Vienatvės krizė: tikri ryšiai soc. tinklų amžiuje
Paradoksas, su kuriuo susiduriame visi: kodėl kuo daugiau esame „prisijungę“, tuo vienišesni jaučiamės? Aiškinamės priežastis ir siūlome sprendimus.
- Socialiniai tinklai kuria tobulo gyvenimo iliuziją, kuri skatina socialinį lyginimąsi ir vienatvę.
- „Patinka“ paspaudimai ir komentarai negali pakeisti tikro, gyvo bendravimo.
- Norint įveikti vienatvę, būtina riboti laiką socialiniuose tinkluose ir inicijuoti gyvus susitikimus.
- Tikri ryšiai kuriami per atvirumą ir autentiškumą, o ne per idealizuotą įvaizdį.
Šimtai, o gal net tūkstančiai draugų socialiniuose tinkluose. Nuolat mirgantis srautas su kvietimais į renginius, linksmų vakarėlių nuotraukomis ir tobulų atostogų vaizdais. Atrodo, kad esame labiau „prisijungę“ nei bet kada anksčiau. Tačiau kodėl tuomet, vakare atsigulus į lovą, daugelis iš mūsų jaučiamės kaip niekad vieniši?
Tai – šiuolaikinio pasaulio paradoksas, vadinamas vienatvės krize. Pasirodo, virtualus ryšys negali pakeisti tikro emocinio artumo, o kartais netgi atvirkščiai – jį griauna. Aiškinamės, kaip socialiniai tinklai veikia mūsų santykius ir kaip sukurti tikrą ryšį skaitmeniniame amžiuje.
Kodėl jaučiamės vieniši, turėdami šimtus draugų?
Psichologai išskiria kelis socialinių tinklų poveikio mechanizmus, kurie, užuot mus suartinę, skatina atitolimą ir vienišumo jausmą.
- Tobulo gyvenimo iliuzija. Socialiniuose tinkluose mes matome ne realybę, o kruopščiai atrinktą ir nufiltruotą jos versiją. Žmonės dalijasi tik savo sėkmės akimirkomis, tobulomis nuotraukomis ir laimingais įvykiais. Nuolat stebėdami šį „idealų“ gyvenimą, mes pradedame lyginti jį su savo, dažnai pilka ir netobula, kasdienybe. Tai sukelia nepasitenkinimo, pavydo ir jausmo, kad „visi kiti gyvena geriau“, jausmus, kurie veda į atsiribojimą.
- Bendravimo nuvertėjimas. „Patinka“ paspaudimas, komentaras su „emoji“ ar greita reakcija į „story“ sukuria bendravimo iliuziją. Mes manome, kad palaikome ryšį, tačiau iš tiesų tai yra paviršutiniškos, jokio emocinio gilumo neturinčios sąveikos. Jos pakeičia tikrą, nuoširdų pokalbį, kurio metu matome žmogaus akis, girdime jo balso intonacijas ir jaučiame jo emocijas.
- „Nuskausminamasis“ poveikis. Kai jaučiamės liūdni, vieniši ar susiduriame su problemomis, pats lengviausias kelias – paimti telefoną ir pasinerti į begalinį turinio srautą. Tai veikia kaip anestetikas – laikinai užblokuoja nemalonius jausmus ir leidžia pabėgti nuo realybės. Tačiau problema niekur nedingsta, o poreikis tikram ryšiui ir paguodai lieka nepatenkintas.
Kaip virtualų ryšį paversti tikru?
Socialiniai tinklai nėra absoliutus blogis. Jie gali būti puikus įrankis palaikyti ryšį su toli gyvenančiais draugais ar rasti bendraminčių. Svarbiausia – naudotis jais sąmoningai.
- Laikykitės skaitmeninės higienos. Ribokite laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Išjunkite nereikalingus pranešimus. Reguliariai peržiūrėkite, kieno turinį sekate – jei kažkieno įrašai nuolat kelia jums neigiamas emocijas, drąsiai paspauskite „nebesekti“.
- Pirmenybę teikite gyvam pokalbiui. Vietoj to, kad parašytumėte dešimt žinučių, paskambinkite. Vietoj to, kad paspaustumėte „patinka“ po draugo nuotrauka, parašykite jam ir pasiūlykite susitikti išgerti kavos. Sąmoningai perkelkite virtualų bendravimą į realų pasaulį.
- Atsisakykite lyginimo. Nuolat sau priminkite, kad socialiniuose tinkluose matote tik kruopščiai nupoliruotą gyvenimo fasadą. Kiekvienas žmogus turi savo problemų ir iššūkių, net jei jų nerodo. Jūsų kelias yra unikalus ir jo nereikia lyginti su niekieno kito.
- Ieškokite bendruomenių ne internete. Prisijunkite prie sporto klubo, knygų mylėtojų būrelio, savanoriškos organizacijos ar tiesiog pradėkite lankyti kursus, kurie jus domina. Gyvas bendravimas su bendrų interesų turinčiais žmonėmis yra pats geriausias vaistas nuo vienatvės.
Tikri, gilūs ryšiai yra kuriami ne per ekranus, o per atvirumą, pažeidžiamumą ir kartu praleistą laiką. Naudokite socialinius tinklus kaip įrankį, o ne kaip pakaitalą tikram gyvenimui.
