Moterų alkoholizmas: nematoma problema, kurią gaubia tyla ir gėda

Taurė vyno po sunkios darbo dienos, kad nuslūgtų įtampa. Butelis putojančio gėrimo su draugėmis savaitgalį, švenčiant gyvenimą. Iš pirmo žvilgsnio – tai įprasti socialiniai ritualai. Tačiau riba tarp saikingo vartojimo ir priklausomybės yra itin slidi, o moterims ją peržengti yra kur kas pavojingiau nei vyrams. Moterų alkoholizmas – tai liga, kurią vis dar gaubia gėdos ir pasmerkimo šydas, verčiantis moteris slėpti savo bėdą iki tol, kol pasekmės tampa griaunančios.

Kodėl alkoholis moterims pavojingesnis?

Fiziologiškai moters organizmas alkoholį apdoroja kitaip nei vyro. Net jei moteris ir vyras sveria vienodai ir išgeria tą patį kiekį, moterį alkoholis paveiks stipriau ir padarys daugiau žalos. Taip yra dėl kelių esminių skirtumų:

• Mažesnis vandens kiekis organizme. Moters kūne yra mažiau vandens, todėl išgėrus alkoholio, jo koncentracija kraujyje būna didesnė.
• Mažiau skaidančio fermento. Moters skrandyje yra mažiau fermento, vadinamo alkoholio dehidrogenaze, kuris pradeda skaidyti alkoholį. Dėl to į moters kraują patenka vidutiniškai 30% daugiau nesuskaidyto alkoholio.
• Hormonų įtaka. Moteriški lytiniai hormonai gali daryti įtaką alkoholio apykaitai, o tai didina su alkoholiu susijusių kepenų ir kitų organų ligų riziką.

Dėl šių priežasčių moterims greičiau išsivysto kepenų cirozė, padidėja kraujospūdis, atsiranda mažakraujystė, o priklausomybė išsivysto per trumpesnį laiką – pirmoji stadija gali pasireikšti jau po 3-4 metų reguliaraus vartojimo, kai vyrams šis laikotarpis trunka 7-10 metų.

Tylūs priklausomybės požymiai: kaip atpažinti problemą?

Viena klastingiausių moterų alkoholizmo formų – taip vadinama. „aukšto funkcionavimo“ priklausomybė. Moteris gali turėti puikų darbą, gražią šeimą, atrodyti nepriekaištingai, tačiau vakarais ar savaitgaliais viena ar su „patikimomis“ draugėmis piktnaudžiauti alkoholiu, kad susidorotų su stresu, nerimu ar vienatve.

Įspėjamieji ženklai, kurių negalima ignoruoti:

• Pradedate ieškoti progų ar kompanijų, kur bus geriama.
• Padidėja suvartojamo alkoholio kiekis, vis dažniau pasigeriate.
• Po išgertuvių atsiranda atminties „skylės“ – neprisimenate dalies vakaro įvykių.
• Artimieji pradeda reikšti susirūpinimą dėl jūsų gėrimo.
• Pradedate gerti vienumoje arba slėpti išgeriamo alkoholio kiekį.
• Alkoholis tampa būdu „atsipalaiduoti“, pabėgti nuo liūdesio ar apdovanoti save už pasiekimus.
• Prastėja darbo kokybė, vėluojate, tampate irzlesnė.
• Atsiranda nemiga, nerimas, panikos priepuoliai ar depresijos epizodai.

Kelias žemyn: kaip išsivysto priklausomybė?

Priklausomybė neatsiranda staiga. Tai palaipsnis procesas.

1. Psichologinė priklausomybė (Pirmoji stadija). Susiformuoja stiprus įprotis alkoholį sieti su atsipalaidavimu ir malonumu. Mintys apie išgėrimą tampa vis dažnesnės, ieškoma dingsties išgerti. Šioje stadijoje kelias atgal dar įmanomas, ypač su specialistų pagalba.
2. Fizinė priklausomybė (Antroji stadija). Atsiranda pagirios, kurios iš tiesų yra abstinencijos (alkoholio nutraukimo) sindromas: drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, nerimas. Norint palengvinti šią būklę, išgeriama dar alkoholio – taip patenkama į užburtą „užgėrimų“ ratą.

Kur ir kaip ieškoti pagalbos?

Pripažinti problemą ir kreiptis pagalbos yra ne silpnumo, o didžiulės drąsos ir stiprybės ženklas.

• Priklausomybės ligų centrai. Tai pirmoji vieta, kur specialistai (psichiatrai, psichologai) gali įvertinti būklę ir sudaryti individualų gydymo planą.
• Anoniminių alkoholikų (AA) draugija. Šios savipagalbos grupės siūlo saugią ir palaikančią aplinką dalintis patirtimi su panašaus likimo žmonėmis. Grupės moterims neretai padeda atsiverti ir jaustis suprastoms.
• Psichoterapija. Individualios ar grupinės konsultacijos padeda išsiaiškinti tikrąsias piktnaudžiavimo alkoholiu priežastis (nerimą, depresiją, vaikystės traumas) ir išmokti spręsti problemas be alkoholio.
• Pagalba artimiesiems. Alkoholizmas paveikia visą šeimą. Artimieji pagalbos ir palaikymo gali ieškoti „Al-Anon“ grupėse.

Nusprendus keisti gyvenimo būdą, itin svarbu vengti senų įpročių ir vietų: kavinių, barų, vakarėlių ar net šeimos švenčių, kuriose vartojamas alkoholis.

Atkrytis – ne pralaimėjimas, o proceso dalis

Sveikimo kelias retai būna tiesus. Atkrytis yra dažna priklausomybės ligos dalis, ir tai nereiškia, kad visos pastangos nuėjo veltui. Svarbiausia – atkryčio nelaikyti galutiniu pralaimėjimu. Dažniausiai jį išprovokuoja neigiamų jausmų slopinimas, vengimas kalbėti apie problemas, izoliacija ir grįžimas prie senų įpročių. Jei atkrytis įvyko, gyvybiškai svarbu nenuleisti rankų, nebijoti vėl kreiptis pagalbos ir tęsti sveikimo kelionę.

Priklausomybė nuo alkoholio yra lėtinė liga, o ne moralinis nuopuolis. Niekas neturi kentėti vienumoje. Pirmas žingsnis iš tamsos – tai drąsa pripažinti problemą sau ir leisti kitiems padėti. Šis žingsnis yra sunkiausias, bet būtent jis atveria kelią į blaivų ir visavertį gyvenimą.