Silpnas imunitetas? 4 emocijos, kurios jus sekina

Atėjus rudeniui, prasideda amžinasis kosulio, slogos ir čiaudulio sezonas. Tačiau ar pastebėjote, kad vieni žmonės, atrodo, turi geležinį imunitetą ir išlieka sveiki net per didžiausias epidemijas, o kiti nuolat skundžiasi prasta savijauta? Įdomiausia tai, kad dažnai serga būtent tie, kurie uoliausiai geria vitaminus ir labiausiai saugosi.

Pasirodo, mūsų atsparumą ligoms lemia ne tik maistas ar papildai. Mūsų mintys ir jausmai turi neįtikėtiną galią veikti kūną. Ryšį tarp psichikos ir imuninės sistemos tyrinėja net atskira mokslo šaka – psichoimunologija. Tad jei nuolat kimba ligos, galbūt verta pažvelgti ne tik į vaistinėlę, bet ir į savo vidų? Štai 4 emocijos, kurios gali būti tikroji jūsų prastos sveikatos priežastis.

Sveikame kūne – sveika siela (ir atvirkščiai)

Posakis „sveikame kūne – sveika siela“ yra teisingas, tačiau lygiai taip pat veikia ir atvirkštinis principas. Kai mūsų siela „serga“, kūnas tampa daug pažeidžiamesnis. Lėtinis stresas, kurį sukelia neigiamos emocijos, silpnina imuninės sistemos ląstelių aktyvumą ir gebėjimą kovoti su virusais bei bakterijomis. Kaip rašoma specializuotame portale „Simply Psychology“, ilgalaikis stresas yra vienas didžiausių imuniteto priešų.

4 jausmai, kurie griauna jūsų sveikatą

Panagrinėkime, kokie jausmai ir būsenos daro didžiausią žalą mūsų organizmo apsaugai.

1. Nuolatinė baimė ir nerimas

Ar kada susimąstėte, kodėl medikai, kasdien dirbantys su sergančiaisiais, patys užsikrečia retai? Viena iš priežasčių – jie nebijo ligų. Baimė yra naudinga, kai perspėja apie realų pavojų, tačiau nuolatinis nerimas ir baimė susirgti tampa lėtiniu streso šaltiniu. Organizmas nuolat gyvena „kovok arba bėk“ režimu, imuninė sistema išsenka, ir tuomet iš tiesų „prikimba“ liga, kurios taip bijojote. Tai tampa savotiška išsipildančia pranašyste.

Ką daryti? Supraskite, kad negalite visko gyvenime sukontroliuoti. Išmokite paleisti ir pasitikėti gyvenimo tėkme. Kartais truputis sveiko fatalizmo yra geriausias vaistas nuo nerimo.

2. Užsitęsęs liūdesys ir pesimizmas

Ilgalaikė prasta nuotaika, pesimistiškas požiūris į gyvenimą ar net depresija daro tiesioginę įtaką mūsų biochemijai. Mažėja „laimės“ ir „ryšio“ hormonų, tokių kaip oksitocinas ir serotoninas, o streso hormonų lygis kyla. Žmogus jaučiasi nelaimingas, apatiškas, o jo organizmas – pažeidžiamas.

Ką daryti? Kai apima liūdesys, sąmoningai nukreipkite mintis į tai, už ką galite būti dėkinga. Galbūt tai skanūs pietūs, o gal tiesiog faktas, kad gyvenate taikioje šalyje. Dėkingumo praktika yra moksliškai patvirtintas būdas pagerinti emocinę savijautą.

3. Griaunantis pyktis ir pavydas

Nuolatinis pyktis, pavydas kolegėms, neapykanta ar konkurencija – tai emociniai nuodai, kuriuos geriate pati, tikėdamasi, kad pakenks kitiems. Šie jausmai verčia organizmą nuolat būti įsitempusį, o tai, kaip jau žinome, kenkia imunitetui.

Ką daryti? Nukreipkite dėmesį nuo kitų gyvenimų į savąjį. Užuot narstę po kaulelį aplinkinių pasiekimus, pagalvokite, ką JŪS galite padaryti, kad jūsų gyvenimas taptų geresnis. Ar tie žmonės tikrai verti jūsų brangios energijos?

4. Lėtinis nuovargis ir „supermoters“ sindromas

Bėgame, lekiame, stengiamės visur suspėti, būti geriausia darbuotoja, tobula mama ir nepriekaištinga namų šeimininke. Rezultatas? Visiškas išsekimas. Lėtinis nuovargis yra ne tik emocinė, bet ir fizinė būsena. Kai organizmas pervargsta, jo atsparumas virusams drastiškai krenta.

Ką daryti? Išmokite nusistatyti prioritetus. Vienu metu būti tobula visose srityse neįmanoma. Jei dabar jūsų prioritetas – maži vaikai, atleiskite sau, kad karjera juda lėčiau. Jei šiuo metu šturmuojate karjeros aukštumas – nesigraužkite dėl netvarkos namuose. Rūpestis savo poilsiu yra ne tinginystė, o būtinybė.