Mitas, kuriuo vis dar tikime: kodėl celiulitas NĖRA riebalų problema? (Ir kodėl dieta su sportu kartais neveikia)
Metėte svorį, sportuojate, o celiulitas niekur nedingsta? Garsus dermatologas paaiškina, kodėl taip yra ir kur iš tiesų slypi sprendimas.
- Celiulitas („apelsino žievės oda“) yra labai paplitęs reiškinys tarp moterų, kurį lemia daugybė veiksnių: mityba (ypač sotieji riebalai), svorio svyravimai, judėjimo stoka, stresas, kofeinas, nikotinas ir ypač – hormoniniai pokyčiai.
- Požiūris į celiulitą pasaulyje skiriasi: vieni laiko jį natūralia būkle ar net „išgalvota liga“, kiti – estetine problema ar net potencialiu sveikatos sutrikimų šaltiniu (esant apleistam).
- Moterų polinkį į celiulitą lemia specifinė poodinio jungiamojo audinio struktūra, kuri yra elastingesnė ir lengviau praleidžia padidėjusias riebalines ląsteles į odos paviršių.
- Nors visiškai išgydyti celiulitą sudėtinga, jo profilaktikai ir būklės gerinimui svarbu комплексно spręsti problemą: subalansuoti mitybą, reguliariai judėti, vengti žalingų įpročių ir valdyti stresą.
Pradėkime nuo scenarijaus, kurį, tikėtina, puikiai atpažinsite. Jūs stengiatės: skaičiuojate kalorijas, valgote daugiau lapinių daržovių, atsisakėte cukraus, reguliariai lankotės sporto salėje, bėgiojate. Svarstyklės rodo malonius skaičius, džinsai tapo laisvesni, jaučiatės stipresnė. Tačiau vieną dieną, ryškioje persirengimo kabinos šviesoje, Jūs pažvelgiate į savo šlaunis ir… jis vis dar ten. Tas atkaklus, nekviestas svečias – celiulitas.
Daugumai moterų tai yra begalinės frustracijos šaltinis. Mes buvome mokomos, kad celiulitas = riebalai. O riebalų atsikratoma dieta ir sportu. Tad kodėl, po velnių, ši formulė taip dažnai nesuveikia?
Atsakymas gali Jus nustebinti: taip yra todėl, kad pagrindinė premisa yra klaidinga.
„Populiariosios teorijos apie celiulitą yra neteisingos“, – dar prieš kelis dešimtmečius pareiškė Dr. Howardas Muradas, vienas žymiausių JAV dermatologų, UCLA profesorius ir knygos „The Cellulite Solution“ autorius. Pasak jo, mes dešimtmečius bandėme spręsti ne tą problemą.
Šiandien, remdamiesi tiek Dr. Murado įžvalgomis, tiek naujausiais moksliniais tyrimais, galime drąsiai teigti: celiulitas nėra riebalų problema. Tai yra struktūrinė, ląstelinė ir hormoninė problema. Ir kai tai suprasite, pasikeis viskas– nuo Jūsų požiūrio į savo kūną iki būdų, kuriais iš tiesų galite pagerinti odos būklę.
Kodėl lieknos moterys turi celiulitą?
Tai – pagrindinis klausimas, griaunantis „celiulitas = antsvoris“ mitą. Per savo dešimtmečius trunkančią praktiką Los Andžele Dr. Muradas gydė tūkstančius pacienčių– nuo garsių aktorių iki dirbančių mamų. Jis pastebėjo dėsningumą: daugybė lieknų, sportiškų moterų kentėjo nuo ryškaus celiulito, o kai kurios pilnesnių formų moterys jo beveik neturėjo.
Tai jam įrodė, kad mes painiojame du skirtingus dalykus:
- Normalūs poodiniai riebalai (adipozinis audinys): Tai yra riebalų sluoksnis po oda, kuris veikia kaip energijos rezervas ir amortizatorius. Kai Jūs laikotės dietos ir sportuojate, Jūsų kūnas naudoja energiją iš šio sluoksnio. Jis yra lygus.
- Celiulitas: Tai yra būklė, kai riebalų ląstelės, esančios arčiausiai odos, pradeda veržtis pro susilpnėjusį jungiamojo audinio tinklą ir iššoka į viršutinį odos sluoksnį (dermą). Tai ir sukuria vizualų „apelsino žievelės“ ar „varškės sūrio“ efektą.
Kai Jūs metate svorį, Jūs sumažinate riebalų ląstelių dydį, bet Jūs nepakeičiate tos suirusios struktūros, kuri leidžia joms išsiveržti. Štai kodėl net ir numetus svorio, celiulitas gali tapti netgi labiau pastebimas, nes oda tampa laisvesnė.
„Kaltininkas“ Nr. 1: Jūsų unikalus jungiamasis audinys
Dr. Muradas savo knygoje pirmasis iškėlė idėją, kad celiulitas– tai ne riebalų, o „odos ląstelių ir jungiamojo audinio problema“. Ir žinote ką? Šiuolaikinis mokslas jo teoriją tik patvirtina, suteikdamas dar daugiau detalių.
Įsivaizduokite savo odą ir po ja esantį riebalų sluoksnį kaip čiužinį. Viršutinis audinys yra Jūsų oda (epidermis ir derma), o viduje esantis porolonas – riebalų ląstelės.
Susipažinkite: fibrozės pertvaros (septae)
Tiek vyrų, tiek moterų kūnuose šį „poroloną“ (riebalus) vietoje laiko jungiamojo audinio gijos, vadinamos fibrozėmis pertvaromis (angl. fibrous septae). Jos jungia odą su giliau esančiais raumenimis.
Ir čia slypi esminis skirtumas, lemiantis, kodėl 90% moterų turi celiulitą, o dauguma vyrų – ne.
- Vyrų struktūra: Jų jungiamojo audinio pertvaros yra storos, tvirtos ir išsidėsčiusios kryžmai, tarsi tankus tinklas. Jos tvirtai laiko riebalų ląsteles vietoje, neleisdamos joms išsiveržti į paviršių.
- Moterų struktūra: Mūsų pertvaros yra plonesnės ir išsidėsčiusios vertikaliai, tarsi mažos kolonėlės. Tarp šių kolonėlių yra „kišenės“, kuriose ir gyvena riebalų ląstelės.
Kai riebalų ląstelės (net ir normalaus dydžio) spaudžia į viršų, jos lengvai išsipučia pro šias vertikalias struktūras. Tuo pačiu metu tos pertvaros-kolonėlės tempia odą žemyn. Rezultatas? Iššokimas (gumbelis) ir įtraukimas (duobutė). Tai ir yra celiulitas.
Kaip teigia Amerikos Dermatologijos Akademijos (AAD) ekspertai, būtent šių pertvarų standėjimas ir tempimas žemyn sukelia gumbelius.
Hormonų vaidmuo: kodėl tai beveik vien moterų „privilegija“?
Gerai, struktūra kitokia, bet kodėl? Atsakymas – hormonai.
Pagrindinis moteriškas hormonas estrogenas yra vienas iš pagrindinių celiulito formavimosi veiksnių. Jis veikia keliais frontais:
- Skatina riebalų kaupimąsi: Estrogenas natūraliai skatina kūną kaupti riebalus būtent „moteriškose“ zonose – ant šlaunų, sėdmenų ir klubų. Tai yra biologiškai užprogramuota vaisingumui.
- Silpnina jungiamąjį audinį: Estrogenas skatina fermentų, kurie ardo kolageną, gamybą. Tai reiškia, kad tos mūsų „kolonėlės“ (pertvaros) su laiku silpnėja.
- Skatina skysčių kaupimąsi: Estrogenas taip pat susijęs su didesniu skysčių sulaikymu audiniuose, o tai dar labiau pablogina situaciją.
Tuo tarpu vyrų hormonas testosteronas veikia priešingai – jis skatina storesnės odos ir tvirtesnio jungiamojo audinio formavimąsi.
Taigi, celiulitas nėra Jūsų tinginystės ar netinkamos mitybos ženklas. Tai yra Jūsų moteriškos biologijos ir unikalios struktūros rezultatas.
Prarastas vanduo: Dr. Murad „Vandens Principas“
Dabar priartėjome prie pačios įdomiausios Dr. Murad teorijos dalies. Jis teigia, kad celiulitas yra susijęs su vandeniu, bet visiškai ne taip, kaip mes įsivaizduojame.
Mes linkę galvoti, kad celiulitas susijęs su „vandens sulaikymu“ ir stengiamės jį pašalinti diuretikais ar kofeino kremais. Dr. Muradas sako, kad problema yra atvirkštinė – tai ląstelinė dehidratacija.
Ne „per daug“ vandens, o „netinkamoje vietoje“ esantis vanduo
Pagal Dr. Murad „Vandens Principą“ (The Water Principle), tikroji sveikata ir odos jaunystė priklauso nuo mūsų ląstelių gebėjimo išlaikyti vandenį savyje.
Įsivaizduokite sveiką, jauną ląstelę kaip sultingą vynuogę. Jos membrana tvirta ir elastinga, ji pilna vandens. Tačiau dėl senėjimo, laisvųjų radikalų žalos (saulė, tarša), streso ir prastos mitybos (pvz., blogųjų riebalų), ląstelės membrana pažeidžiama – ji tampa „kiaura“.
Knygoje Dr. Muradas naudoja teniso kamuoliuko pavyzdį: naujas kamuoliukas yra kietas ir šoklus, o senas – subliūškęs, nes prarado vidinį slėgį.
Kai ląstelės membrana „prakiūra“, ji nebegali išlaikyti vandens viduje. Tas vanduo, kurį Jūs geriate, tiesiog prabėga pro šalį ir kaupiasi tarp ląstelių.
Rezultatas – paradoksas:
- Jūsų ląstelės yra „ištroškusios“, silpnos ir subliūškusios (kaip tos vynuogės, virstančios razinomis).
- O audiniai aplink jas yra paburkę, pilni „švaistomo“ (wasted water), nestruktūruoto vandens.
Būtent šios „ištroškusios“ ir silpnos odos ląstelės, kartu su paburkusiu tarpląsteliniu skysčiu, sukuria idealias sąlygas celiulitui klestėti. Silpna, subliūškusi oda tiesiog nebeturi jėgų atlaikyti iš apačios spaudžiančių riebalų.
Ką daryti, jei dieta ir sportas nepadeda?
Pirmiausia – nenustokite sportuoti ir sveikai maitintis! Tai yra gyvybiškai svarbu Jūsų bendrai sveikatai, energijai ir nuotaikai. Sportas gerina kraujotaką, o sveika mityba mažina uždegimą. Visa tai padeda.
Tačiau jei Jūsų tikslas yra būtent celiulitas, turime pakeisti žaidimo taisykles.
Keičiame fokusą: nuo svorio metimo prie odos stiprinimo
Vietoj klausimo: „Kaip man numesti svorio nuo šlaunų?“ Pradėkite klausinėti: „Kaip man sustiprinti savo odos ląsteles ir jungiamąjį audinį?“
Ir čia atsiveria visiškai nauja perspektyva. Sprendimas yra ne badavimas, o maitinimas.
Dr. Muradas tai vadina „Įtraukiąja sveikata“ (Inclusive Health) – holistiniu požiūriu, apimančiu tris sritis:
- Vidinė priežiūra (mityba): Reikia valgyti maistą, kuris stiprina ląstelių membranas (kad jos vėl išlaikytų vandenį) ir skatina kolageno gamybą (kad stiprėtų jungiamasis audinys). (Apie tai – kitame mūsų straipsnyje!)
- Išorinė priežiūra (produktai): Reikia naudoti priemones, kurios stiprina išorinį odos sluoksnį, skatina ląstelių atsinaujinimą ir gerina kraujotaką (pvz., sausas šveitimas, retinolis, vitaminas C).
- Emocinė priežiūra (stresas): Reikia valdyti stresą, nes streso hormonas kortizolis yra vienas didžiausių kolageno (Jūsų jungiamojo audinio) priešų.
Supratimas, kad celiulitas nėra riebalų problema, yra ne nuosprendis, o išlaisvinimas. Tai reiškia, kad galite nustoti save kaltinti dėl kiekvieno suvalgyto kąsnio ar praleistos treniruotės. Vietoj to, galite pradėti naują kelionę – meilės ir rūpesčio savo oda kelionę, maitindamos ją iš vidaus, stiprindamos iš išorės ir saugodamos nuo streso.
