Cukrinis diabetas: simptomai ir svarbiausi patarimai

Grėsminga statistika rodo, kad cukrinis diabetas taip sparčiai plinta, jog jau vadinamas civilizacijos liga. Per pastaruosius dešimtmečius sergančiųjų skaičius pasaulyje išaugo daugiau nei dvigubai. Manoma, kad Lietuvoje cukriniu diabetu (daugiausia – II tipo) serga kas penkiasdešimtas žmogus. Blogiausia tai, kad, kaip teigia specialistai, apie pusė sergančiųjų net nežino apie savo ligą.

Kodėl kraujas „apsąla“?

Cukrinis diabetas yra lėtinė medžiagų apykaitos liga. Organizmas nesugeba tinkamai panaudoti angliavandenių, kuriuos gauna su maistu.

• Sveikas organizmas: Angliavandeniai paverčiami gliukoze (cukrumi), kuri patenka į kraują. Kasa pagamina hormoną insuliną, kuris veikia kaip raktas, „atrakinantis“ ląsteles ir leidžiantis gliukozei į jas patekti bei virsti energija.
• Sergant diabetu: Insulino trūksta (I tipas) arba organizmo ląstelės į jį nebereaguoja – tampa atsparios (II tipas). Dėl to ląstelės „badauja“, o kraujyje kaupiasi gliukozės perteklius (hiperglikemija). Jei tokia situacija išlieka ilgai, pažeidžiamos kraujagyslės, o tai sukelia rimtas komplikacijas širdžiai, smegenims, akims ir inkstams.

II tipo diabetas: „tylioji“ liga

II tipo diabetas sudaro net 90–95 proc. visų diabeto atvejų ir dažniausiai išsivysto nepastebimai. Insulino kraujyje gali būti pakankamai, bet jis nebeatlieka savo funkcijų. Anksčiau vadinta suaugusiųjų liga, dabar ji vis dažniau diagnozuojama ir jauniems žmonėms. Žmogus gali ilgai neįtarti sergąs, nes nejaučia ryškių simptomų, kol liga nediagnozuojama atsitiktinai.

Rizikos veiksniai: ar esate grupėje?

Jūs turite didesnę riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, jei:

• Turite antsvorio ar esate nutukę. Tai pagrindinis rizikos veiksnys. Nutukusieji serga 2–3 kartus dažniau.
• Serga artimiausi šeimos nariai (liga gali būti paveldima).
• Nėštumo metu buvo padidėjęs cukraus kiekis kraujyje arba pagimdėte didesnį nei 4 kg svorio kūdikį.
• Esate vyresnė nei 45 metų.
• Mėgstate nejudrų gyvenimo būdą.
• Sergate širdies ir kraujagyslių ligomis (pvz., turite aukštą kraujospūdį).

Nerimą keliantys požymiai, kurių negalima ignoruoti

• Padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis (ypač naktį).
• Staigus svorio sumažėjimas (nors apetitas gali būti padidėjęs).
• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas.
• Pykinimas.
• Odos niežėjimas, ypač lytinių organų srityje.
• Dažnos bakterijų ar grybelių sukeltos infekcijos (pvz., pienligė).

Pastebėjus nors vieną iš šių požymių, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir išsitirti gliukozės kiekį kraujyje.

Gydymo pagrindas: dieta ir mankšta

Deja, abiejų tipų cukrinis diabetas – liga visam gyvenimui. Tačiau tinkama priežiūra leidžia ligoniui gyventi normalų ir visavertį gyvenimą.

Mitybos rekomendacijos – gydymo pagrindas

Tinkamai sudarytas valgiaraštis – būtina sąlyga bet kuriuo būdu gydant cukraligę. Kaip pabrėžiama ir Lietuvos sveikatos specialistų mitybos rekomendacijose, jei nustatyta labai ankstyva ligos stadija, kurį laiką dieta gali būti netgi vienintelė gydymo forma.

• Valgykite reguliariai: Geriausia valgyti 5–6 kartus per dieną, mažomis porcijomis, visada tuo pačiu metu.
• Rinkitės tinkamus produktus: Maiste turi būti pakankamai vertingų baltymų (liesa mėsa, žuvis, varškė) ir sudėtinių angliavandenių (viso grūdo kruopų, rupios duonos).
• Vaisiai ir daržovės: Jie būtini, tačiau sergantieji turėtų rinktis tuos, kurie turi mažesnį glikemijos indeksą.
• Gaminimo būdas: Venkite kepto maisto. Geriausia virti vandenyje, garuose, kepti folijoje ar troškinti.
• Venkite: Saldumynų, cukraus, baltų miltų gaminių, gyvulinių riebalų ir druskos pertekliaus.

Mankšta – ne mažiau svarbi

Sergantiesiems cukriniu diabetu mankšta yra tokia pat svarbi kaip ir dieta. Tinkamai parinkti pratimai didina organizmo jautrumą insulinui (tada reikia mažiau vaistų), mažina cukraus kiekį kraujyje ir padeda kontroliuoti svorį.

• Saugumas pirmiausia: Prieš pradedant sportuoti, būtina pasitarti su gydytoju, kad išvengtumėte hipoglikemijos (staigaus cukraus kiekio sumažėjimo).
• Avalynė: Avėkite patogią, nespaudžiančią avalynę. Pėdos – ypač jautri sergančiųjų diabetu vieta.
• Reguliarumas: Mankštintis reikėtų ne trumpiau kaip pusvalandį, geriausia – kasdien. Tinka greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.