Saugus vaikas: kaip elgtis ekstremalioje situacijoje?

Kiekvienas tėtis ir mama labiausiai pasaulyje nori apsaugoti savo vaiką nuo visų įmanomų pavojų. Mes stengiamės visada būti šalia, laikyti už rankos, perspėti ir pamokyti. Tačiau realybė tokia, kad negalime visą parą būti vaiko angelais sargais ir kontroliuoti visų situacijų. Todėl labai svarbu, kad vaikai patys įgytų elementarių žinių ir įgūdžių, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, kad netikėtai iškilus pavojui jie nepasimestų, nepanikuotų ir žinotų, kokių veiksmų imtis.

Mūsų tikslas – ne išgąsdinti vaiką galimomis grėsmėmis, o suteikti jam aiškias, suprantamas instrukcijas ir pasitikėjimo savo jėgomis, kad jis jaustųsi saugesnis ir labiau pasirengęs netikėtumams.

Kodėl svarbu mokyti saugaus elgesio?

Žinojimas, kaip teisingai reaguoti pasiklydus minioje, kilus gaisrui namuose ar susidūrus su įtartinai besielgiančiu nepažįstamuoju, gali ne tik padėti vaikui išvengti pavojaus, bet ir:

• Sumažinti paniką ir baimę netikėtoje situacijoje.
• Padėti greičiau ir efektyviau sulaukti pagalbos.
• Suteikti vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo jausmo.
• Ugdyti atsakomybės jausmą už savo saugumą.

Bendrieji principai mokant saugumo

Kad mokymas būtų efektyvus ir nesukeltų vaikui bereikalingo nerimo, svarbu laikytis kelių pagrindinių principų:

• Pritaikykite informaciją pagal amžių: Tai, ką aiškinsite trimetei, skirsis nuo pokalbio su dešimtmete. Mažesniems vaikams naudokite paprastesnius žodžius, aiškias taisykles, žaidybinius elementus. Su vyresniais galima diskutuoti detaliau, analizuoti galimas situacijas.
• Kalbėkite ramiai ir dalykiškai: Patys tėvai, kalbėdami apie galimus pavojus, turi išlikti ramūs, neperduoti savo baimių ir nerimo vaikui. Kalbėkite faktais, aiškiai, be gąsdinimų.
• Kartokite ir praktikuokitės: Vaikams (ir ne tik jiems) informacija geriau įsisavinama kartojant. Neužtenka pasakyti vieną kartą. Reguliariai priminkite svarbiausias saugumo taisykles, kartu pažaiskite „kas būtų, jeigu būtų“ situacijas, praktiškai išbandykite (pvz., kaip skambinti 112).

Svarbiausios situacijos ir konkretūs veiksmai

Štai kelios dažniau pasitaikančios situacijos, kurioms verta paruošti vaiką:

1. Jei pasiklydo (pvz., prekybos centre, parke, renginyje):

• Likti vietoje! Tai pati svarbiausia taisyklė. Paaiškinkite vaikui, kad jei jis suprato, jog pasimetė nuo tėvų, jis turi likti ten, kur stovi (ar netoliese esančioje saugioje, gerai matomoje vietoje), o ne bėgti blaškytis ir ieškoti – taip tėvams bus lengviau jį surasti.
• Ieškoti saugaus suaugusiojo pagalbos: Išmokykite vaiką atpažinti žmones, į kuriuos galima drąsiai kreiptis pagalbos: policijos pareigūną uniforma, parduotuvės darbuotoją su uniforma ar vardo kortele, apsaugos darbuotoją, kasininką, mamą su kitais vaikais. Reikia prieiti ir aiškiai pasakyti: „Aš pasiklydau, padėkite man surasti mamą/tėtį“.
• Žinoti savo duomenis: Vaikas (priklausomai nuo amžiaus) turėtų mokėti savo vardą, pavardę, tėvų vardus ir BENT VIENĄ iš tėvų telefono numerį atmintinai. Vyresni galėtų žinoti ir namų adresą. Mažesniems vaikams galima į drabužių kišenę ar ant rankos uždėti apyrankę su kontaktine informacija.
• NIEKADA neiti su nepažįstamais: Įkalkite vaikui į galvą taisyklę, kad niekada negalima eiti su nepažįstamu žmogumi, net jei jis labai malonus, siūlo saldainių, žaislų ar sako, kad „tėvai paprašė palydėti“. Galima susitarti dėl šeimos „slaptažodžio“, kurį žinote tik jūs ir vaikas – jei nepažįstamasis jo nežino, su juo eiti negalima.

2. Kilus gaisrui namuose:

• Kuo greičiau išeiti iš pastato: Svarbiausia – nedelsiant bėgti į lauką saugiu keliu. Jokiu būdu nesislėpti spintoje, po lova ar vonioje! Daiktai nesvarbūs, svarbiausia – gyvybė.
• Jei daug dūmų – šliaužti: Paaiškinkite, kad dūmai kyla į viršų, todėl jei patalpa prirūkyta, reikia judėti kuo arčiau žemės – pasilenkus arba keturpėsčia. Burną ir nosį reikėtų prisidengti drėgna audinio skiaute (jei yra galimybė).
• Neliesti karštų durų: Prieš atidarant bet kokias duris, reikia atsargiai paliesti jas ranka (geriau išorine plaštakos puse). Jei durys karštos – pro jas eiti negalima, nes kitoje pusėje gali būti ugnis. Reikia ieškoti kito evakuacijos kelio.
• Skambinti 112 iš saugios vietos: Išbėgus į lauką ar kitą saugią vietą, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kuo aiškiau pasakyti, kas ir kur (kokiu adresu) dega.
• Jei užsidegė drabužiai: Išmokykite taisyklės „Stok, krisk, voliotis!“ – sustoti, griūti ant žemės ir voliotis, kol ugnis užges.

3. Susidūrus su įtartinu nepažįstamuoju:

• Nesileisti į ilgas kalbas: Jei nepažįstamas žmogus gatvėje ar kieme bando užkalbinti, o vaikui kyla nors menkiausias įtarimas ar nemalonus jausmas – išmokykite jį tiesiog mandagiai pasakyti „ne“, „ačiū, nereikia“ ir greitai nueiti šalin į saugią vietą (link kitų žmonių, į parduotuvę, namo).
• Nieko neimti: Neimti jokių saldainių, gėrimų, žaislų ar kitokių dovanų iš nepažįstamų žmonių.
• Niekur neiti kartu ir nesėsti į automobilį: Jokiomis aplinkybėmis nesutikti eiti kartu, net jei kviečia pažiūrėti šuniukų, padėti kažką panešti ar siūlo pavežti.
• Šaukti, bėgti, ieškoti pagalbos: Jei nepažįstamasis bando vaiką liesti, temptis kartu, gąsdina ar kitaip verčia jaustis nesaugiai – mokykite vaiką kuo garsiau šaukti „Pagalbos!“, „Aš jo/jos nepažįstu!“, spardytis, priešintis ir bėgti į ten, kur yra kitų žmonių (parduotuvę, kavinę, į gatvę) ir prašyti pagalbos.

4. Kaip kviesti pagalbą (numeriu 112):

• Kada skambinti: Paaiškinkite, kad bendruoju pagalbos numeriu 112 reikia skambinti tik tada, kai yra iškilęs rimtas pavojus sveikatai ar gyvybei (pvz., įvyko nelaimingas atsitikimas ir reikia greitosios pagalbos, kilo gaisras, kažkas įsilaužė į namus, kažkas užpuolė).
• Ką pasakyti: Išmokykite vaiką, kad paskambinęs jis turi kuo aiškiau ir ramiau pasakyti: kas atsitiko (trumpai), kur atsitiko (kuo tikslesnį adresą, jei žino), kas skambina (savo vardą). Labai svarbu atsakyti į visus operatoriaus klausimus ir nepadėti ragelio tol, kol operatorius nepasakys, kad galima baigti pokalbį.

Kaip apie pavojus kalbėtis su vaiku?

Kalbėtis apie galimus pavojus ir saugų elgesį reikia ramiai, dalykiškai, vengiant gąsdinimų ar baisių istorijų. Tam puikiai tinka:

• Situacijų aptarimas ir žaidimai: Suvaidinkite galimas situacijas (pvz., „Tu esi parduotuvėje ir nematai mamos. Ką darysi?“), aptarkite teisingus veiksmus žingsnis po žingsnio.
• Pokalbiai „tarp kitko“: Išnaudokite kasdienes situacijas – aptarkite saugaus elgesio gatvėje taisykles einant namo, pažiūrėję filmuką aptarkite, kaip elgėsi herojus, ar jis elgėsi saugiai.
• Konkretūs pavyzdžiai ir aiškios taisyklės: Formuluokite taisykles paprastai ir aiškiai (pvz., „Su nepažįstamais niekur neiname“).
• Reguliarūs priminimai: Periodiškai vis priminkite svarbiausias saugumo taisykles, patikrinkite, ar vaikas prisimena telefono numerį.

Tikimės, kad jūsų vaikui niekada neprireiks šių žinių panaudoti praktiškai. Tačiau išmokyti jį, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, reiškia ne įvaryti jam baimės, o suteikti būtinus įrankius ir pasitikėjimo savimi, kurie padėtų jam apsisaugoti ar sulaukti pagalbos iškilus netikėtam pavojui. Rūpinkimės savo vaikų saugumu visais įmanomais būdais – ne tik fiziškai būdami šalia, bet ir suteikdami jiems gyvybiškai svarbių žinių.