Jei partneris pavydi, vadinasi myli? Toksiškas mitas ir tikroji kontrolės kaina

Straipsnio audio versija

Visuomenėje vis dar gajus romantiškas mitas: „Jei pavydi, vadinasi, myli“. Ši frazė dažnai kartojama kaip pasiteisinimas, kai santykiai tampa dusinantys, o rūpestis virsta kontrole. Tačiau šiuolaikinė psichologija brėžia griežtą ribą: brandi meilė remiasi pasitikėjimu ir laisve, o patologinis pavydas – baime, savininkiškumu ir nepasitikėjimu savimi.

Pasaulinio garso porų terapeutė ir bestselerių autorė Esther Perel teigia: „Pavydas meilėje yra tarsi druska maiste: žiupsnelis gali suteikti skonio, bet per didelis kiekis patiekalą padaro nevalgomą.“ Kai pavydas tampa dominuojančia emocija, jis nuodija ne tik „pavyduolio“ sielą, bet ir patį ryšį, kurį jis taip desperatiškai bando išsaugoti.

Šiame straipsnyje, remdamiesi ekspertų įžvalgomis, panagrinėsime dvi dažniausias pavydo formas – pavydą praeičiai ir ateičiai – bei pateiksime moksliškai pagrįstus būdus, kaip su tuo kovoti.

Prieraišumo teorija: kodėl mes pavydime?

Prieš neriant į konkrečias situacijas, svarbu suprasti šaknis. Kodėl vienas žmogus ramiai išleidžia partnerį į vakarėlį, o kitas reikalauja siųsti nuotraukas kas pusvalandį?

Atsakymas dažnai slypi prieraišumo teorijoje (angl. Attachment Theory). Kolumbijos universiteto psichiatras ir neuromokslininkas dr. Amir Levine, knygos „Attached“ bendraautoris, aiškina, kad žmonės su nerimastingiu prieraišumo tipu (anxious attachment style) yra labiausiai linkę į patologinį pavydą.

Toks žmogus giliai viduje netiki, kad yra vertas meilės. Jis nuolat skenuoja aplinką ieškodamas grėsmės signalų (pasikeitęs partnerio balso tonas, vėluojanti žinutė) ir interpretuoja juos kaip katastrofą. Pavydas tampa (klaidingu) būdu sumažinti nerimą bandant kontroliuoti partnerį.

Retroaktyvus pavydas: kova su vaiduokliais

Viena iš labiausiai sekinančių pavydo formų yra nukreipta ne į dabartį, o į praeitį. Tai vadinama retroaktyviu pavydu.

Situacija: Pamilote vyrą, viskas atrodo tobula, tačiau jis negali susitaikyti su tuo, kad turėjote gyvenimą iki jo. Jis nuolat kamantinėja apie jūsų buvusius partnerius: „Ar jis buvo geresnis lovoje?“, „Ar jį mylėjai labiau?“. Jūs pradedate jaustis kalta be kaltės, vengiate pasakoti apie savo praeitį, imate trinti senas nuotraukas, tačiau klausimai nesiliauja.

Psichologinė dinamika: Niujorko kognityvinės terapijos instituto direktorius dr. Robert Leahy, knygos „The Jealousy Cure“ autorius, teigia, kad toks elgesys kyla iš perfekcionizmo ir nesaugumo mišinio. Pavydus partneris lygina save su idealizuotais jūsų praeities vaizdiniais.

• Konkurencija: Jis bijo būti prastesnis už „buvusiuosius“.
• Unikalumo praradimas: Jam skaudu suvokti, kad intymios akimirkos, kurias patiriate dabar, nėra „pirmosios“ jūsų gyvenime.

Toks elgesys veda į aklavietę. Kuo daugiau partnerė teinasi ar bando „ištrinti“ savo praeitį, tuo labiau pavyduolis jaučia, kad ten slypi kažkas svarbaus. Santuoka ar ryšys tampa tardymo izoliatoriumi, kur dabartis aukojama dėl praeities vaiduoklių.

Strategijos moteriai (jei partneris pavydi praeities):

1. Nustokite teisintis. Tai kritinis momentas. Jūsų praeitis yra jūsų istorijos dalis, kuri suformavo jus tokią, kokią partneris pamilo.
2. Brėžkite ribas. Ramiai, bet tvirtai pasakykite: „Aš suprantu, kad tau neramu, bet mano praeitis neturi įtakos mano jausmams tau dabar. Aš nepasakosiu detalių, nes tai nepadeda mūsų santykiams.“
3. Didinkite jo vertės jausmą, bet ne pataikaukite. Pabrėžkite, kodėl esate su juo dabar. Tačiau nelyginkite jo su buvusiaisiais (net ir jo naudai), nes tai tik patvirtina, kad lyginimas apskritai vyksta jūsų galvoje.

Pavydas dabarčiai ir ateičiai: kontrolė po meilės kauke

Kita pavydo forma – tai nuolatinė baimė, kad partneris bus neištikimas arba paliks.

Situacija: Jūsų vyras išvaizdus, sėkmingas, ir jūs žinote, kad jis patinka kitoms moterims. Nors jis nerodo jokių neištikimybės ženklų, jūs gyvenate nuolatinėje įtampoje. Tikrinate jo telefoną, reikalaujate ataskaitų, kur jis yra, o jam vėluojant grįžti, vaizduotė piešia išdavystės scenas.

Psichologinė dinamika: Čia veikia savęs išsipildanti pranašystė. Nuolatinis įtarinėjimas, kontrolė ir scenos galiausiai sukuria tokią toksišką atmosferą, kad partneris iš tiesų gali pradėti tolti – ne dėl kitos moters, o dėl ramybės poreikio. Pasak dr. John Gottman, kuris daugiau nei 40 metų tyrinėja porų santykius, pasitikėjimas yra santykių pamatas. Kai vienas partneris tampa „detektyvu“, kitas automatiškai tampa „įtariamuoju“. Tai sunaikina intymumą.

Patarimai moteriai (jei pati jaučiate liguistą pavydą):

1. Atpažinkite savo trigerius. Ar pavydas kyla, kai jis kalba su kolege? Ar kai vėluoja? Užsirašykite tai. Dažnai tai susiję su jūsų, o ne jo elgesiu.
2. Nustokite lyginti. Socialiniai tinklai čia yra didžiausias priešas. Prisiminkite: žmonės viešina tik fasadą. Jūs lyginate savo vidinį nesaugumą su kitų žmonių išoriniu „tobulumu“.
3. Susigrąžinkite autonomiją. Paradoksalu, bet geriausias vaistas nuo baimės prarasti partnerį yra suvokimas, kad galite būti laiminga ir be jo. Investuokite į savo hobius, draugus, karjerą. Kai moteris jaučiasi pilnavertė asmenybė, ji mažiau bijo vienatvės, todėl tampa mažiau savininkiška.

Kada pavydas tampa smurtu?

Labai svarbu atskirti „normalų” nerimą nuo emocinio smurto. Jei partneris:

• Draudžia jums matytis su draugais ar šeima;
• Kontroliuoja jūsų finansus ar aprangą;
• Naudoja GPS sekimą be jūsų sutikimo;
• Grasina sau ar jums, jei jį paliksite;

Tai nėra meilė ir tai nėra „tiesiog pavydas“. Tai yra kontrolė ir prievarta. Tokiu atveju psichologiniai patarimai „kaip jį nuraminti“ nepadės – būtina kreiptis į specialistus dėl savo saugumo.

Praktinis gidas: kaip kovoti su pavydu poroje?

Nesvarbu, ar pavydite jūs, ar pavydima jums, šis „virusas” negydomas praeina retai. Štai kognityvinės elgesio terapijos (KET) principais paremti žingsniai.

Jei partneris pavydi jums:

1. Neatsakinėkite į tardytojo klausimus. Pavyduolis niekada nėra sotus informacijos. Kiekvienas atsakymas gimdo du naujus klausimus. Užuot teisinusis („Aš nežiūrėjau į tą vyrą“), naudokite jausmų kalbą: „Man skaudu, kai tu manimi nepasitiki. Aš noriu būti su tavimi, bet šie tardymai mane atstumia.“
2. Nesijuokite iš jo baimių. Nors jo elgesys atrodo iracionalus, jo jaučiamas skausmas ir baimė yra tikri. Empatija („Matau, kad tau neramu“) veikia geriau nei pašaipa („Tu vėl išsigalvoji nesąmones“).
3. Neatleiskite to, ko nereikia atleisti. Jei pavydo scenos virsta įžeidinėjimais, griežtai stabdykite pokalbį. „Mes pasikalbėsime, kai tu nusiraminsi ir galėsi kalbėti pagarbiai.“

Jei pavydite jūs:

1. „Minčių teismas“. Kai kyla mintis „Jis tikrai dabar su kita“, pakvieskite šią mintį į teismą. Kokie yra realūs įrodymai? Ar yra alternatyvių paaiškinimų (jis vairuoja, išsikrovė telefonas)? Dr. R. Leahy siūlo atskirti faktus nuo interpretacijų.
2. Atidėkite nerimą. Kai kyla impulsas patikrinti jo telefoną ar paskambinti, pasakykite sau: „Aš tai padarysiu po 20 minučių“. Dažnai impulsas praeina arba susilpnėja.
3. Stiprinkite savivertę. Pavyduoliai dažnai kenčia nuo nepilnavertiškumo komplekso. Jūsų vertė nepriklauso nuo to, ar kažkas jus myli. Ji priklauso nuo to, kokia asmenybė esate.

Apibendrinimas: Meilė reikalauja drąsos

Ar pavydas gali būti meilės ženklas? Tik labai mažomis dozėmis, kaip signalas, kad žmogus mums brangus. Tačiau nuolatinis, kontroliuojantis pavydas yra priešingybė meilei. Meilė sako: „Aš noriu, kad tu būtum laisvas ir rinktumeisi mane“. Pavydas sako: „Aš tave uždarysiu, kad neturėtum kito pasirinkimo“.

Atsakykite sau į tris esminius klausimus:

1. Ar mes vis dar žiūrime viena kryptimi?
2. Ar aš jaučiuosi saugi(-us) būdama savimi?
3. Ar mes gebame patenkinti vienas kito emocinius poreikius be manipuliacijų?

Jei atsakymai neigiami, galbūt atėjo laikas ne kovoti su pavydu, o peržiūrėti pačių santykių pagrindą. Pripažinti problemą – tai pirmas žingsnis į laisvę.