Riebi oda: priežastys, priežiūra ir dermatologų patarimai

Nuolatinis veido blizgesys, išsiplėtusios poros, kimštis linkę inkštirai… Jei tai skamba pažįstamai, greičiausiai jūsų oda yra riebi. Dažnai manoma, kad taip nutinka dėl netinkamos priežiūros, tačiau tiesa yra kur kas gilesnė. Riebi oda – tai ne trūkumas, o odos tipas, kurį lemia vidiniai procesai.

Kodėl mano oda riebi?

Odos riebumą lemia ne išoriniai veiksniai, o odoje esančių riebalų liaukų aktyvumas. Jas stimuliuoja tam tikros medžiagos, visų pirma – hormonai.

• Hormonų poveikis: Odos riebumas dažniausiai yra paveldimas. Jis pradeda ryškėti jau paauglystėje (apie devintus gyvenimo metus), kai prasideda hormonų pokyčiai. Riebalų liaukas ypač aktyvina vyriškasis lytinis hormonas testosteronas. Šį hormoną, nors ir mažesniais kiekiais, gamina ir moters organizmas.
• Intensyvi gamyba: Jeigu jūsų oda riebi, vadinasi, jos receptoriai itin jautriai reaguoja į hormonų siunčiamus signalus ir pagamina daugiau riebalų (sebumo), nei odai reikia.
• Išsiplėtusios poros: Dėl labai intensyvios riebalų gamybos ir juose esančių riebiųjų rūgščių, kurios skatina greitesnį odos ragėjimą, ilgainiui gali išsiplėsti odos poros.

Riebi oda labiausiai matoma T zonoje (kakta, nosis, smakras), taip pat pečių ir nugaros odoje, nes čia yra daugiausiai riebalų liaukų. Nors riebi oda dažnai susiduria su inkštirais ir spuogais, ji turi vieną didelį privalumą: ji yra storesnė ir geriau apsaugota, todėl ilgiau išlieka lygi, o raukšlės joje formuojasi kur kas vėliau.

Pagrindinės riebios odos priežiūros taisyklės

Valyti riebią odą yra ypač svarbu, tačiau pagrindinis tikslas – ne visiškai ją „nusausinti“, o subalansuoti.

1. Valymas: švelniai, bet kruopščiai

Didžiausia klaida – bandyti visiškai nuvalyti riebalų sluoksnį naudojant agresyvius, spiritinius prausiklius. Tai duoda priešingą efektą: oda, pajutusi, kad prarado apsauginį barjerą, pradeda gaminti dar daugiau riebalų.

• Ką daryti? Rinkitės švelnius putojančius prausiklius ar želė, skirtus riebiai odai. Prauskitės drungnu vandeniu ryte ir vakare. Galite naudoti ir specialius kosmetinius šepetėlius, kurie padeda geriau išvalyti poras.

2. Tonizavimas: subalansuoti, o ne sausinti

Po prausimosi atkurkite odos pH balansą. Venkite tonikų, kurių pagrindą sudaro alkoholis. Ieškokite priemonių, kurios sutraukia poras ir ramina odą, pavyzdžiui, su hamamelių ar arbatmedžio ekstraktu.

3. Drėkinimas: didžiausias mitas

Mitas, kad riebiai odai nereikia drėkinimo, yra vienas žalingiausių. Dažnai riebi oda būna dehidratuota (jai trūksta vandens), ir būtent dėl drėgmės trūkumo liaukos bando kompensuoti gamindamos dar daugiau riebalų.

• Ką daryti? Rinkitės lengvas, neriebias drėkinamąsias priemones – hidrogelius arba emulsijas, kurios neužkemša porų (ieškokite žymos „nekomedogeninis“).

4. Aktyviosios medžiagos: jūsų sąjungininkai

Norint efektyviai kontroliuoti odos riebumą ir porų kimšimąsi, dermatologai rekomenduoja į rutiną įtraukti priemones su šiomis veikliosiomis medžiagomis:

• Salicilo rūgštis (BHA): Ji tirpsta riebaluose, todėl geba prasiskverbti giliai į poras ir išvalyti susikaupusius riebalus bei negyvas ląsteles.
• Niacinamidas (Vitaminas B3): Tai universalus ingredientas, kuris, kaip įrodyta, reguliuoja riebalų gamybą, mažina porų matomumą ir ramina uždegimus.
• Retinoidai (Vitaminas A): Skatina ląstelių atsinaujinimą, valo poras ir ilgainiui normalizuoja riebalų liaukų veiklą.

5. Apsauga nuo saulės (būtina!)

Nors saulė laikinai gali pagerinti odos būklę, ilgainiui ji tik skatina riebalų gamybą ir storina odą, o tai lemia dar didesnį porų kimšimąsi.

• Ką daryti? Būtinai kasdien naudokite neriebų, matinį efektą suteikiantį apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis nei 30.

Kaip pataria Amerikos dermatologijos akademija (AAD), svarbiausia yra švelnus prausimasis, drėkinimas ir nuolatinė apsauga nuo saulės – tai padės išvengti tolesnių komplikacijų.