Pirmoji meilė: pamoka ateičiai ar nuoskaudų našta?
Remdamiesi psichologų įžvalgomis aiškinamės, kodėl net ir skausminga pirmoji meilė yra vertinga patirtis ir kaip jos pamokas panaudoti kuriant laimingus santykius ateityje.
- Bet kokia meilės patirtis, net ir pasibaigusi skausmingai, yra vertinga pamoka, o mūsų požiūris į ją priklauso nuo sąmoningo pasirinkimo – matyti tragediją ar galimybę augti.
- Užuot laikant save auka ir kaltinant kitus, svarbu prisiimti atsakomybę už savo indėlį į santykių baigtį – tai yra brandos ženklas, leidžiantis tvirčiau stovėti ant kojų.
- Neigiamas praeities santykių vertinimas dažnai slepia ne norą pažvelgti tiesai į akis, o meilės sau trūkumą ir nenorą atleisti.
Turbūt visos prisimename savo pirmąją meilę. Bet ką daryti, jei patirtis buvo neigiama, ir dabar atrodo, kad dėl jos nepavyksta sukurti sveikų santykių? Ar tikrai skausminga praeitis užkerta kelią laimei ateityje? Psichologai teigia, kad požiūris į praeities santykius yra mūsų pačių pasirinkimas, galintis arba įkalinti, arba išlaisvinti.
Meilė – visada teigiama patirtis
Meilė visada mus veikia teigiamai. Kas yra meilė? Tai jausmas. Ir, skirtingai nei neapykanta, jis yra pozityvus. Be to, įsimylėjimas, santykiai, santuoka – visa tai yra patirtis, o patirtis – geriausia, kas gali nutikti, ji daro žmogų labiau prisitaikiusį prie gyvenimo. Ir kaip tokiu atveju galima sakyti, kad pirmoji meilė gali būti negatyvi ir mus blogai paveikti?
Kitas dalykas, kad į išsiskyrimą (kad ir koks sunkus jis būtų) reikia žiūrėti išmintingai. Ir mes visada turime pasirinkimą. Į tą pačią situaciją galima žiūrėti skirtingai:
- Galvoti, kad viskas buvo blogai, ir pirmoji meilė šiandien veikia pačiu blogiausiu būdu bei neleidžia vėl pasitikėti žmonėmis.
- Arba pasakyti: „Viskas buvo puiku! Eime toliau!“
Suprantama, kad antruoju atveju šansų būti laimingai yra daug daugiau.
„Bloga patirtis“ – tik patogi kaukė?
Terminas „neigiama patirtis“ daugeliu atvejų – tai kaukė, kurią žmogus užsideda, nes jam tai naudinga. Pavyzdžiui, kad patenkintų kokį nors poreikį, kad ką nors gautų arba kad nereikėtų žiūrėti ten, kur jis nenorėtų žiūrėti. Kitaip tariant, nenorint pažvelgti tiesai į akis. O tiesa ta, kad kiekvienas žmogus prisideda prie to, kad santykiai nesusiklostė. Užduokite sau klausimą: „Koks mano indėlis į tai, kad taip nutiko?“
Kai žmogus pamatys savo vaidmenį tame, kad jo veiksmai lėmė meilės pabaigą, jis pradės prisiimti atsakomybę. O kai žmogus prisiima atsakomybę, jis pradeda tobulėti ir tvirtai stovėti ant kojų. Tada ir praeities patirtis tampa naudinga, padeda daugiau nebedaryti klaidų, būti tolerantiškesniam. Pavyzdžiui, galima savęs paklausti: „Ką aš galiu padaryti, kad mano kiti (arba dabartiniai) santykiai būtų laimingi ir visam gyvenimui?“
Žmogus prie naujos meilės ateina dėka praeitosios. Viskas gyvenime vyksta ne „nepaisant“, o „dėka“. Ir tik su tokiomis mintimis galima tapti laiminga, rasti tinkamą partnerį. Pirmosios meilės įtaka gali būti ne griaunanti, o kurianti. Dažnai neigiamas požiūris į pirmąją meilę yra ne apie meilę kitam žmogui, o apie meilės sau trūkumą, todėl ir santykiai nepavyko.
Kai žmogus realiai myli, jis džiaugiasi už tą, kurį myli, kad tam žmogui viskas gerai. Būtent tame ir slypi tikra ir besąlygiška meilė. Joje nėra egocentrizmo ir negatyvo. Svarbu būti dėkingai už tai, kad patyrėte ar dabar patiriate meilės jausmą. Jis duotas ne visiems, kai kas nugyvena visą gyvenimą ir nežino, kas tai yra. Vadinasi, jums pasisekė.
Ką vertingo galime pasiimti iš pirmosios meilės?
Iš praeities santykių reikėtų padaryti du svarbius apibendrinimus.
Pirmiausia, verta suvokti, kad praėję santykiai suteikė patirties, kuri pravers dabartyje. Dabar jūs galėsite tapti geresne savo versija kitam partneriui, sugebėsite kurti sveiką ir tvirtą sąjungą.
Antra, svarbu išeiti iš vaiko būsenos, kuris įsižeidžia ant viso pasaulio, jei kas nors nepavyko. Paprastai tokioje būsenoje kyla mintys: „Visi blogi, daugiau niekuo nepasitikėsiu“ arba „Man buvo skaudu, vadinasi, daugiau nekursiu santykių“. Tapkite suaugusia, nebijokite klysti ir eiti pirmyn.
Meilė – tai menas, kurio mokomės visą gyvenimą
Taip pat atminkite, kad meilė, kaip rašo daugelis psichologų, savaime neatsiranda, tai menas, kurio reikia mokytis, tobulinant save kaip asmenybę. Tai kaip stovėti ant puantų ar tapyti aliejiniais dažais – reikalauja pastangų, kantrybės ir noro tobulėti.
Dėkingumas už jausmą
Pirmosios meilės įtaka ateities santykiams priklauso nuo to, kaip mes pačios interpretuojame savo patirtį. Užuot laikius nuoskaudas, verčiau padėkoti už patirtus jausmus ir išmoktas pamokas. Tai atveria kelią naujiems, brandesniems ir laimingesniems santykiams.
