Kaip nustoti būti biuro kempine ir pradėti žaisti pagal savo taisykles
Verslo pasaulyje niekas neapdovanoja už kančią ir tylų darbą viršvalandžiais. Metas nustoti romantizuoti perdegimą ir pradėti strateguoti savo karjerą pasitelkiant šaltą intelektą bei faktus.
- Kuklumas neapmoka sąskaitų. Geras darbas garantuoja tik tai, kad jūsų neatleis, o karjeros šuoliui būtina „santykių valiuta“ ir gebėjimas aiškiai komunikuoti savo vertę.
- Toksiškoje aplinkoje smegenys pereina į išgyvenimo režimą. Baimė ir intrigos biure tiesiogiai blokuoja analitinį mąstymą bei drastiškai sumažina kognityvinius gebėjimus.
- Profesinis nuobodulys (boreout) žaloja lygiai taip pat, kaip ir perdegimas. Monotonija ir prasmės trūkumas veda prie savivertės kritimo bei intelektualinės degradacijos.
- Agresija maitinasi reakcija. Darbo vietoje vadovo ar kolegų manipuliacijas efektyviausiai neutralizuoja ne atsakomasis pyktis, o ledinis profesionalumas ir chirurgiškai tikslūs faktai.
Straipsnio audio versija
Pamenu tą drėgną lapkričio vakarą viename iš sostinės stiklinių verslo centrų, kai suvokiau karčią profesinio pasaulio tiesą. Buvo beveik devinta vakaro. Aš, susikūprinusi prie nešiojamojo kompiuterio, baiginėjau strateginį projektą, kurį mano skyriaus vadovas kitą rytą turėjo pristatyti valdybai. Buvau įsitikinusi, kad mano tylus, juodas darbas bus pastebėtas, o pasiaukojimas – apdovanotas. Kitą dieną vadovas susirinko visus laurus, elegantiškai prisiimdamas nuopelnus už „savo“ įžvalgas, o man atiteko formali padėka elektroniniu paštu ir… dar daugiau užduočių.
Apie ką kalbėsime:
Tą akimirką supratau: verslo pasaulyje niekas neapdovanoja už kančią. Jūsų darbas nėra Jūsų mama, jis Jūsų nepriglaus ir nepaglostys. Jei pačios nebraižysite savo karjeros ribų, jas už Jus nubraižys kiti, ir patikėkite, tos ribos Jums nepatiks.
Neseniai nusprendžiau atlikti nedidelę analizę ir peržvelgiau populiariausių Lietuvos darbo paieškos portalų skelbimus, ieškodama aukštesnės grandies vadovių ir patyrusių specialisčių pozicijų. Analizavau reikalavimų skiltis. Rezultatai ironiški: beveik 70 procentų skelbimų pirmuose punktuose nurodo „puikų streso valdymą“, „gebėjimą dirbti dinamiškoje aplinkoje“ ir „lankstumą“. Išverskime šią korporatyvinę poeziją į realybės kalbą: organizacijoje nėra aiškių procesų, darbo krūvis bus neadekvatus, vyraus chaosas, o Jūs turėsite visa tai sugerti neprarasdama reprezentatyvios šypsenos.
Mes pripratome prie minties, kad sunkumai darbe yra neišvengiama kasdienybės dalis, savotiškas mokestis už privilegiją turėti stabilias pajamas. Tačiau atėjo laikas nustoti romantizuoti perdegimą ir pažvelgti į darbo vietos iššūkius ne kaip į likimo siųstą bausmę, o kaip į sistemines klaidas, kurias Jūs turite galią (ir pareigą sau) ištaisyti.
Sizifo sindromas: kai darbo per daug, o paros per mažai
Įsivaizduokite situaciją: Jūsų elektroninio pašto dėžutė sprogsta, kalendoriuje nelikę nė vieno laisvo pusvalandžio net ramiai išgerti kavos, o vadovas su šypsena atneša dar vieną „skubų ir labai svarbų“ projektą. Jūs sukatės tarsi voverė rate, bet sąžinės graužatis dėl neatliktų darbų tampa Jūsų nuolatiniu fonu.
Daugelis moterų šioje situacijoje daro esminę klaidą – bando dirbti greičiau arba ilgiau. Tačiau produktyvumo ekspertas ir knygos „Esencializmas“ autorius Gregas McKeownas aiškiai pabrėžia: „Jei Jūs nepatvirtinsite savo prioritetų, tai padarys kas nors kitas“. Pasak jo, bandymas padaryti viską yra tiesiausias kelias į vidutinybę visose srityse.
Ką daryti, kai reikalavimai viršija fizines galimybes? Pirmiausia, atsisakykite geros mergaitės sindromo, kuris mus moko visada sakyti „taip“ ir būti patogioms. Jūs esate profesionalė, o ne auklė. Skirkite laiko savo užduočių auditui. Sudarykite labai aiškų sąrašą ir eikite pas vadovą ne su skundu („aš nebespėju“), o su verslo sprendimu. Padėkite sąrašą ant stalo ir ramiu, profesionaliu tonu paklauskite: „Šiuo metu mano resursai leidžia kokybiškai atlikti tris iš šių penkių projektų. Kuriuos du mes stabdome arba deleguojame kitiems?“. Tai nėra atsisakymas dirbti. Tai yra strateginis valdymas. Antra vertus, paklauskite savęs, kodėl Jums taip sunku pasakyti „ne“ kolegoms, kurie meistriškai permeta Jums savo atsakomybes? Nuolaidumas darbe nėra dorybė; tai – resursų švaistymas.
Nematoma ekspertė: kai nuopelnus susirenka kiti
Jūs žinote, kad esate pajėgi kur kas daugiau. Jūs atliekate sudėtingiausias analizes, suvaldote krizes, tačiau kai ateina metas paaukštinimui arba premijoms, šlovės spinduliuose maudosi tas kolega, kuris garsiausiai kalbėjo susirinkimo metu, nors realiai prisidėjo tik 10 procentų. Jaučiatės neįvertinta ir laukiate, kol Jūsų sunkus darbas kalbės pats už save?
Harvardo verslo mokyklos derybų ekspertės Carol Frohlinger ir Deborah Kolb šį fenomeną pavadino „Tiaros sindromu“. Tai psichologinė būklė, kai moterys tiki, jog jei jos dirbs sunkiai ir nepriekaištingai, kažkas (vadovas, akcininkai) tai pastebės ir uždės joms ant galvos tiarą. Tiesa ta, kad niekas nevaikšto po biurą su tiaromis ieškodamas, kam jas uždėti.
Nuolatinis nepasitenkinimas ir tylus pyktis kamputyje Jums nepadės. Pradėkite kurti savo profesinį kapitalą. Investicijų bankininkė ir strategė Carla Harris pabrėžia skirtumą tarp „veiklos valiutos“ (angl. performance currency) ir „santykių valiutos“ (angl. relationship currency). Geras darbas Jums sugeneruoja tik veiklos valiutą, kuri garantuoja, kad Jūsų neatleis. Tačiau norint kilti, reikia santykių valiutos – gebėjimo komunikuoti savo vertę. Nustokite tylėti apie savo sėkmes. Jei Jūsų projektas pavyko, išsiųskite apibendrinamąjį laišką komandai ir vadovybei su rezultatais. Susikurkite žmogaus, kurį lydi sėkmė, įvaizdį. Kaip mėgstu sakyti, kuklumas gal ir puošia, bet tikrai neapmoka sąskaitų ir neaugina karjeros.
Darbo aplinkos toksiškumas: išgyvenimas „gyvačių lizde“
Telefonai skamba, atmosfera įsielektrinusi, vienas kolega demonstratyviai vilkina procesus ir jo darbą tenka pabaigti Jums, kita nuolat rezga intrigas ir mėgaujasi chaosu, trečias po kiekvienos smulkmenos rašo skundus ir skuba pas vadovą. Tai ne komanda, o prasto scenarijaus muilo opera.
Natūrali daugelio reakcija į tokią aplinką – atsiriboti, užsidaryti savyje ir tiesiog „atlikti savo valandas“. Tačiau psichologiškai nesaugi aplinka ilgainiui išsiurbia visą Jūsų energiją. Dr. Amy Edmondson, psichologinio saugumo (angl. psychological safety) termino pradininkė, savo tyrimuose akcentuoja, kad toksinėje aplinkoje darbuotojų kognityviniai gebėjimai drastiškai krenta, nes smegenys pereina į išgyvenimo rėžimą.
Tylėjimas čia nepadės – priešingai, Jūsų atsiribojimas bus interpretuojamas kaip arogancija arba silpnumas. Tokioje situacijoje galingiausias ginklas yra radikalus, bet chirurgiškai tikslus atvirumas. Inicijuokite susirinkimą. Bet perspėju: jokių emocijų, jokių „aš jaučiu, kad mane ignoruojate“. Verslas kalba faktų kalba. Ateikite pasiruošusi su dokumentuotais faktais: „Procesas X vėlavo dvi dienas dėl neperduotos informacijos iš skyriaus Y. Kaip galime optimizuoti komunikaciją, kad tai nepasikartotų?“. Neutralizuokite intrigas iškeldama jas į dienos šviesą. Intrigantai mėgsta šešėlius; kai įjungsite prožektorių (faktus), jie neteks savo galios.
Vadovas ant ribos: kaip neperimti svetimos destrukcijos
Ką daryti, jei pats laivo kapitonas kelia audrą? Vadovas, kuris nesugeba valdyti savo emocijų, kelia balsą, tranko durimis arba bendrauja pasyviai agresyviomis replikomis.
Pirma ir svarbiausia taisyklė: Jūs nesate jo terapeutė ir jo emocijos nėra Jūsų atsakomybė. Stanfordo universiteto profesorius Robertas Suttonas savo knygoje „Išgyvenimo vadovas dirbant su šmikiais“ (angl. The Asshole Survival Guide) siūlo atsiribojimo techniką. Kuo labiau „kaista“ Jūsų vadovas, tuo labiau Jūs turite virsti ledu. Niekada neperimkite jo tono. Agresija maitinasi reakcija. Jei Jūs atsakote ramiu, beveik nuobodžiu profesionalumu, oponentas praranda inerciją.
Padeda ir kognityvinis perkadravimas: vietoj to, kad galvotumėte „jis mane puola, nes aš prastai dirbu“, pasakykite sau „jis nesusitvarko su savo paties stresu ir krūviu“. Šis empatijos momentas reikalingas ne jam pateisinti, o Jūsų pačių nervų sistemai apsaugoti. Žinoma, jei tai tampa sisteminiu psichologiniu smurtu, Jūsų strategija turi būti nukreipta į išėjimą arba kreipimąsi į personalo skyrių. Tačiau kasdienėms audroms suvaldyti naudokite šaltą konstruktyvumą ir stenkitės žingsniu aplenkti jo reikalavimus, pateikdama sprendimus dar prieš jam pradedant piktintis.
Nuobodulio spąstai, arba tylusis profesinis blukimas
Pabaigai, pakalbėkime apie problemą, kuri dažnai ignoruojama, nes iš šalies atrodo kaip prabanga – nuobodulys darbe. Viskas aišku, viskas nuspėjama, užduotys nereikalauja jokio intelektualinio įsitraukimo. Jūs tiesiog atliekate automatinius veiksmus.
Moksliškai tai vadinama „Boreout“ (nuobodulio perdegimu). Vokietijos mokslininkė dr. Ruth Stock-Homburg įrodė, kad profesinis nuobodulys sveikatai ir psichikai yra lygiai toks pat žalingas, kaip ir perdegimas nuo per didelio krūvio (angl. burnout). Jūs prarandate savo aštrumą, krinta savivertė, prasideda apatija.
Nelaukite, kol kas nors atneš Jums įdomų projektą ant sidabrinės lėkštutės. Iniciatyva yra Jūsų rankose. Identifikuokite įmonės skaudulį arba neišnaudotą galimybę, sukurkite mini strategiją ir pristatykite ją vadovui. Net jei Jūsų idėja nebus priimta, Jūs pademonstruosite lyderystę ir išjudinsite savo pačios smegenų neuronus iš letargo miego.
Margaritos išgyvenimo matrica: Kaip pakeisti žaidimo taisykles
| Problema darbe | Aukos pozicija (Ką daro dauguma) | Strateginės žaidėjos pozicija (Jūsų veiksmai) |
| Per didelis krūvis | Tyliai dirba viršvalandžius, tikisi, kad kažkas pastebės ir pasigailės. | Audituoja užduotis, nustato prioritetus, išmoko profesionaliai pasakyti „ne“. |
| Pasisavinti nuopelnai | Skundžiasi draugėms, jaučia nuoskaudą, praranda motyvaciją. | Kuria „santykių valiutą“, raštu fiksuoja savo pasiekimus, moka reprezentuoti save. |
| Toksiški kolegos | Vengia kontaktų, kenčia pasyvią agresiją, kaupia stresą. | Inicijuoja atvirus pokalbius, remiasi tik sausais faktais ir rezultatais, ignoruoja intrigas. |
| Agresyvus vadovas | Priima asmeniškai, teisinasi, perima pakeltą toną. | Reaguoja šaltu profesionalumu, neatspindi emocijų, naudoja psichologinį atsiribojimą. |
| Profesinis nuobodulys | Slenka per dienas laukdama penktadienio, degraduoja kaip specialistė. | Kuria savo pačios iššūkius, siūlo inovacijas, ieško galimybių plėsti kompetencijas. |
Karjera nėra vieta, kurioje Jūs tiesiog „būnate“. Tai šachmatų partija, ir atėjo laikas Jums nustoti būti pėstininke. Imkite valdyti lentą, nes tik taip galėsite žaisti pagal savo pačios sukurtas taisykles.
Rekomenduojama literatūra:
- Greg McKeown „Esencializmas. Disciplinuotas mažiau siekimas“ – tiems momentams, kai reikia išmokti atskirti tai, kas svarbu, nuo to, kas tik kelia triukšmą.
- Robert I. Sutton „Išgyvenimo vadovas dirbant su šmikiais“ – praktinės ir moksliškai pagrįstos taktikos, kaip apsaugoti savo sveiką protą toksiškoje aplinkoje.
- Carla Harris paskaitos ir straipsniai (ypač apie „Performance Currency vs. Relationship Currency“) – būtina dozė tiesos apie tai, kaip iš tiesų veikia paaukštinimai ir pripažinimas korporacijose.
- Dr. Amy Edmondson tyrimai apie psichologinį saugumą organizacijose – kad suprastumėte, kodėl sveika darbo kultūra nėra tik skambus terminas, o biologinė būtinybė Jūsų smegenims.
