Prasmės paieškos kasdienybėje: kaip rasti „kažką daugiau“ tarp darbų ir buities?
Ar dažnai klausiate savęs „Ar tai viskas?“ Atraskite 3 būdus, kaip kasdienybę paversti prasminga kelione, o ne tik pareigų atlikimu.
- Laimė ir prasmė nėra tas pats: prasmė gali reikalauti pastangų ir nebūti „smagi“, bet ji suteikia gyvenimui pagrindą.
- Prasmė nėra randama, ji sukuriama per ryšį su „Kažkuo Didesniu“ (tikslais, dvasingumu ar žmonėmis).
- Moterims dažnai trukdoma siekti savo prasmės, verčiant jas būti tik kitų žmonių palaikymo šaltiniu.
- Prasmės jausmas yra geriausias „inkaras“ ištikus gyvenimo krizėms ar sunkumams.
Ar kada nors pagavote save akimirką, kai sustojote viduryje gausybės darbų – galbūt plaudama indus, ruošdama ataskaitą ar stovėdama kamštyje – ir tyliai savęs paklausėte: „Ar tai viskas? Ar tai ir yra mano gyvenimas?“
Jūs turite darbą, šeimą, draugų, galbūt net hobių. Iš šono viskas atrodo puikiai. Tačiau viduje kirba nepaaiškinamas tuštumos jausmas. Atrodo, kad dienų dienas sukatės kaip voverė rate, atlikdama begalę užduočių, kurios yra būtinos, bet ne visada atrodo svarbios.
Knygos „Perdegimas“ (angl. Burnout) autorės Emily ir Amelia Nagoski šį jausmą lygina su Disnėjaus herojų dainomis. Prisiminkite „Gražuolę ir pabaisą“, kur Belė dainuoja norinti „kažko daugiau nei šis provincijos gyvenimas“, arba Vaianą, kurią vandenynas šaukia į tolius. Realiame gyvenime mes retai pratrūkstame dainuoti ant uolos krašto, tačiau tas „aš noriu“ jausmas – noras jausti, kad mūsų gyvenimas turi kryptį ir svorį – yra universalus.
Tai nėra kaprizas. Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvenimo prasmė yra tokia pat svarbi mūsų sveikatai, kaip ir daržovės ar miegas. Tačiau kaip ją rasti, kai esame užverstos buities rūpesčiais ir begaliniais „reikia“?
Prasmė nėra laimė (ir tai yra gera žinia)
Pirmiausia, svarbu atskirti du dažnai painiojamus dalykus: laimę ir prasmę. Pozityviosios psichologijos tėvas Martinas Seligmanas ir kiti tyrėjai pabrėžia, kad tai – skirtingi dalykai.
- Laimė (hedonizmas) yra susijusi su malonumu, komfortu, teigiamomis emocijomis „čia ir dabar“. Tai skanus pyragaitis, šilta vonia ar linksmas vakaras su draugais.
- Prasmė (eudemonija) yra jausmas, kad jūsų gyvenimas turi tikslą, vertę ir poveikį. Kad jūs esate susijusi su kažkuo didesniu už save patį.
Gera žinia ta, kad prasmė nebūtinai turi būti „smagi“. Tiesą sakant, veikla, kuri teikia daugiausiai prasmės, dažnai reikalauja pastangų, sukelia stresą ar net skausmą. Pagalvokite apie tėvystę, slaugą, sudėtingo projekto valdymą ar pasiruošimą maratonui. Tai ne visada malonu, bet tai suteikia gylio. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys stiprų prasmės jausmą, rečiau serga depresija, turi stipresnį imunitetą ir netgi gyvena ilgiau.
Didysis mitas: prasmės nereikia ieškoti, ją reikia sukurti
Dažnai manome, kad gyvenimo prasmė yra kažkas, ką reikia surasti. Įsivaizduojame, kad ji guli paslėpta po akmeniu kalnų viršūnėje arba laukia mūsų tolimoje kelionėje į Balį. Jei dar neradome prasmės, vadinasi, blogai ieškojome.
Tačiau knygos autorės, remdamosi moksliniais tyrimais, teigia ką kita: prasmė yra ne randama, o sukuriama.
Tai veiksmažodis, o ne daiktavardis. Jūs kuriate prasmę kiekvieną kartą, kai sąmoningai įsitraukiate į veiklą, kuri jus sieja su „Kažkuo Didesniu“ (angl. Something Larger). Tai nėra lobis kelio gale; tai yra pats ėjimas keliu.
Trys pagrindiniai prasmės šaltiniai
Kas yra tas „Kažkas Didesnio“? Kiekvienam žmogui tai gali būti skirtingi dalykai, tačiau tyrimai išskiria tris pagrindines kategorijas, iš kurių dažniausiai kyla gyvenimo prasmė:
1. Ambicingi tikslai ir palikimas
Tai siekis sukurti ar pasiekti kažką, kas išliks po jūsų. Tai gali būti knygos parašymas, verslo sukūrimas, vaisto nuo ligos atradimas ar tiesiog sodo puoselėjimas. Tai veikla, kurios rezultatas yra apčiuopiamas indėlis į pasaulį.
2. Dvasinis ryšys arba tarnystė
Tai gali būti religija, meditacija, ryšys su gamta ar tikėjimas tam tikromis vertybėmis (pvz., teisingumu, lygybe). Tai jausmas, kad esate dalis visatos, dieviškojo plano ar gamtos ciklų. Tarnystė kitiems be tiesioginės naudos sau taip pat patenka į šią kategoriją.
3. Mylintis, intymus ryšys su kitais
Tai dažniausiai pamirštamas, bet vienas galingiausių prasmės šaltinių. Vaikų auginimas, rūpinimasis senstančiais tėvais, gilus ryšys su partneriu ar draugais – tai nėra „tik“ buitis ar santykiai. Tai yra prasmės kūrimas. Kaip rašo Emily Nagoski, daugelis moterų atranda prasmę būtent čia, ir tai yra lygiai taip pat vertinga, kaip ir Nobelio premijos laimėjimas.
Kodėl moterims sunkiau „pasisavinti“ savo prasmę?
Čia vėl susiduriame su „gerų mergaičių“ sindromu (arba „žmogaus davėjo“ sindromu). Kultūriškai moterys dažnai mokomos, kad jų gyvenimo prasmė yra… būti priemone kitų žmonių prasmei.
Knygoje Burnout cituojamas mitologijos tyrinėtojas Josephas Campbellas, kuris, paklaustas apie moters vietą „Herojaus kelionėje“, atsakė: „Moterims nereikia keliauti. Visoje mitologijoje moteris yra ten. Viskas, ką jai reikia daryti, tai suprasti, kad ji yra ta vieta, į kurią žmonės [vyrai] bando sugrįžti“ .
Perskaitykite tai dar kartą. Mums sakoma, kad mes esame ne herojės, o vieta. Uostas. Namai. Prizas. Mūsų tikslas – padėti kitiems pasiekti jų tikslus.
Todėl nenuostabu, kad kai moteris bando siekti savo „Kažko Didesnio“ – karjeros, meno, asmeninių ambicijų – ji dažnai jaučia kaltę. „Kaip aš galiu rašyti savo romaną, kai namai netvarkyti?“ „Kaip aš galiu siekti direktorės posto, jei tai reikš mažiau laiko su vaikais?“
Išsilaisvinimas prasideda nuo suvokimo: jūs esate savo istorijos herojė, o ne antraplanė veikėja kažkieno kito filme. Jūs turite teisę į savo „Kažką Didesnio“, kuris nepriklauso nuo jūsų paslaugumo kitiems.
Kaip atrasti savo „Kažką Didesnio“? Praktinis pratimas
Jei nežinote, kas jums teikia prasmę, autorės siūlo paprastą, bet galingą pratimą. Sustokite ir įsiklausykite į save.
Paklauskite savęs: Ką aš darau, kai jaučiuosi labiausiai savimi? (Rekomenduojame šias mintis fiksuoti popieriuje – tyrimai rodo, kad rašymas ranka į specialų dėkingumo ar saviugdos žurnalą padeda geriau susivokti savo jausmuose).“
Tai gali būti akimirka, kai sodinate gėles ir jaučiate žemę tarp pirštų. Arba kai sprendžiate sudėtingą problemą darbe ir jaučiate azartą. O gal tai akimirka, kai skaitote vaikui pasaką ir jaučiate visišką ramybę.
Jei tai nepadeda, pabandykite įsivaizduoti save po daugelio metų. Parašykite trumpą savo nekrologą arba „gyvenimo santrauką“. Už ką norėtumėte būti prisiminta? Kokie dalykai, žvelgiant iš perspektyvos, atrodo patys svarbiausi? Tai padės atskirti tai, kas iš tiesų svarbu jums, nuo to, ko iš jūsų tikisi aplinka.
Prasmė kaip inkaras audroje
Gyvenimas ne visada yra ramus. Būna dienų, kai viskas griūva – netenkame darbo, susergame, išgyvename skyrybas. Tokiomis akimirkomis laimė atrodo nepasiekiama. Tačiau būtent tada prasmė tampa mūsų gelbėjimosi ratu.
Kaip rašė Viktoras Franklis, psichiatras, išgyvenęs koncentracijos stovyklą: „Žmogus gali ištverti bet kokį kaip, jei tik turi kodėl.“
Kai žinote, kas yra jūsų „Kažkas Didesnio“ – ar tai būtų jūsų vaikai, jūsų tikėjimas, ar jūsų kūryba – tai padeda ištverti sunkumus. Tai nereiškia, kad skausmas dingsta. Tai reiškia, kad skausmas tampa pakeliamas, nes jis nėra beprasmis.
Nuo ko pradėti šiandien?
Jums nereikia mesti darbo ir išvykti į vienuolyną, kad rastumėte prasmę (nebent to tikrai norite). Prasmę galite kurti mažais žingsneliais kasdienybėje:
- Pervadinkite rutiną. Užuot galvojusi „turiu vėl gaminti vakarienę“, pagalvokite „aš kuriu sveikatą ir bendrystę savo šeimai“. Tai susieja buitį su vertybe (meile, rūpesčiu).
- Skirkite laiko savo aistrai. Net jei tai tik 15 minučių per dieną rašymui, piešimui ar savanorystei. Tai signalas jūsų smegenims, kad jūsų „Kažkas Didesnio“ yra svarbu.
- Būkite čia ir dabar. Ryšys su kitais yra didžiulis prasmės šaltinis. Kai kalbatės su drauge ar žaidžiate su vaiku, padėkite telefoną. Būkite tame ryšyje visu 100 procentų.
Prasmė nėra kažkas, ką gaunate dovanų. Tai kažkas, ką jūs audžiate iš savo dienų siūlų. Ir net jei tas audinys kartais atrodo susivėlęs, jis yra jūsų. Unikalus ir vertingas.
