suprasti savo vaikus, tiek mažus, tiek paauglius, ir sukurti tvirtą, pagarbų ryšį be prievartos.
1. Įtikinėkite, o ne verskite
Dažnai tėvai, ypač skubėdami, nesivargina paaiškinti vaikui savo reikalavimų priežasčių. Jie ne įtikinėja, o tiesiog reikalauja besąlygiško paklusnumo. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasčiau, ilgainiui tai sukelia neigiamų pasekmių: vaikas gali pradėti vengti tėvų, bijoti jų arba maištauti. Psichologai pažymi, kad vaikas, ypač iki 5 metų, dar neturi išvystytos kaktinės smegenų žievės dalies, atsakingos už impulsų kontrolę. Jis dar negali sąmoningai keisti savo elgesio vien dėl suaugusiųjų draudimų. Todėl tėvams būtina apsišarvuoti kantrybe ir ieškoti išradingų būdų. Švelnus nukreipimas („Žiūrėk, koks įdomus paukštelis už lango!“ užuot „Neliesti rozetės!“) yra daug veiksmingesnis.
2. Galvokite ne tik apie tai, ką sakote, bet ir kaip tai darote
Vaikai yra tarsi maži veidrodžiai – jie puikiai jaučia ir atspindi tėvų intonacijas. Ramus, draugiškas ir pagarbus kreipimasis sulauks dėmesio, o kandus, ironiškas tonas išmuš vaiką iš vėžių ir jis nebesupras sakomo turinio. Pikti šūksniai ir pakeltas balsas mažylį veikia tik pirmąsias sekundes – vėliau jis tiesiog „atsijungia“ ir stebi pykčio iškreiptą suaugusiojo veidą. Atminkite, kad nuolat barami vaikai pradeda nepasitikėti savimi, tampa neramūs ir netgi pripranta prie barimo, kuris tampa nebeveiksmingu foniniu triukšmu. Jūs esate pavyzdys, kaip valdyti emocijas – jei šaukiate jūs, išmokysite šaukti ir vaiką.
3. Būkite draugai ir stebukladariai
Mokykitės bendradarbiauti su vaiku, o ne tik jam vadovauti. Tai padės išvengti daugelio bendravimo sunkumų. Stenkitės dažniau įsivaizduoti save jo vietoje – ką jis jaučia, kodėl taip elgiasi? Būkite savo vaiko draugu. Kartais tam užtenka kartu su juo atsiprašyti kaimyno už išdaigą (parodant, kad klysti žmogiška, bet svarbu atsakyti) arba kartu ieškoti išeities iš sudėtingos situacijos. Kartais verta tapti tikru stebukladariu – padovanokite vaikui „nepaprastą“ akmenuką, suteikiantį drąsos prieš vizitą pas gydytoją, sukurkite pasaką apie katiną, kuris nenorėjo valgyti daržovių, arba atraskite šokolado plytelę jo batukuose po sunkios dienos. Šie maži „stebuklai“ kuria nepaprastai stiprų emocinį ryšį.
4. Bambėjimas – neveiksmingas būdas
Nekankinkite vaiko (ir savęs) nuolat kartojamais klausimais: „Ar apsirengei?“, „Kiek tavęs galima laukti?“, „Ar jau susitvarkei?“. Vaikui tai tėra baltas triukšmas, neturintis aiškios prasmės. Užuot reiškus nepasitenkinimą burbėjimu, aiškiai pasakykite vaikui, ko iš jo norite, pavyzdžiui: „Dabar dedame žaisliukus į raudoną dėžę“. Nepamirškite jam padėti, ypač jei matote, kad be jūsų pagalbos mažylis tikrai nesusitvarkys. Konkretumas visada veikia geriau nei abstraktūs priekaištai.
5. Leiskite taisyti klaidas ir būti savarankiškam
Ateina metas, kai vaikas pradeda sakyti „Aš pats!“ ir siekti savarankiškumo. Gerbkite šį jo norą. Paskirkite jam kokią nors užduotį (palaistyti gėlę, padėti serviruoti stalą) ir leiskite pačiam ją atlikti. Jei prireikia – padėkite, bet būtinai leiskite jam pradėtą darbą baigti. Suteikdami vaikui laisvę, nustatykite aiškias leistinas ribas. Tai yra esminis pozityvios tėvystės principas, kurį pabrėžia ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) specialistai, kalbėdami apie aiškių taisyklių ir pasekmių svarbą vaiko raidai. Vaikas turi žinoti, kas leistina, o kas ne – tai jam suteikia saugumo jausmą.
6. Išlikite ramūs sudėtingose situacijose
Auklėdami vaiką neišvengsite sudėtingų situacijų, kylančių dėl jo užsispyrimo, agresijos ar isterijos priepuolių. Kiekvienas atvejis individualus, tačiau svarbiausia – jūsų pačių reakcija. Vaiką disciplinos ir savikontrolės išmokysite, jeigu:
- Nereaguosite viešai. Nereikškite didelio nepasitenkinimo dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje (taip išvengsite „žiūrovų spektaklio“). Apie elgesį pasikalbėkite ramiai, kai grįšite namo.
- Susitarsite dėl ženklo. Galite susitarti dėl diskretaus ženklo, jei jis elgsis netinkamai (pavyzdžiui, švelniai paliesite alkūnę ar petį).
- Ieškosite priežasties. Pasistenkite išsiaiškinti vaiko baimės, pykčio ar nerimo priežastis. Galbūt jis pavargęs, alkanas ar išsigandęs?
- Išliksite ramūs. Jei vaiką apima isterijos priepuolis, nesileiskite į derybas ir nepradėkite šaukti. Tiesiog būkite šalia, paimkite mažylį už rankos ir ramiai pasakykite: „Viskas gerai, aš esu čia. Kai nurimsi, pasikalbėsime.“
