Stresas ar jau perdegimas? Kaip atpažinti

Nuolatinis skubėjimas, nesibaigiantys darbai, atsakomybės namuose ir nuolatinis jausmas, kad privalai būti tobula visose srityse… Skamba iki skausmo pažįstamai? Stresas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Ir nedidelės jo dozės netgi naudingos – jos motyvuoja mus veikti ir siekti tikslų. Tačiau kas nutinka, kai streso taurė persipildo ir jis tampa lėtinis?

Atsakymas – perdegimas. Tai tylusis priešas, kuris ateina nepastebimai, bet palieka po savęs emocinę, protinę ir fizinę dykumą. Tai rimta būsena, galinti paveikti jūsų sveikatą, santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. Tad kaip atskirti paprastą stresą nuo pavojingo perdegimo ir laiku užkirsti tam kelią?

Stresas vs. perdegimas: kuo jie skiriasi?

Nors šiuos terminus dažnai vartojame kaip sinonimus, jie reiškia visiškai skirtingas būsenas. Paprastai tariant, stresas yra būsena „per daug“: per daug spaudimo, per daug atsakomybių, per daug įtampos. O perdegimas – tai būsena „per mažai“: per mažai energijos, per mažai motyvacijos, per mažai džiaugsmo.

Štai esminiai skirtumai, padėsiantys atpažinti, ką iš tiesų jaučiate:

• Emocijos:
  • Stresas: Jaučiate nerimą, irzlumą, skubėjimą, įtampą. Emocijos yra aštrios ir intensyvios.
  • Perdegimas: Jaučiate tuštumą, apatiją, cinizmą, atsiribojimą. Emocijos yra tarsi prislopintos, sunku pajusti džiaugsmą ar pasitenkinimą.
• Trukmė:
  • Stresas: Paprastai tai yra trumpalaikė reakcija. Pašalinus streso šaltinį (pvz., pabaigus svarbų projektą), savijauta pagerėja.
  • Perdegimas: Tai ilgalaikė, lėtinė būsena. Net ir dingus stresoriui, išsekimas ir apatija niekur nedingsta.
• Fiziniai simptomai:
  • Stresas: Gali pasireikšti galvos skausmais, raumenų įtampa, virškinimo sutrikimais.
  • Perdegimas: Simptomai kur kas rimtesni – lėtinis nuovargis, nusilpęs imunitetas (dažnos ligos), nemiga, širdies ir kraujagyslių problemų rizika.

Kas sukelia perdegimą? Tylūs pavojaus signalai

Perdegimas neatsiranda per vieną dieną. Tai ilgo ir sekinančio kelio rezultatas. Dažniausiai jį išprovokuoja ne vienas, o keli veiksniai:

Perfekcionizmas ir vidinis kritikas

Nuolatinis siekis viską atlikti tobulai, nerealistiški lūkesčiai sau ir negailestinga savikritika sukuria nuolatinę įtampą. Jaučiate, kad niekada nesate pakankamai gera, o tai sekina emociškai.

Socialinio palaikymo trūkumas

Kai išgyvenate sunkų periodą ir neturite su kuo pasikalbėti, kam pasiguosti, vienišumo jausmas gali tapti nepakeliamas. Stiprus palaikymo ratas – šeima, draugai – yra vienas svarbiausių apsauginių skydų nuo perdegimo.

Darbas, kuris nedžiugina

Jei darbe jaučiatės neįvertinta, nematote savo darbo prasmės, o kolegos ar vadovybė jūsų nepalaiko, chroniškas stresas garantuotas. Ilgainiui tai veda į visišką motyvacijos praradimą ir emocinį išsekimą. Būtent todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdegimą oficialiai apibrėžia kaip profesinį reiškinį.

Santykių problemos ir artimo žmogaus slauga

Sunkumai santykiuose, skyrybos, artimo žmogaus liga ar netektis – tai itin daug emocinių resursų reikalaujančios situacijos, kurios gali visiškai išsunkti.

Kaip įveikti perdegimą: pirmieji žingsniai atgal į save

Jei atpažinote savyje perdegimo ženklus, svarbiausia – imtis veiksmų. Ignoruojant situacija tik blogės.

1. Sąmoningas rūpestis savimi. Tai ne prabanga, o būtinybė. Kiekvieną dieną skirkite laiko veiklai, kuri jums teikia malonumą: pasivaikščiojimui gamtoje, mankštai, meditacijai, mėgstamam hobiui.
2. Išmokite pasakyti „NE“. Ribų nustatymas yra vienas galingiausių įrankių. Realistiškai įvertinkite savo galimybes ir nebijokite atsisakyti papildomų užduočių ar prašymų, kuriems neturite jėgų. Prioritetizuokite savo darbus ir, jei įmanoma, deleguokite.
3. Ieškokite pagalbos. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite – drauge, šeimos nariu. Kartais vien galimybė išsikalbėti daro stebuklus. Nevengkite ir profesionalios pagalbos – psichologo ar psichoterapeuto konsultacija gali padėti rasti efektyviausius būdus, kaip susigrąžinti jėgas.
4. Peržiūrėkite gyvenimo būdą. Sveiki įpročiai – tai jūsų energijos pamatas. Pasirūpinkite kokybišku miegu, subalansuota mityba, gerkite pakankamai vandens ir apribokite kofeino bei alkoholio vartojimą.

Atminkite, atpažinti problemą – tai jau pusė kelio į jos sprendimą. Būkite sau atlaidi, leiskite sau ilsėtis ir ženkite mažus, bet tvirtus žingsnius atgal į laimingesnį ir labiau subalansuotą gyvenimą. Jūs to verta.

 Ši tema yra tik viena svarbi visos emocinės gerovės dėlionės dalis. Visą paveikslą ir praktinius patarimus rasite mūsų pagrindiniame straipsnyje „Psichinė Sveikata ir Emocinė Gerovė: Išsamus Gidas Šiuolaikinei Moteriai“.