Vaiką girkite protingai: kaip neužauginti narcizo, bet sustiprinti savivertę?

Visi puikiai žinome, kaip malonu būti giriamam. Kai kiti pastebi, kad tau sekasi, kyla noras ir toliau stengtis, o sparnai, rodos, patys dygsta. Suaugusiam žmogui pagyrimai – tarsi balzamas savimeilei ir motyvacijai. O ką kalbėti apie vaikus! Jiems tėvų žodis yra veidrodis, kuriame jie mato save.

Vaikams gyvybiškai būtina, kad būtų patvirtintas jų unikalumas ir pastangos. Tai viena geriausių auklėjimo priemonių, skatinanti iniciatyvą, savarankiškumą ir emocinį stabilumą. Tačiau psichologai įspėja: girti reikia ne tik nuoširdžiai, bet ir protingai. Netinkamas pagyrimas gali padaryti meškos paslaugą – suformuoti vaiką, kuris bijo klysti arba nuolat reikalauja aplinkinių dėmesio.

Kaip rasti aukso vidurį?

Kodėl „Šaunuolis!“ ne visada veikia?

Daugelis tėvų automatiškai sako „Šaunuolis“ arba „Gerai padirbėjai“ kaskart, kai vaikas nupiešia keverzonę ar suvalgo košę. Atrodytų, nieko blogo? Tačiau raidos specialistai teigia, kad tokie abstraktūs, vertinamieji pagyrimai ilgainiui praranda prasmę. Vaikas tampa priklausomas nuo išorinio vertinimo („Ar aš geras?“), užuot jautęs vidinį pasitenkinimą („Aš tai padariau!“).

Tikrasis, auginantis pagyrimas turi būti aprašomasis. Užuot klijavę etiketę „šaunuolis“, įvardinkite procesą: „Matau, kad labai stengeisi spalvindamas šį piešinį, ypač kruopščiai parinkai žalią spalvą“.

Mama ir tėtis: skirtingi stiliai – viena komanda

Dažnai pastebima, kad šeimoje tėvai giria skirtingai. Įsivaizduokite situaciją: vaikas grįžta namo su dešimtuku iš matematikos. Mama jį stipriai apkabina, švyti iš laimės ir džiaugsmingai giria. Vaikas jaučiasi pakylėtas. Tačiau tėčio reakcija dažnai būna santūresnė: „Puiku, vadinasi, gali pasiekti gerų rezultatų, kai pasistengi“. Vaikas gali pasijusti sutrikęs ar net nusivylęs – kodėl tėtis nedžiūgauja taip pat garsiai?

• Mamos empatija: Mama dažnai giria už patį bandymą, emociją, buvimą. Kai vaikas grįžta su dešimtuku, mama jį apkabina, džiaugiasi kartu, sukuria emocinį ryšį. Tai suteikia vaikui saugumo jausmą – „Mane myli, kad ir kas nutiktų“.
• Tėčio pragmatizmas: Tėčiai dažniau orientuojasi į rezultatą ir progresą. Reakcija „Puiku, laikas rinkti gerus pažymius“ gali pasirodyti šalta, bet ji siunčia kitokią žinutę: „Aš tavimi tikiu, aš žinau, kad tu gali, ir tikiuosi iš tavęs atsakomybės“.

Kaip tai paaiškinti vaikui? Vaikui, ypač jautresniam, tėčio santūrumas gali pasirodyti kaip meilės trūkumas. Svarbu paaiškinti: „Tėtis tavimi labai didžiuojasi. Tik jis džiaugiasi tyliai ir galvoja apie tavo ateitį. Jis žino, koks tu gabus, todėl jo pagyrimas – tai pasitikėjimas tavimi“.

Idealu, kai tėvai mokosi vieni iš kitų: tėčiai – dažniau parodyti emociją, o mamos – kartais leisti vaikui tiesiog pasidžiaugti pasiektu rezultatu be perdėto emocinio fono.

5 auksinės protingo pagyrimo taisyklės

Norint, kad pagyrimas augintų vaiko savivertę (o ne ego), vadovaukitės šiomis taisyklėmis:

1. Girkite pastangas, o ne talentą (Augimo mąstysena)

Tai vienas svarbiausių šiuolaikinės psichologijos principų.

• Blogai: „Tu toks protingas!“ (Tai fiksuota savybė. Jei vaikui nepasiseks, jis galvos, kad nebėra protingas).
• Gerai: „Tu taip atkakliai sprendei šį uždavinį, kol radai sprendimą!“ (Tai giria procesą. Vaikas supranta: jei stengsiuosi, man pavyks).

2. Būkite konkretūs (Detektyvo metodas)

Atsisakykite tuščių frazių. Pastebėkite detales.

• Vietoj: „Gražus piešinys“, sakykite: „Oho, matau nupiešei labai didelį namą ir kaminą. O čia turbūt bėgioja šuo?“.
• Vietoj: „Geras berniukas“, sakykite: „Ačiū, kad padėjai broliui susirasti batus, tai buvo labai draugiška“.

3. Venkite lyginimo

Tai toksiškiausia pagyrimo forma. „Puiku, jau plauki taip pat gerai kaip brolis“ – tai ne pagyrimas, tai nuosprendis, kad brolis yra standartas. Vaikas turi būti lyginamas tik su savimi pačiu praeityje.

• Teisingai: „Prisimeni, kaip bijojai vandens vasaros pradžioje? O dabar žiūrėk, kaip drąsiai neri!“

4. Pagyrimas neturi būti manipuliacija

„Kokia tu šaunuolė, kad susitvarkei kambarį… Gal dabar galėtum ir indus išplauti?“ Vaikai puikiai jaučia, kai pagyrimas yra tik įžanga į naują reikalavimą. Girkite „čia ir dabar“ už konkretų veiksmą, be paslėptų kėslų.

5. Nepirkite vaiko elgesio

Nesumanykite už gerus pažymius ar kasdienius darbus (pvz., lovos pasiklojimą) vaiko apdovanoti pinigais. Mokymasis yra vaiko atsakomybė ir investicija į jo ateitį, o ne darbas tėvams. Piniginis atlygis slopina vidinę motyvaciją. Vaikas pradeda mokytis ne dėl žinių, o dėl „eurų“. Geriausias apdovanojimas – nuoširdus džiaugsmas, laikas kartu (pvz., nuėjimas į kiną savaitgalį) ar tiesiog žodinis įvertinimas.

Kaip girti už kasdienius dalykus?

Retkarčiais pagirkite vaiką už tai, kas atrodo savaime suprantama, bet reikalauja vaiko valios pastangų. Jeigu pastebėjote, kad jis neprašomas nusinešė lėkštę, palaistė gėles ar paruošė pamokas be paraginimo – jokiu būdu nenutylėkite.

Tėvų dėmesys veikia kaip prožektorius. Tai, ką apšviečiate savo dėmesiu (giridami), tą auginate. Jei girsite už savarankiškumą – vaikas stengsis būti savarankiškesnis. Jei dėmesį kreipsite tik tada, kai vaikas elgiasi blogai (bardami), jis nesąmoningai sieks negatyvaus dėmesio.

Išvada: Jūsų žodžiai tampa jų vidiniu balsu

Atminkite, kad būdas, kuriuo kalbate su vaiku ir jį giriate, ilgainiui taps jo paties vidiniu balsu. Ar norite, kad užaugęs jis save drąsintų: „Aš galiu tai įveikti, jei pasistengsiu“, ar kad nuolat nerimautų: „Ar aš pakankamai protingas kitų akyse?“. Girkite dosniai, bet sąmoningai. Pastebėkite mažas pergales, vertinkite pastangas ir leiskite vaikui pajusti, kad jis yra vertingas ne už tai, ką pasiekė, o už tai, kas jis yra.