Penki „A“ principai – kelias į lengvesnį ir paprastesnį gyvenimą
Tai ne apie savęs varžymą, o apie išlaisvinimą. Pateikiame praktišką Bea Johnson gidą, kaip žingsnis po žingsnio atsikratyti pertekliaus ir susigrąžinti kontrolę į savo rankas.
Ar kada nors jautėtės taip, lyg daiktai valdytų jus, o ne jūs juos? Spinta, kuri neužsidaro, bet vis tiek „nėra kuo apsirengti“. Virtuvės stalčiai, pilni retai naudojamų prietaisų. Nuolatinis jausmas, kad namai reikalauja tvarkos, dėmesio ir… dar daugiau daiktų, kurie tą tvarką padėtų palaikyti. Jei šis jausmas jums pažįstamas, nesate viena. Tačiau gera žinia ta, kad iš šio užburto rato yra labai aiškus ir paprastas kelias lauk.
Tai ne apie drastiškus pokyčius per naktį. Tai apie penkis paprastus principus, kurie, pasak „Zero Waste“ judėjimo pradininkės Bea Johnson, gali tapti jūsų kompasu, vedančiu į ramesnį, sąmoningesnį ir kur kas paprastesnį gyvenimą. Tai penkių „A“ taisyklė – praktinis gidas, kaip žingsnis po žingsnio susigrąžinti kontrolę į savo rankas.
Kelias į paprastumą: kas tie penki „A“?
Bea Johnson savo knygoje „Namai be atliekų“ (angl. Zero Waste Home) pabrėžia, kad kelias į minimalizmą ir tvarką nėra chaotiškas daiktų metimas lauk. Tai – nuosekli sistema, kurią ji vaizdžiai lygina su piltuvėliu: pradedame nuo plačiausios ir didžiausią poveikį darančios dalies, pamažu judėdami link smulkesnių detalių . Šie penki „A“ yra išdėstyti pagal svarbą – įgyvendinus pirmąjį, kiti tampa kur kas lengvesni.
Susipažinkime su jais:
- Atsisakyti (angl. Refuse)
- Apriboti (angl. Reduce)
- Antrąkart panaudoti (angl. Reuse)
- Atiduoti perdirbti (angl. Recycle)
- Atiduoti kompostui (angl. Rot)
Tai ne taisyklės, o veikiau mąstymo būdas, padedantis kaskart, prieš įsileidžiant naują daiktą į savo gyvenimą, savęs paklausti: „Ar man tikrai to reikia?“
Pirmas ir svarbiausias žingsnis: išmokite galią sakyti „ne“ (Atsisakyti)
Tai pats galingiausias ir efektyviausias principas. Kiekvienas daiktas, kurio neįsileidžiame į savo namus, automatiškai netampa netvarkos ar būsimos šiukšlės dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje esame atakuojami „nemokamais“ pasiūlymais, kurie galiausiai mums brangiai kainuoja – savo laiku, erdve ir ramybe.
Ko verta atsisakyti jau šiandien?
- Vienkartinio plastiko. Tai plastikiniai maišeliai, šiaudeliai, vienkartiniai kavos puodeliai ir stalo įrankiai. Dažnai panaudojami vos kelioms minutėms, šie daiktai gamtoje išlieka šimtus metų. Išsiugdykite įprotį rankinėje turėti medžiaginį maišelį – tai vienas paprasčiausių pokyčių.
- Nemokamų „dovanėlių“. Viešbučio šampūno buteliukai, konferencijų tušinukai, prekių mėginukai, reklaminės skrajutės… Nors vilioja žodis „nemokamai“, šie daiktai retai būna kokybiški, o galiausiai tiesiog užkemša mūsų stalčius ir keliauja į šiukšliadėžę.
- Nereikalingos makulatūros. Didžioji dalis pašto dėžutės turinio – reklama. Skirkite laiko atsisakyti naujienlaiškių ir katalogų prenumeratų. Taip pat ir parduotuvėje atsisakykite popierinio čekio, jei yra galimybė jį gauti el. paštu.
Išmokti pasakyti „ne“ iš pradžių gali būti keista, ypač kai kas nors siūlo daiktą iš geranoriškumo. Bea Johnson pataria turėti paruoštą mandagią frazę, pavyzdžiui: „Ačiū, bet stengiuosi gyventi paprasčiau“ arba „Ačiū, bet man to nereikia“. Tai – ne grubumas, o pagarba sau ir savo erdvei.
Antras žingsnis: sąmoningas pasirinkimas (Apriboti)
Kai nustojame į namus neštis nereikalingus daiktus, ateina metas įvertinti tai, ką jau turime. Šis žingsnis yra apie sąmoningą daiktų kiekio mažinimą, vadovaujantis paprasta taisykle: pasilikite tik tai, ką naudojate arba mylite.
Tai savotiška inventorizacija, kuri padeda ne tik išvalyti namus, bet ir geriau suprasti savo vartojimo įpročius. Kodėl pirkau šį daiktą? Kiek kartų jį panaudojau? Ar jis man teikia džiaugsmą? Knygoje užsimenama apie Pareto principą – dažniausiai mes nuolat naudojame tik 20 % savo daiktų, o likę 80 % tiesiog renka dulkes . Atsikračius tų 80 %, atsiranda ne tik daugiau fizinės erdvės, bet ir mentalinės laisvės.
Šis žingsnis taip pat keičia ateities pirkinius. Kai skiriate laiko ir pastangų atsikratyti daiktų, ateityje dukart pagalvojate prieš pirkdami naują. Pradedate vertinti kokybę, ilgaamžiškumą ir universalumą, o ne kiekybę.
Trečias žingsnis: antrasis daiktų gyvenimas (Antrąkart panaudoti)
Tai – kūrybiškumo ir išradingumo etapas. Prieš išmetant daiktą ar atiduodant jį perdirbti, verta pagalvoti, kaip jį galima panaudoti dar kartą.
Kaip tai veikia praktiškai?
- Taisykite, o ne keiskite. Atšokusi saga, sugedęs skrudintuvas ar įplyšusi knyga – daugelį daiktų galima lengvai sutaisyti. Tai ne tik taupo pinigus, bet ir ugdo pagarbą daiktams.
- Rinkitės daugkartines alternatyvas. Investuokite į kokybišką gertuvę, kelioninį puodelį, medžiagines nosines, įkraunamas baterijas. Nors pradinė investicija gali būti didesnė, ilgainiui tai atsipirks su kaupu.
- Pirkite iš antrų rankų. Dėvėtų drabužių, baldų ar knygų parduotuvės yra tikri lobynai. Pirkdami jau naudotą daiktą, jūs ne tik sutaupote, bet ir sumažinate naujų daiktų gamybos poreikį.
- Atraskite naujas daiktų paskirtis. Gražus stiklainis nuo uogienės gali tapti puikia vaza ar pieštukine. Senas medvilninis rankšluostis – puikiai sugeriančia grindų šluoste.
Svarbu atskirti antrinį panaudojimą nuo perdirbimo. Perdirbimas reikalauja energijos ir resursų, kad senas daiktas būtų paverstas nauju žaliava, o antrinis panaudojimas tiesiog pratęsia daikto gyvavimo ciklą be papildomų sąnaudų .
Paskutiniai žingsniai: atsakingas atsisveikinimas (Atiduoti perdirbti ir kompostui)
Tik tada, kai daikto negalima atsisakyti, apriboti ar panaudoti antrąkart, ateina eilė paskutiniams dviem žingsniams.
Perdirbimas – ne panacėja
Daugeliui atrodo, kad jei daiktas perdirbamas, problema išspręsta. Tačiau Bea Johnson pabrėžia, kad tai turėtų būti paskutinė išeitis. Perdirbimo procesai reikalauja daug energijos, vandens, transportavimo, o ir ne visos medžiagos gali būti perdirbamos be galo. Pavyzdžiui, plastikas kiekvieno perdirbimo metu praranda savo kokybę, kol galiausiai vis tiek atsiduria sąvartyne. Todėl tikslas yra ne kuo daugiau perdirbti, o kuo mažiau turėti perdirbamų atliekų.
Kompostas – gamtos ciklas jūsų namuose
Apie trečdalį mūsų buitinių atliekų sudaro organika – maisto likučiai, daržovių lupenos, kavos tirščiai. Patekusios į sąvartyną, šios atliekos pūva be deguonies ir išskiria metaną – vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kompostavimas leidžia šias atliekas paversti vertingu resursu – trąša jūsų augalams. Tai gražus ir akivaizdus gamtos ciklo pavyzdys, kai tai, kas atėjo iš žemės, į ją ir sugrįžta.
Kaip visą tai paversti įpročiu, o ne kančia?
Susipažinus su penkiais „A“, gali kilti noras viską pakeisti čia ir dabar. Tačiau būtent toks maksimalizmas dažnai veda į perdegimą ir grįžimą prie senų įpročių. Raktas į sėkmę – maži, bet nuoseklūs žingsniai.
Įpročių formavimosi ekspertas James Clear, bestselerio „Atominiai įpročiai“ (angl. Atomic Habits) autorius, teigia, kad sėkmingų pokyčių paslaptis yra ne didžiulė valia, o maži, kasdieniai veiksmai, kurie ilgainiui susideda į didelį rezultatą. Kaip rašoma jo svetainėje jamesclear.com, siekis tapti vos 1 % geresniam kiekvieną dieną per metus duoda stulbinančius pokyčius.
Nereikia iškart pertvarkyti visos virtuvės. Pradėkite nuo vieno dalyko. Pavyzdžiui, šią savaitę visada pasiimkite savo pirkinių maišelį. Kai tai taps automatišku įpročiu, pridėkite kitą – nešiokitės savo gertuvę. Vėliau – atsisakykite šiaudelių. Šie maži laimėjimai motyvuos judėti pirmyn ir neleis jaustis prislėgtiems pokyčių masto.
Paprastesnis gyvenimas – tai ne tikslas, kurį vieną dieną pasieksite. Tai – kelionė, kurioje kiekvienas sąmoningas sprendimas atneša daugiau ramybės, laisvės ir džiaugsmo. Penki „A“ principai yra tik įrankiai, padedantys šioje kelionėje nepaklysti ir atrasti, kad laimingesnis gyvenimas dažnai yra tiesiog paprastesnis gyvenimas.
