Rotavirusas: kaip atpažinti ir gydyti „žiemos viduriavimą“?

Rotavirusai – dažniausia ūmaus virusinio viduriavimo priežastis, ypač varginanti vaikus iki 2 metų amžiaus. Lietuvoje sergančiųjų rotavirusine infekcija itin padaugėja šaltuoju metų laiku – žiemą ir pavasarį. Kaip laiku atpažinti šią klastingą ligą, tinkamai padėti vaikui ir apsisaugoti patiems?

Kas yra rotavirusinė infekcija ir kaip ja užsikrečiama?

Rotavirusinė infekcija – tai ūmi rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti staigiu vėmimu, gausiu, vandeningu viduriavimu ir karščiavimu.

• Infekcijos šaltinis – sergantis vaikas ar suaugęs viruso nešiotojas. Virusų gausiai išsiskiria su išmatomis.
• Plitimo kelias. Virusas plinta per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą. Užsikrėsti pakanka labai nedidelio virusų kiekio, todėl infekcija itin greitai plinta vaikų kolektyvuose (darželiuose) ir gydymo įstaigose.
• Viruso atsparumas. Rotavirusas yra itin atsparus: išmatose jis išlieka gyvybingas apie mėnesį, kambario temperatūroje ir vandenyje – apie 10 dienų, o ant rankų – net 4 valandas. Be to, jo neveikia įprastos dezinfekuojančios medžiagos.

Žindomi kūdikiai rotavirusine infekcija serga rečiau ir lengviau, nes su motinos pienu gauna apsauginių antikūnų.

Kodėl rotavirusas vadinamas „žiemos viduriavimu“?

Rotavirusinė žarnyno infekcija dažnai vadinama „žiemos viduriavimu“, nes daugiausiai ligos atvejų registruojama šaltuoju metų laiku. Tuo metu padaugėja ir sergančiųjų kvėpavimo takų infekcijomis, kurių simptomai gali būti panašūs: nestipri sloga, kosulys, pykinimas. Tačiau rotavirusinę infekciją išduoda užsitęsęs, gausus ir vandeningas viduriavimas.

Svarbiausia – laiku atpažinti dehidrataciją

Pirmieji ligos simptomai atsiranda praėjus 1– 2 dienoms po užsikrėtimo. Dėl staiga prasidėjusio vėmimo ir viduriavimo vaikas greitai netenka daug vandens ir druskų (elektrolitų). Būtent dehidratacija (skysčių netekimas) yra didžiausias šios ligos pavojus. Kaip atpažinti dehidrataciją?

• Vaikas tampa vangus, mieguistas arba, atvirkščiai, irzlus.
• Lūpos ir burnos gleivinė tampa sausos, seilės – tirštos.
• Vaikas retai šlapinasi (sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai).
• Įdumba momenėlis (kūdikiams) ir akys.
• Verkiant nebūna ašarų.

Pastebėjus šiuos požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Laiku neatkūrus skysčių ir druskų pusiausvyros, vaikui gali ištikti gyvybei pavojingas hipovoleminis šokas. Įtariant rotavirusinę infekciją, diagnozė patvirtinama atlikus išmatų tyrimą.

Kaip gydyti rotavirusinę infekciją?

Specialistų teigimu, gydant šią ligą svarbiausia yra rehidracija – prarastų skysčių ir elektrolitų atkūrimas.

• Specialūs tirpalai. Vaiką būtina nuolat, mažais gurkšneliais girdyti specialiais rehidracijos tirpalais, kuriuose yra druskų ir gliukozės (jų galima įsigyti vaistinėje). Netinka paprastas vanduo, arbata ar sultys!
• Absorbentai. Gydytojai dažnai skiria ir absorbentus, pavyzdžiui, diosmektitą („Smecta“). Kaip teigiama Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijose, diosmektitas gali padėti sustiprinti žarnyno gleivinės barjerą ir sutrumpinti viduriavimo trukmę.
• Probiotikai. Gerosios bakterijos padeda atkurti pažeistą žarnyno mikroflorą.

Prevencija: ar skiepai veiksmingi?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viduriavimą sukeliančios žarnyno infekcijos yra tarp dažniausių vaikų ligų ir mirčių priežasčių pasaulyje. Pati efektyviausia rotavirusinės infekcijos prevencijos priemonė – skiepai. Šiuolaikinės geriamosios rotaviruso vakcinos yra saugios ir efektyvios. Jos sugirdomos kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) teigia, kad vakcina apsaugo maždaug 9 iš 10 vaikų nuo sunkios ligos formos.