Stiprūs žodžiai, stipri tu: kaip kalbėti užtikrintai
Atraskite, kodėl ilgi ir painūs pasakojimai iš tiesų slepia baimę, o gebėjimas kalbėti trumpai ir aiškiai yra didžiausias Jūsų vidinės jėgos įrodymas.
- Ilgos ir painios kalbos dažnai kyla ne iš žinių gausos, o iš baimės būti nesuprastai ar pasirodyti nekompetentingai.
- Paprasti, konkretūs ir veiksmažodžiais paremti sakiniai skamba kur kas įtikinamiau nei sudėtingos, abstrakčios frazės.
- Atsisakius abejonę išduodančių žodžių („galbūt“, „turbūt“, „atrodo“), Jūsų kalba natūraliai tampa tvirtesnė.
- Gebėjimas aiškiai suformuluoti vieną pagrindinę mintį yra didžiausias pasitikėjimo savimi ir savo idėja įrodymas.
Ar kada nors po pokalbio ar svarbaus laiško rašymo jautėtės taip, lyg prikalbėjote per daug, bet pasakėte per mažai? Pradėjote mintį, tuomet pasitaisėte, pridėjote dar kelis „galbūt“, „turbūt“ ir galiausiai pasimetėte savo pačios žodžių labirinte. Tai – ne tik komunikacijos, bet ir pasitikėjimo savimi problema. Knygos „Smart Brevity: The Power of Saying More with Less“ autoriai siūlo genialiai paprastą, bet gilią mintį: „Glaustumas – tai pasitikėjimas. Ilgis – tai baimė.“
Pagalvokite apie tai. Kai jaučiamės neužtikrintos, pradedame kalbėti daug ir painiai. Mes bijome būti nesuprastos, bijome pasirodyti nekompetentingos, todėl bandome savo mintį „apauginti“ papildomais žodžiais, tikėdamosi, kad kiekybė kompensuos kokybę. Tačiau efektas būna priešingas – mes paskandiname savo idėją ir pačios save.
Tikrasis pasitikėjimas savimi slypi ne gebėjime kalbėti daug, o drąsoje pasakyti tiek, kiek reikia. Išmokti kalbėti užtikrintai – tai išmokti vertinti savo mintis ir gerbti savo žodį. Štai keli žingsniai, kaip tai padaryti.
Kodėl ilgi pasakojimai slepia baimę?
Dažnai ilgomis kalbomis bandome paslėpti savo neužtikrintumą. Galbūt giliai viduje manome, kad mūsų idėja per paprasta, todėl ją reikia „papuošti“. O gal patys nesame iki galo tikri, ką norime pasakyti, todėl kalbame aplinkui, tikėdamiesi, kad pašnekovas pats atspės esmę. Ilgi, painūs sakiniai tampa mūsų skydu nuo galimos kritikos. Tačiau kai išdrįstame kalbėti trumpai ir aiškiai, mes tarsi sakome: „Aš žinau, ką kalbu. Mano mintis yra vertinga tokia, kokia yra.“
Stiprūs žodžiai – Jūsų vidinės jėgos atspindys
Jūsų žodynas yra Jūsų minčių veidrodis. Jei norite kalbėti užtikrintai, pradėkite nuo žodžių revizijos. Atsisakykite tų, kurie silpnina Jūsų poziciją, ir rinkitės tuos, kurie ją sustiprina.
Atsisakykite „žodžių-užpildų“
Tai žodžiai, kurie išduoda abejonę ir tarsi iš anksto atsiprašo už Jūsų nuomonę. Dažniausiai vartojami: „galbūt“, „turbūt“, „tikriausiai“, „man atrodo“, „aš tik norėjau pasakyti, kad…“. Išbraukite juos iš savo kalbos.
- Vietoj: „Man atrodo, galbūt mums reikėtų pabandyti kitą strategiją.“
- Sakykite: „Mums reikia išbandyti kitą strategiją.“ arba „Aš siūlau išbandyti kitą strategiją.“
Jaučiate skirtumą? Antrasis variantas skamba kur kas tvirčiau.
Rinkitės veiksmą, o ne stebėjimą
Stenkitės naudoti aktyvius, stiprius veiksmažodžius. Jie suteikia Jūsų kalbai energijos ir dinamikos.
- Vietoj: „Sprendimas buvo priimtas mūsų komandos.“ (Pasyvi forma)
- Sakykite: „Mūsų komanda priėmė sprendimą.“ (Aktyvi forma)
Kai kalbate aktyviai, Jūs pozicionuojate save kaip veikėją, o ne pasyvią stebėtoją.
Praktinis pratimas pasitikėjimui ugdyti
Norite greito būdo patikrinti savo minties aiškumą ir sustiprinti pasitikėjimą? Prieš rašydama svarbų laišką ar eidama į pokalbį, atlikite šį pratimą:
- Atsistokite prieš veidrodį arba tiesiog tyliame kambaryje.
- Pabandykite garsiai, vienu sakiniu, pasakyti pačią svarbiausią mintį, kurią norite perduoti. Be jokių įžangų ar paaiškinimų.
- Jei pavyko – puiku. Tai yra Jūsų žinutės branduolys. Jei sakinys per ilgas, painus – trumpinkite ir grynininkite tol, kol jis taps aštrus kaip strėlė.
Šis pratimas padeda ne tik suformuluoti mintį, bet ir įgarsinti ją, pajusti jos svorį ir jėgą. Kai Jūs pati patikite tuo, ką sakote, patikės ir kiti. Atminkite, kalbėti užtikrintai – tai ne arogancija. Tai pagarba sau ir savo idėjoms.