Miško terapija: kaip medžiai gydo mūsų kūną ir sielą
Kai gyvenimo tempas alina, o stresas tampa kasdieniu palydovu, japonai siūlo paprastą ir galingą vaistą – miško maudynes. Sužinokite, kaip ši praktika gali pakeisti jūsų savijautą.
- Shinrin-yoku, arba miško terapija, yra moksliškai pagrįstas būdas mažinti stresą ir stiprinti sveikatą.
- Medžių išskiriamos medžiagos fitoncidai stiprina žmogaus imuninę sistemą.
- Praktikos esmė – tiesiog būti gamtoje, pasitelkiant visus penkis pojūčius, be jokių tikslų ar lūkesčių.
- Reguliarus laikas gamtoje mažina depresijos riziką ir gerina bendrą emocinę būklę.
Jaučiatės pavargusi, įsitempusi, o galvoje sukasi nesibaigiantis minčių ir darbų sąrašas? Šiuolaikinis gyvenimo tempas mus dažnai įkalina tarp keturių sienų, atskirdamas nuo to, kas yra natūralus mūsų ramybės ir sveikatos šaltinis – gamtos. Kai stresas tampa kasdieniu palydovu, japonai siūlo paprastą, bet neįtikėtinai galingą vaistą – Shinrin-yoku, arba miško maudynes.
Tai nėra sportas, tai nėra žygis ir tikrai ne „bėgimas mišku“, siekiant sudeginti kalorijas. Tai menas tiesiog būti. Ir nors tai skamba poetiškai, šios praktikos nauda yra pagrįsta ne tik senovės išmintimi, bet ir solidžiais šiuolaikinio mokslo tyrimais.
Kas yra Shinrin-yoku arba miško maudynės?
Terminas Shinrin-yoku (tariama šin-rin-jo-ku) Japonijoje atsirado 1982 metais. Tuometinė šalies vyriausybė, pastebėjusi augantį darbuotojų stresą ir su technologijomis susijusias ligas, įtraukė miško terapiją į nacionalinę sveikatos programą.
Knygoje „Destination Wellness“ (liet. Sąmoningas sveikatingumas) pabrėžiama esminė mintis: mes, žmonės, evoliucionavome gamtoje. Mūsų biologiniai ritmai yra suderinti su gamtos ciklais, o ne su biuro lempomis ar išmaniųjų telefonų ekranais. Todėl grįžimas į mišką yra tarsi grįžimas namo. Miško maudynės – tai sąmoningas pasinėrimas į miško atmosferą visais penkiais pojūčiais, leidžiant gamtai mus „nuprausti“ nuo streso.
Mokslas patvirtina: kodėl tai veikia?
Galbūt manote, kad pasivaikščiojimas tėra malonus laiko praleidimas, tačiau japonų mokslininkai, vadovaujami garsiojo imunologo Dr. Qing Li, įrodė, kad tai veikia ląstelių lygmeniu. Remiantis knygoje pateiktais duomenimis, miško terapijos poveikis yra stulbinantis:
- Sumažina streso hormonus. Buvimas miške reikšmingai sumažina kortizolio ir adrenalino kiekį kraujyje, todėl natūraliai atslūgsta įtampa.
- Stiprina imunitetą. Tai vienas svarbiausių atradimų. Miško oras skatina organizmą gaminti daugiau NK ląstelių (angl. Natural Killer cells). Tai specialios imuninės ląstelės, kurios kovoja su infekcijomis ir net vėžiniais susirgimais.
- Ilgalaikis poveikis. Tyrimai rodo, kad vienas ilgasis savaitgalis miške (apie kurį kalbama knygoje) gali padidinti NK ląstelių aktyvumą net 30 dienų. Taigi, vienas kokybiškas pasibuvimas gamtoje jus saugo visą mėnesį.
- Gerina miegą ir nuotaiką. Sumažėjęs nerimas ir subalansuota nervų sistema leidžia geriau išsimiegoti ir jaustis laimingesnėms.
Kaip rašoma žurnale „Time“, vienas pagrindinių veiksnių yra medžių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos.
Paslaptingieji fitoncidai – nemokama aromaterapija
Kodėl būtent miškas, o ne miesto parkas? Atsakymas slypi ore. Medžiai, ypač spygliuočiai, į aplinką išskiria eterinius aliejus, vadinamus fitoncidais. Tai natūrali medžių apsaugos sistema nuo kenkėjų ir grybelių.
Kai mes giliai kvėpuojame miške, mes atliekame savotišką aromaterapijos seansą. Įkvėpti fitoncidai veikia mūsų nervų sistemą raminančiai ir, kaip minėta, aktyvuoja mūsų imuninę apsaugą. Todėl kitą kartą būdamos pušyne, nesivaržykite – sustokite ir giliai, sąmoningai pakvėpuokite. Tai vaistai, kurie nekainuoja nė cento.
5 žingsnių gidas: kaip praktikuoti miško maudynes?
Norint patirti Shinrin-yoku poveikį, nereikia skristi į Japoniją. Lietuvos miškai tam tinka idealiai. Tačiau svarbu pakeisti savo nusiteikimą.
1. Išjunkite technologijas ir lūkesčius
Tai pati svarbiausia taisyklė. Palikite telefoną automobilyje arba įjunkite skrydžio režimą ir paslėpkite kuprinės dugne. Jokių asmenukių, jokių žingsniamačių, jokių „story“. Jūsų tikslas – tapti nepasiekiama pasauliui ir pasiekiama sau.
2. Sulėtinkite tempą
Jei paprastai einate greitai, sumažinkite tempą perpus. O tada – dar perpus. Miško maudynės neturi tikslo „nueiti 10 kilometrų“. Galite nueiti tik 500 metrų per valandą, ir tai bus tobula.
3. Įjunkite pojūčius (Sensorinė praktika)
Knygoje „Destination Wellness“ siūloma sąmoningai pereiti per visus penkis pojūčius:
- Regėjimas: Ieškokite komorebi – tai japoniškas terminas, reiškiantis saulės šviesą, filtruojamą pro medžių lapus. Stebėkite šešėlių žaismą ir žalumos atspalvius.
- Klausa: Užsimerkite. Ką girdite? Tai ne tik paukščiai. Tai vėjas viršūnėse, traškančios šakelės, galbūt tolimas upelio čiurlenimas. Tyla miške turi savo garsą.
- Uoslė: Prieikite prie medžio ir pauostykite žievę. Sutrinkite pušies spyglį tarp pirštų. Įkvėpkite drėgnos žemės kvapo (geosmino).
- Lytėjimas: Palieskite kamieną, pajuskite samanų minkštumą. Drąsesnėms rekomenduojama nusiauti batus ir bent trumpam pajusti žemę pėdomis – tai galingas „įžeminimo“ būdas.
- Skonis: Jei saugu, paragaukite kiškio kopūsto, laukinės avietės ar tiesiog giliai įkvėpkite oro, tarsi ragaudamos jį.
4. Psichologinis ritualas: „Akmuo problemoms“
Prieš įžengdami į miško gilumą, atlikite mažą vizualizaciją. Įsivaizduokite, kad visi jūsų rūpesčiai, terminai ir problemos yra sunkūs akmenys. Mintyse (arba fiziškai susiradusios akmenėlį) padėkite juos prie miško ribos. Pasakykite sau: „Aš juos pasiimsiu, kai grįšiu, bet dabar aš einu be jų“.
Dažniausiai, kai grįžtame po terapijos, tie „akmenys“ atrodo kur kas mažesni ir lengvesni, o kartais – visai nereikšmingi.
5. Tiesiog būkite
Jums nereikia medituoti sudėtinga poza. Galite atsisėsti ant kelmo, atsigulti ant žolės ar atsiremti į medį. Leiskite laikui tekėti savaime. Kaip sakoma knygoje, gamta niekur neskuba, bet viską spėja. Leiskite šiai ramybei persmelkti ir jus.
