Nuo „švento melo“ iki saviapgaulės: atviras pokalbis apie tai, kodėl mes meluojame

Ar kada teko atsakyti „viskas gerai“, kai viduje virė audra? O gal pakišote koją kamščiui, nors iš tiesų tiesiog pramiegojote? Nesijaudinkite, jūs ne viena. Melas, nuo smulkių nutylėjimų iki didelių išgalvotų istorijų, yra neatsiejama mūsų socialinio gyvenimo dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime keturias dažniausias melo priežastis ir atskleisime, kodėl net ir nekaltas melas ilgainiui gali atsisukti prieš mus pačius.

Gynybinis skydas: melas kaip pasiteisinimas

Tai – bene populiariausia ir labiausiai atpažįstama melo forma. „Negalėjau atvykti, nes sugedo automobilis“, „Nespėjau padaryti, nes tiekėjai vėlavo“, „Šiandien negaliu susitikti, vaikas sunegalavo“. Tokie pasiteisinimai – tai mūsų bandymas išvengti atsakomybės, nepatogumo ar kito žmogaus pykčio.

Nors vienkartinis toks melas gali atrodyti kaip protinga išeitis, problema atsiranda tuomet, kai tai tampa įpročiu. Kuo dažniau dangstomės išgalvotomis priežastimis, tuo labiau aplinkiniai praranda pasitikėjimą mumis. Galiausiai net ir sakydami tiesą rizikuojame būti palaikyti melagiais, apie kurių „nesėkmes“ jau sklando legendos.

Pagražinta realybė: melas siekiant įspūdžio

Visi norime patikti ir būti vertinami. Tačiau kartais šis noras peržengia ribas ir virsta bandymu sukurti pagražintą savo gyvenimo versiją. Taip gimsta pasakojimai apie atostogas penkių žvaigždučių viešbutyje, nors iš tiesų buvo apsistota kukliame namelyje. Arba istorijos apie neįtikėtinai sėkmingą karjerą, nutylint svarbius sunkumus.

Toks elgesys dažniausiai išduoda gilų nepasitikėjimą savimi ir menką savivertę. Ironiška, tačiau žmonės kur kas greičiau pajunta melą, kuriuo siekiama pasipuikuoti, nei bet kurį kitą. Pasaulis yra mažas, ir neretai tokios pagražintos istorijos subliūkšta pačiu netikėčiausiu metu, palikdamos tik gėdos jausmą.

Nenuoširdūs komplimentai: melas iš mandagumo (ar naudos?)

„Tau taip tinka ši suknelė!“ – sakote draugei, nors mintyse galvojate visai ką kitą. „Koks puikus jūsų projektas!“ – giriate kolegą, nors matote akivaizdžias spragas. Tai – pataikavimo melas, kuriuo siekiame įtikti, išvengti konfrontacijos ar gauti naudos.

Klasikinis pavyzdys – pardavėja, įtikinėjanti, kad akivaizdžiai netinkantis drabužis atrodo stulbinančiai. Net jei žodžiai skamba įtikinamai, kūno kalba ir balso tonas dažnai išduoda nenuoširdumą. Žmonės intuityviai jaučia netikrumą, todėl nenuoširdus komplimentas gali padaryti daugiau žalos nei atvira, bet taktiška tiesa.

Ramybės iliuzija: melas, kuriuo vengiame konflikto

Daugeliui moterų bet koks barnis ar aštresnis pokalbis atrodo kaip grėsmė santykių stabilumui. Dėl šventos ramybės jos imasi „gesinti gaisrus“ dar jiems neįsiliepsnojus – meluoja vyrui apie tikrąją pirkinio kainą, nutyli susitikimą su jam nepatinkančia drauge ar dangsto paauglio nusižengimus.

Toks elgesys gal ir padeda išvengti trumpalaikių konfliktų, tačiau tai tėra problemų šlavimas po kilimu. Konfliktai patys savaime nėra blogis – tai būdas išsiaiškinti poreikius ir spręsti problemas. Nuolat slopinamas nepasitenkinimas kaupiasi ir vieną dieną gali prasiveržti su kur kas skaudesnėmis pasekmėmis. O kaltė už ilgai slėptą tiesą dažniausiai krenta ant to, kuris visą laiką stengėsi „išsaugoti taiką“.

Apibendrinimas

Nors kartais atrodo, kad melas yra lengviausia išeitis, svarbu suprasti jo ilgalaikį poveikį. Jis griauna pasitikėjimą, kuria įtampą ir neleidžia spręsti tikrųjų problemų. Užuot kūrus iliuzijas, kur kas vertingiau yra mokytis atvirumo ir sąžiningumo – pirmiausia su savimi, o po to ir su kitais.

Norite pasigilinti?

Daugiau apie melo psichologiją ir jo poveikį galite paskaityti autoritetingame portale anglų kalba Psichology today.