Po skyrybų: kada liausis skaudėti? Patarimai
Vienas dažniausių klausimų po skyrybų – „Kiek laiko tai truks?“. Nors stebuklingos formulės nėra, yra būdų, kaip palengvinti šį nelengvą kelią.
- Atsigavimas po skyrybų yra individualus procesas, priklausantis nuo daugybės veiksnių.
- Aktyvus darbas su savo jausmais, pagalbos ieškojimas ir naujos realybės priėmimas padeda gyti.
- Vengimas kalbėti apie jausmus, izoliacija ir netikro optimizmo demonstravimas gali prailginti skausmą.
Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda neseniai išsiskyrę žmonės, yra: „Kiek laiko praeis, kol aš visa tai pamiršiu ir atsigausiu?“ Atsakymas visada panašus: tai, kiek laiko užtruks „atsigauti“ po skyrybų, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tarp jų – kiek laiko buvote kartu, kokie buvo jūsų santykiai, ar buvote stipriai prisirišę prie sutuoktinio, ar skyrybos buvo netikėtos, ar turite bendrų vaikų, ar jūs ar jūsų buvęs sutuoktinis jau esate naujuose santykiuose, taip pat jūsų asmenybė, amžius, socialinė padėtis ir daugelis kitų dalykų.
Santuokos pabaigą galima prilyginti bandymui išpainioti du medžius, kurie daugelį metų augo vienas šalia kito. Kuo labiau susipynusios jų šaknų sistemos, tuo ilgiau užtruks, kol medžiai galės augti atskirai. Be to, sielvartas turi savo gyvenimą, ir jūs būsite „baigusi“ procesą tada, kai baigsis jūsų sielvarto procesas, o ne minute anksčiau. Nėra stebuklingos formulės ir jokio būdo greitai pereiti per sielvartą. Tačiau yra dalykų, kurie gali sulėtinti šį procesą, ir apie juos pakalbėsime.
(Norėčiau patikslinti, kad jei santuokoje buvo nuoširdi meilė ir prisirišimas, jūs niekada visiškai „nenustosite“ sielvartauti. „Nustoti“ šiuo atveju reiškia atsigauti tiek, kad jūsų nebeslėgtų mintys ir jausmai apie buvusį sutuoktinį ar santuoką, o išsiskyrimo skausmas taptų tolimu prisiminimu.)
Nors niekas negali tiksliai pasakyti, kada tai įvyks, yra dalykų, kuriuos galite daryti, kad procesas būtų sunkesnis, ir dalykų, kurie gali jį palengvinti.
Nuo ko priklauso gijimo trukmė?
Kaip minėta, nėra vieno atsakymo. Kiekvieno žmogaus kelionė per skyrybų skausmą yra unikali. Svarbu suprasti, kad tokie veiksniai kaip santuokos trukmė, emocinis investavimas, netikėtumo faktorius, vaikų buvimas ir asmeninės savybės daro didelę įtaką tam, kaip atsigauti po skyrybų ir kiek laiko tai užtruks. Svarbiausia – leisti sau jausti ir neskubinti proceso dirbtinai.
Ką daryti, kad būtų lengviau? 10 „TAIP“
Štai keletas dalykų, kurie gali padėti palengvinti gijimo procesą:
- Prašykite pagalbos ir leiskite kitiems padėti. Nebandykite visko įveikti viena.
- Kalbėkite apie savo sielvartą/jausmus su kitais. Pasidalintas skausmas tampa mažesnis.
- Surinkite kuo daugiau informacijos apie skyrybų procesą. Žinojimas suteikia kontrolės jausmą.
- Spręskite kiekvieną kliūtį, kai ji iškyla. Neatidėliokite problemų.
- Praneškite kitiems, kai jaučiatės blogai. Leiskite sau būti pažeidžiamai.
- Leiskite savo jausmams iškilti į paviršių. Neslopinkite emocijų.
- Leiskite sau jausti viską, ką jaučiate. Nėra „neteisingų“ jausmų.
- Priimkite savo naują realybę ir judėkite pirmyn, kai tam ateis laikas (tai nereiškia, kad ji turi jums patikti).
- Tikėkite ir pasitikėkite, kad viskas susitvarkys. Viltis yra galinga jėga.
- Būkite pasirengusi daryti klaidas (klaidų nutiks, kad ir kaip gerai būtumėte pasirengusi, tai tiesiog proceso dalis).
Ko NEDARYTI, kad procesas neužsitęstų? 10 „NE“
O štai veiksmai, kurie gali apsunkinti ir prailginti jūsų kelią į atsigavimą:
- Neprašyti pagalbos ir bandyti viską padaryti viena.
- Nekalbėti apie savo sielvartą/jausmus.
- Pasikliauti kitais, kad jie pasakys, ko jums reikia (nebūkite savo jėgos šeimininkė).
- Kiškite galvą į smėlį ir tikėkitės, kad viskas praeis savaime.
- Apsimetinėti, kad viskas gerai, ar bandyti viską „sulaikyti“ savyje.
- Pykti ant savęs, kad „vis dar“ jaučiatės blogai, liūdnai, išsigandusiai ar piktai.
- Bandyti nustumti „neigiamas emocijas“ vardan geresnių jausmų.
- Nepriimti savo naujos realybės ir nejudėti pirmyn.
- Nepasitikėti, kad viskas susitvarkys.
- Būti perfekcioniste ir manyti, kad negalite padaryti jokių klaidų.
Jei skausmas neužgyja ilgai…
Jei praėjo treji ar ketveri metai po skyrybų, o jūs pastebite, kad vis dar negalite paleisti praeities, tikėtina (be asmeninio įvertinimo), kad praktikuojate vieną iš aukščiau minėtų „NE“ veiksmų ir neturite pakankamos emocinės paramos. Kartais vien laiko tėkmės nepakanka, kad įveiktumėte santuokos praradimą; tam reikia sąmoningų pastangų.
Pagalba visada šalia
Jei jaučiate, kad pačiai susitvarkyti su skyrybų skausmu per sunku, tai visiškai normalu. Kreiptis į specialistą, kuris specializuojasi skyrybų ir/ar sielvarto klausimais, kalbėtis su kitais, kurie išgyveno (ar išgyvena) skyrybas, yra brandus ir protingas žingsnis. Kartais pakanka kelių susitikimų su psichologu, kad grįžtų aiškumas, sumažėtų įtampa ir vėl pradėtumėte jaustis gyvu žmogumi.
Pabaigai
Nors yra daugybė būdų, kaip žmonės gali trukdyti ar pagerinti savo atsigavimo procesą, šis sąrašas suteikia bendrą supratimą apie tai, ką daryti ir ko vengti. Jis taip pat primena, kad galite tai įveikti, bet jums prireiks gero emocinių ir protinių „įrankių“ rinkinio. Svarbiausia – būti kantriai sau ir leisti gijimo procesui vykti savo tempu, kartu aktyviai ieškant būdų, kaip atsigauti po skyrybų ir kurti naują, prasmingą gyvenimą.
