Šunų sveikata: ar mišrūnai tikrai atsparesni už grynaveislius?
Daugelis mano, kad grynaveisliai šunys yra mažiau sveiki nei mišrūnai. Tačiau neseniai atliktas tyrimas atskleidė kai ką netikėto.
- Neseniai atliktas tyrimas palygino grynaveislių ir tam tikrų „dizainerių“ veislių šunų sveikatą.
- Nustatyta, kad bendra sveikatos būklė tarp tirtų grynaveislių ir mišrūnų skiriasi nedaug.
- Mitas, kad mišrūnai yra ženkliai sveikesni, buvo iš dalies paneigtas – sveikatos problemos pasiskirsto panašiai.
- Renkantis šuniuką, svarbiau atsižvelgti į tėvų sveikatą, veisimo sąlygas ir temperamentą, o ne tik į veislės tipą.
Tikriausiai kiekvienas šuns šeimininkas galėtų valandų valandas pasakoti, koks nuostabus jo augintinis, o ypač – jei jis priklauso mylimai veislei! Tačiau ši meilė konkrečioms veislėms neretai buvo lydima ir vieno tvirto įsitikinimo: esą grynaveisliai keturkojai yra gerokai lepesni ir dažniau serga nei jų mišrūnai giminaičiai. Kad išsklaidytų šias abejones, Karališkojo veterinarijos koledžo mokslininkai ėmėsi palyginti abiejų tipų šunų sveikatą. Neseniai žurnale „PLOS One“ dienos šviesą išvydęs tyrimas atskleidė, jog grynaveislių ir mišrūnų šunų sveikata yra kur kas panašesnė, nei daugelis linkę manyti. Tad kas gi paaiškėjo ir ką tai reiškia tiems, kurie dar tik svajoja apie naują keturkojį šeimos narį?
Tyrimas iš arčiau: kaip lyginta šunų sveikata?
Mokslininkų komanda į pagalbą pasitelkė net 9400 šunų šeimininkų, auginančių tiek mišrūnus, tiek grynaveislius šunis, ir paprašė jų užpildyti specialias apklausas. Nors pasaulyje pripažįstama šimtai šunų veislių, šiame tyrime dėmesys buvo sutelktas tik į keletą populiariausių. Kinologų teigimu, mišrūnu (arba, kaip madinga sakyti, „dizainerio veislės“ šunimi) laikomas tas, kurio tėvai yra skirtingų, aiškiai apibrėžtų veislių atstovai. Tokie šunys dažnai gauna ir skambias pravardes, sujungiančias tėvų veislių pavadinimus (pavyzdžiui, iš labradoro ir pudelio gimsta labradūdelis). Tuo tarpu grynaveisliai šuniukai – tai tie, kurių ir tėvai, ir seneliai priklauso tai pačiai veislei, o jų kilmės liniją galima atsekti ne vieną kartą atgal. Tai gali būti ir auksaspalviai retriveriai, ir didingi labradorai, ir mažyliai čihuahua. Šiame tyrime iš mišrūnų buvo pasirinkti tik kavapu (arba kavudliai – kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielio ir pudelio palikuonys), kokapu (arba spudliai – kokerspanielio ir pudelio derinukas) bei labradūdeliai. O iš grynaveislių šunų duomenys buvo renkami tik apie pudelius, labradoro retriverius, kokerspanielius ir kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielius. Svarbi detalė – visi tyrime dalyvavę šunys buvo jaunesni nei penkerių metų.
Netikėti rezultatai: ar mitas apie sveikesnius mišrūnus žlugo?
Pagrindinis mokslininkų tikslas buvo patikrinti plačiai įsišaknijusį įsitikinimą, kad „dizainerių“ mišrūnai rečiau kenčia nuo tų sveikatos bėdų, kurios tarsi prakeiksmas persekioja grynaveislius šunis. Jie itin atidžiai nagrinėjo net 57 skirtingų sutrikimų pasireiškimo tikimybę – nuo viduriavimo, ausų bei akių infekcijų iki priekinių kryžminių raiščių traumų. Ir ką gi jie atrado? Pasirodo, trijų minėtų „dizainerių“ veislių ir jų grynaveislių „kolegų“ sveikatos būklė sutapo net 87 procentais atvejų! Tai iš dalies paneigė mitą apie išskirtinai sveikus mišrūnus. Nors tyrėjai pastebėjo, kad mišrūnams šiek tiek dažniau pasitaikė vieni negalavimai, nuo kitų jie kentėjo rečiau. Kitaip tariant, sveikatos problemos tarsi išsilygino, o tai – puiki žinia tiek esamiems, tiek būsimiems šeimininkams, svajojantiems apie konkrečios veislės šunį! Atrodo, kad tiek grynaveisliai, ar mišrūnai šunys turi panašią bendrą sveikatos perspektyvą.
Ką tai reiškia būsimiems ir esamiems šunų šeimininkams?
Išanalizavę surinktus duomenis, tyrėjai priėjo prie išvados, kad ilgai gyvavęs įsitikinimas, esą viena šunų kategorija yra akivaizdžiai sveikesnė už kitą, tikrai nėra pagrįstas. Savo tyrime jie pažymi, jog „nustatyti tik riboti bendros sveikatos būklės skirtumai tarp trijų tirtų dizainerių mišrūnų veislių ir jų grynaveislių protėvių, o tai meta iššūkį plačiai paplitusiems įsitikinimams apie tariamą hibridinės jėgos teigiamą poveikį sveikatai šioje sparčiai populiarėjančioje dizainerių mišrūnų grupėje.“ Būtent todėl tiems, kas svarsto apie naują šuniuką šeimoje, kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į kitus veiksnius. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad būsimieji šeimininkai turėtų itin kruopščiai vertinti šuniuko temperamentą, veisimo sąlygas ir jo tėvų sveikatą. Taip pat visuomet protinga atlikti išsamų „namų darbą“ apie patinkančią veislę, jei neplanuojate priglausti keturkojo iš gyvūnų prieglaudos. Kadangi šis konkretus tyrimas apėmė tik šešias veisles, gali būti, kad tam tikri kiti mišrūnai vis dėlto pasižymės geresne sveikata nei jų grynaveisliai protėviai (pavyzdžiui, neretai teigiama, kad mopsų mišrūnai turi mažiau kvėpavimo takų problemų nei grynaveisliai trumpanosiai mopsai).
Pabaigai: svarbiausia – atsakingas pasirinkimas
Šis tyrimas apie tai, ar sveikesni grynaveisliai, ar mišrūnai šunys, skatina mus į šį klausimą pažvelgti plačiau ir primena, kad renkantis keturkojį draugą svarbiausia yra ne jo kilmės dokumentų spindesys ar madingas veislės pavadinimas, o atsakingas šeimininko požiūris. Domėkitės šuniuko tėvų sveikatos istorija, veislyno (jei renkatės iš ten) reputacija, būsimo augintinio charakterio ypatumais ir tuo, ar galėsite jam užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Galų gale, mylintis ir rūpestingas žmogus šalia yra didžiausia dovana bet kokiam šuniui, nesvarbu, ar jis kilmingas grynaveislis, ar pats mieliausias pasaulyje mišrūnas.
