Apsinuogino danties kaklelis: ką daryti?

Pastebėjote, kad dantys tapo jautresni karštam, šaltam ar saldžiam maistui? O gal žvelgiant į veidrodį atrodo, kad vienas ar keli dantys tapo vizualiai ilgesni? Tai gali būti pirmieji dantenų recesijos požymiai – būklės, kai dantenos atsitraukia nuo danties, apnuogindamos jautrią jo šaknies dalį, vadinamą kakleliu.

Daugelis yra linkę ignoruoti šiuos simptomus arba laikyti juos tik estetine problema. Tačiau specialistai įspėja – tai rimtas signalas, reikalaujantis neatidėliotino dėmesio. Laiku nesiėmus priemonių, dantenų recesija gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant danties praradimą. Išsiaiškinkime, kodėl taip nutinka ir kokių veiksmų imtis.

Kodėl „atsitraukia“ dantenos? Pagrindinės priežastys

Dantenų atsitraukimą gali lemti vienas arba keli veiksniai. Svarbu suprasti, kas sukėlė problemą jūsų atveju, kad būtų galima parinkti tinkamiausią gydymą ir prevenciją.

• Netinkama burnos higiena. Tiek nepakankamas, tiek pernelyg agresyvus dantų valymas gali pakenkti. Valant dantis per kietu šepetėliu ir per stipriai trinant, dantenos yra mechaniškai traumuojamos ir ilgainiui ima trauktis. Savo ruožtu, nepakankamai gerai nuvalius apnašas, jose kaupiasi bakterijos, sukeliančios dantenų uždegimą (gingivitą), kuris yra viena pagrindinių recesijos priežasčių.
• Periodontitas. Tai pažengusi dantenų uždegimo stadija, kurios metu pažeidžiami ne tik audiniai aplink dantį, bet ir pats kaulas. Tai viena dažniausių ir pavojingiausių recesijos priežasčių.
• Genetinis polinkis ir anatomija. Kai kurie žmonės tiesiog gimsta turėdami plonesnes ar silpnesnes dantenas, kurios yra jautresnės pažeidimams.
• Griežimas dantimis (bruksizmas). Nuolatinis stiprus dantų spaudimas ir trynimas, ypač naktį, sukuria per didelę apkrovą dantims ir juos supantiems audiniams, taip skatindamas dantenų atsitraukimą.
• Hormonų pokyčiai. Nėštumas, menopauzė ar kiti hormoniniai svyravimai gali padidinti dantenų jautrumą ir polinkį į uždegimus.
• Rūkymas. Rūkymas silpnina imuninę sistemą ir apsunkina dantenų gijimą, todėl rūkaliai susiduria su kur kas didesne periodonto ligų rizika.

Požymiai, kurių negalima ignoruoti

Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus, kurie gali signalizuoti apie prasidėjusią dantenų recesiją:

• Padidėjęs dantų jautrumas;
• Vizualiai pailgėjęs dantis;
• Dantenų kraujavimas valantis dantis;
• Paraudusios, patinusios dantenos;
• Blogas burnos kvapas;
• Galite jausti ar matyti „laiptelį“ ties dantenų linija.

Ką daryti? Profesionalūs sprendimai

Svarbiausia taisyklė – neužsiimti savigyda. Jokie namų gamybos nuovirai ar specialios pastos neišspręs problemos iš esmės, o tik užmaskuos simptomus ir leis ligai progresuoti. Pastebėjus pirmuosius požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją odontologą ar periodontologą.

Gydytojas, įvertinęs situacijos rimtumą, gali pasiūlyti kelis gydymo būdus:

• Profesionali burnos higiena. Jos metu pašalinamos kietosios ir minkštosios apnašos, kurios sukelia uždegimą.
• Gingivito ar periodontito gydymas. Gydytojas paskirs specialias priemones ir procedūras uždegimui slopinti.
• Chirurginis gydymas. Pažengusiais atvejais, kai recesija yra didelė, gali prireikti chirurginės intervencijos. Populiariausia procedūra – dantenų persodinimas (transplantacija), kurios metu audinio lopynėlis paimamas nuo gomurio ir prisiuvamas ten, kur dantenos yra atsitraukusios.

Prevencija: kaip apsisaugoti?

Geriausias gydymas – tai prevencija. Norėdami išvengti dantenų recesijos, laikykitės šių taisyklių:

• Valykite dantis du kartus per dieną minkštu arba labai minkštu dantų šepetėliu.
• Naudokite taisyklingą valymo techniką – sukamuosius, šluojamuosius judesius, o ne horizontalų šveitimą.
• Kasdien naudokite tarpdančių siūlą ir, jei reikia, burnos skalavimo skystį.
• Reguliariai (bent 1-2 kartus per metus) lankykitės pas odontologą ir atlikite profesionalią burnos higieną.

Atminkite, kad jūsų šypsenos sveikata – jūsų rankose. Laiku pastebėta problema ir profesionali pagalba gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ir džiaugtis sveika šypsena ilgus metus.