Artimojo isterija: kaip padėti ir pačiam nepalūžti?

Kai jūsų artimas žmogus patiria stiprų emocinį sutrikimą, galite pasijusti sutrikę ir bejėgiai. Klausimas, kaip nuraminti žmogų ištikus isterijai, tampa kritiškai svarbus tais momentais, kai brangus žmogus praranda savitvardą. Isterija gali užklupti netikėtai, tačiau teisingi veiksmai ir supratimas, kas vyksta, gali padėti greitai stabilizuoti situaciją. Psichologai aiškina, kaip išsaugoti ramybę ir ką sakyti tokiu įtemptu metu.

Isterijos psichologija: kas vyksta žmogaus viduje?

Norint efektyviai suteikti pagalbą, svarbu suprasti žmogaus psichikos veikimo mechanizmą. Ramioje būsenoje bet kokį įvykį suvokiame per tris pagrindinius kanalus: mintis, jausmus ir kūno pojūčius. Mūsų kultūroje nuo vaikystės formuojama nuostata „galvok galva“, todėl mąstymo kanalas dažnai užima ne trečdalį, o net du trečdalius mūsų suvokimo. Daugeliu atvejų žmogus pirmiausia galvoja apie tai, kas vyksta, o tik paskui jaučia ir suvokia kūnu.

Kas vyksta isterijos metu? Daugelio žmonių emocinė sfera yra už sąmoningumo ribų. Jie greičiau galvoja, kad jaučia, nei realiai skiria savo išgyvenimus. Prasidėjus stipriam stresui ar sutrikimui, žmogus negali aiškiai įvardyti: ar jis liūdi, ar yra įniršęs, ar apimtas nevilties. Jis tai patiria kaip aštrų dvasinį skausmą, bet negali įvardyti konkrečių jausmų.

Isterija – tai būsena, kai žmogų visiškai užvaldo afektas (itin stipri, nekontroliuojama emocija). Tuo metu jis praktiškai nesugeba mąstyti racionaliai, yra visiškai pasinėręs į stiprius išgyvenimus ir gyvena ne realybėje, o kažkokioje vidinėje istorijoje – galbūt neseniai įvykusio ginčo ar traumuojančio praeities įvykio.

Kaip padėti žmogui isterijos metu: 3 pagrindiniai etapai

1. Grąžinimas į realybę per pojūčius (įsižeminimas)

Pirmoji pagalba prasideda nuo svarbiausio žingsnio – žmogaus grąžinimo į realybę. Tai pagrindas visiems tolimesniems veiksmams, nesvarbu, ar esate šalia, ar bendraujate per atstumą. Veiksmingiausias būdas – kreiptis į keturias suvokimo modalumus: regą, klausą, lytėjimą ir uoslę.

Ką sakyti žmogui pirmajame etape? Kalbėkite garsiu, ramiu balsu, nerėkdami, bet aiškiai ir lėtai:

• „Kokios spalvos tavo kambario tapetai?“
• „Ant ko tu dabar sėdi?“
• „Kokios spalvos tas krėslas/sofa?“
• „Pabandyk paliesti – minkštas ar kietas?“
• „Lygus ar šiurkštus?“
• „Kokius kvapus jauti aplink save?“
• „Įsiklausyk atidžiai – kokius garsus girdi tiesiog dabar?“

Kai žmogus sugebės atsakyti į bent po kelis klausimus apie kiekvieną iš keturių pagrindinių pojūčių – ką mato, girdi, liečia ir užuodžia – jis pamažu ims grįžti iš savo vidinių išgyvenimų į tikrovę. Nesijaudinkite, jei žmogus „užstringa“ ties vienu pojūčiu – pavyzdžiui, kalba tik apie tai, ką mato. Tai normalu, ir toks būdas taip pat padeda.

2. Kvėpavimo atstatymas

Kai tik pastebėsite, kad žmogaus balsas bent šiek tiek pasikeitė – jis nustojo raudoti, rėkti, ar jo tonas tapo tolygesnis – pereikite prie antrojo pagalbos etapo. Kvėpavimas – tai tiltas tarp sąmonės ir pasąmonės, tarp nervų sistemos ir emocinės būsenos. Tinkama kvėpavimo praktika padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už atsipalaidavimą.

Kvėpavimo instrukcija:

• Trumpas įkvėpimas per nosį (skaičiuojant iki 4).
• Lėtas iškvėpimas per burną (skaičiuojant iki 8).
• Pakartoti 3-5 ciklus.

Ramiai sakykite: „Pabandykime kartu pakvėpuoti. Trumpai įkvėpk per nosį… o dabar lėtai iškvėpk per burną.“ Jei įmanoma, kvėpuokite sinchroniškai su žmogumi, nustatydami teisingą ritmą.

3. Kreipimasis į racionalų protą

Atstačius kvėpavimą, ateina laikas darbui su racionaliąja psichikos dalimi. Tai kritiškai svarbus momentas, kuriame daugelis daro klaidą.

Kodėl negalima iškart kalbėti apie jausmus? Kai žmogus pradeda atsigauti po isterijos, NEKLAUSKITE APIE JAUSMUS! Tai gali grąžinti žmogų atgal į emocinę būseną. Vietoj to, apeliuokite į mąstymo sritį. Teisingi klausimai trečiajam etapui:

• „Ką tu manai apie tai, kas nutiko?“
• „Kokia tavo nuomonė šiuo klausimu?“
• „Kaip tu matai šią situaciją dabar?“
• „Ką, tavo manymu, reikėtų daryti toliau?“

Toks požiūris padeda žmogui atkurti racionalų mąstymą ir susigrąžinti situacijos kontrolę.

Pagalba per atstumą: ką daryti, jei negalite būti šalia?

Gebėjimas kaip nuraminti žmogų ištikus isterijai žodžiais per telefoną ar vaizdo skambutį reikalauja pagrindinių technikų pritaikymo.

• Pagalba telefonu: Jūsų balsas tampa pagrindiniu poveikio įrankiu. Kalbėkite aiškiai ir lėtai, naudokite aprašytą įsižeminimo techniką. Paprašykite įjungti garsiakalbį, kad žmogus galėtų laisvai judėti. Pasiūlykite atlikti paprastus fizinius veiksmus: suspausti ir atleisti kumščius, paliesti skirtingus paviršius.
• Pagalba susirašinėjant: Tai sudėtingiausia užduotis, bet įmanoma. Rašykite trumpas, paprastas žinutes. Užduokite konkrečius klausimus apie fizinę aplinką. Siųskite balso žinutes ramiu tonu. Pasiūlykite pereiti prie vaizdo skambučio. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad tau dabar labai sunku. Padarykime paprastą pratimą. Parašyk man, kokios spalvos siena priešais tave.“

Saugumo atmosferos kūrimas: Saugumas – kertinis sėkmingos pagalbos elementas. Žmogus isterijos būsenoje yra pažeidžiamas, todėl jūsų užduotis – sukurti apsaugos jausmą. Naudokite frazes: „Aš su tavimi, tu ne vienas(-a)“, „Dabar tu saugus(-i)“, „Mes kartu su tuo susitvarkysime“, „Aš niekur neišeinu“. Ko NEGALIMA sakyti: „Nusiramink“ (tai neveikia), „Neisterikuok“, „Susimk“, „Tai ne taip baisu“, „Baik dramatizuoti“.

Po audros: ilgalaikė pagalba ir prevencija

Kai ūmi fazė praeina, svarbu užtikrinti tinkamą ilgalaikę paramą. Ką daryti po isterijos:

• Neanalizuokite įvykusio iškart – leiskite žmogui atsigauti.
• Pasiūlykite fizinio komforto – šiltos arbatos, vandens, patogią poilsio vietą.
• Sukurkite ramią atmosferą – pritemdykite šviesą, įjunkite tylią muziką.
• Būkite tiesiog šalia – kartais buvimas svarbesnis už žodžius.
• Aptarkite su žmogumi trigerius, galinčius sukelti isterijas, ir sukurkite bendrą veiksmų planą panašių situacijų pasikartojimo atveju.
• Jei epizodai kartojasi reguliariai, pasiūlykite kreiptis į specialistą profesionalios pagalbos.
• Naudinga kartu išstudijuoti įvairias streso valdymo technikas.

Rūpinkitės savimi ir nubrėžkite ribas: Padėdami kitiems, nepamirškite savo emocinės būsenos. Nuolatinis dėmesys žmogui, linkusiam į isterijas, gali išsekinti jūsų resursus. Svarbu nustatyti protingus pagalbos laiko ir dažnumo limitus, prisimenant, kad jūs neatsakote už kito žmogaus emocijas.

Kada būtina kreiptis į specialistus?

Jei isterijos kartojasi reguliariai, lydimos agresijos, grasinimų susižaloti ar trunka labai ilgai, būtina kreiptis į psichologą ar psichiatrą. Jūsų užduotis – suteikti pirmąją pagalbą, o ne pakeisti profesionalų gydymą.

Jūsų ramybė – geriausia pagalba

Žinojimas, kaip nuraminti žmogų ištikus isterijai – tai įgūdis, reikalaujantis supratimo, kantrybės ir teisingos technikos. Jūsų ramybė, nuoseklūs veiksmai ir nuoširdus noras padėti gali tapti gelbėjimosi ratu žmogui emocinėje audroje. Svarbiausia – atminti, kad jūs neatsakote už svetimas emocijas, bet galite pasiūlyti efektyvią paramą ir tapti patikima atrama sunkiu momentu.